TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kelios savaitės dėl gedimo – akimirksnis visatos pažinimo misijoje

2015 03 30 6:00
Sudėtingos LHC sistemos.

Geriau pažinti mūsų visatą ir medžiagos sandarą didžiausiame pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) netoli Ženevos, Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, atliekami sudėtingi eksperimentai. Kovo 21 dieną išbandant prieš paleidimą didįjį hadronų greitintuvą (LHC) viename iš magnetų įvyko trumpas sujungimas. Dabar tiriama, kodėl atsirado srovės nuotėkis.

Septinti metai CERN dirbantis dr. Andrius Juodagalvis patikino, kad priežastys jau numanomos, o techninę kliūtį pašalinus, LHC vėl bus bandoma paleisti. Tačiau tai dar užtruks, nes dabar magnetas yra atšaldytas beveik iki absoliutaus nulio. Reikės laiko jam atšildyti, nors pats gedimo šalinimas truktų vos kelias valandas, tada vėl atšaldyti. Ir pirmiausia protonų pluošteliai turės apskrieti visą 27 km ratą į vieną ir į kitą pusę, tik tada bus bandoma vykdyti susidūrimus.

CERN tyrėjai tikisi didelių atradimų antrą kartą paleidus LHC, ir kelios uždelstos savaitės žmonijos misijoje pažinti visatą, anot CERN generalinio direktoriaus Rolfo Heuerio, tėra šiek tiek daugiau nei akimirksnis.

Didesnė energija, daugiau susidūrimų

"Antrą kartą paleidus LHC bus didesnė priešpriešiniais srautais skriejančių protonų energija, todėl procesai, kurie vyksta mažesne tikimybe, įvyks dažniau. Taip pat protonai bus susmogiami dvigubai dažniau nei 2012 metais. Jeigu viskas vyks sėkmingai, bus ne tik padidinta energija, bet dar padidės susidūrimų skaičius", - sakė dr. A. Juodagalvis, Lietuvos atstovas CERN Kompaktinio miuonų solenoido (CMS) eksperimente ir vienas straipsnio apie 2012 metais atrastą naują dalelę Higso bozoną bendraautoris.

Dr. Andrius Juodagalvis yra Lietuvos atstovas CERN Kompaktinio miuonų solenoido (CMS) eksperimente. /Alinos Ožič nuotrauka

Higso bozonui tenka svarbiausias vaidmuo aiškinant kitų elementariųjų dalelių masės prigimtį. 2015 metais paleidus LHC bus tikslinamos Higso bozono savybės, ar tikrai jos yra tokios, kaip numato dalelių fizikos Standartinis modelis. Pasak dr. A. Juodagalvio, kol kas nustatyti fizikiniai parametrai su tam tikromis paklaidomis. Bus siekiama tas paklaidas sumažinti. Taip pat bus ieškoma naujų dalelių, tikrinamos supersimetrijos, papildomo matavimo ir kitos hipotezės, tiriama, ar nesusidaro mikroskopinių juodųjų skylių.

"Šiuo metu žinomos trys dalelių kartos. Pirmos kartos dalelės sudaro mums matomą medžiagą, antroje kartoje - sunkesnės dalelės. Nors eksperimentiškai nustatyta, kad greičiausiai yra tik trys kartos, vis tiek keliama hipotezė, kad galbūt egzistuoja ketvirta dalelių karta, kuri turėtų panašių savybių, bet būtų mažai susieta su mums žinomomis dalelėmis, - kalbėjo fizikas. - Bendrai formuluojamas klausimas, ką žinome apie tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją, t.y. daromos prielaidos, kokios galėtų būti tos dalelės. Tarp jų kaip kandidatės, kurios galėtų paaiškinti, kas yra tamsioji medžiaga, - supersimetriškosios dalelės. O vienas iš modelių, bandančių paaiškinti, kodėl gravitacinė jėga yra tokia silpna, - papildomo matavimo modelis. Mikroskopinės juodosios skylės patvirtintų Stepheno Hawkingo teoriją apie juodąsias skyles - ar jos spinduliuoja, ar jų savybės yra tokios, kaip numato teorija."

Nepagrįstos baimės

CERN atliekami tyrimai turėtų padėti suprasti, kaip visata atsirado. Didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje, įsikūrusioje 100 m po žeme, bandoma sukurti, pasak dr. A. Juodagalvio, sąlygas, kurios buvo kadaise, kad būtų galima suprasti, kas įvyko formuojantis visatai. Žmonių nuogąstavimai, sustiprėjantys prieš kiekvieną LHC paleidimą ar pasitaikantį gedimą, CERN tyrėjo tikinimu, neturi pagrindo. Nors protonų energija yra didelė, jie iš tikrųjų neturi tokios įtakos. Kiekvieną sekundę pro mus lekia didelės energijos dalelės, bet nepastebime jokių didelių padarinių. Kita vertus, nėra jokios galimybės, kad kas nors sprogtų.

"Vienas akstinų bijoti galėjo būti kalbos apie juodąsias skyles, kurių gerai nežinome, - svarstė mokslininkas. - Paprastai buvo mąstoma apie makroskopines, visatoje stebimas juodąsias skyles, kurios turi labai didelę masę. Tos mikroskopinės juodosios skylės, kurių, tikimasi, gali susidaryti per susidūrimus, turėtų iš karto išgaruoti. Tiesiog nėra medžiagos, kurią jos galėtų sugerti ir be galo didėti."

Įsitraukia ir lietuviai

Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Branduolio teorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. A. Juodagalvis nuo pernai vasaros dalyvauja ruošiantis CMS hadronų kalorimetro kalibravimui esant naujiems susidūrimams. Detektoriaus dalelių registravimo sistemos buvo atnaujintos, todėl reikia iš naujo įvertinti energijos matavimo tikslumą. Mokslininkas taip pat stengiasi sudominti VU Fizikos fakulteto studentus. Pavyzdžiui, trečiakursis Jonas R. Umaras pristatė stendinį pranešimą apie šį darbą praėjusią savaitę vykusioje studentų konferencijoje "OpenReadings2015".

"Vėliau, kai bus sukaupta pakankamai informacijos, su kolegomis iš kitų užsienio institucijų tirsiu užregistruotus protonų susidūrimų duomenis, matuodamas kvarko ir antikvarko anihiliacijos reakciją, - pasakojo tyrėjas. - Tą matavimą jau vykdžiau esant žemesnei protonų susidūrimo energijai."

Dr. A. Juodagalvio vadovaujama grupė Lietuvos mokslų akademijai yra pateikusi paraišką finansuoti bendradarbiavimo su CERN veiklas. Be hadronų energijos kalibravimo ir protonų susidūrimų duomenų analizės, yra numatę ir pagalbinį darbą CMS detektoriaus kontrolės punkte - atlikti budėjimus. Jei būtų gautas finansavimas, fizikai dr. A. Juodagalvis, dr. Darius Jurčiukonis bei doktorantas Vytautas Dūdėnas šiemet CERN dirbtų po dvi savaites. D.Jurčiukonis padėtų prižiūrėti detektoriaus darbą, A. Juodagalvis ir V. Dūdėnas tikrintų registruojamų duomenų kokybę.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikai CERN nuolat tvarko programinę įrangą, atnaujina duomenų bazes, šalina trūkumus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"