TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kembridžo lietuvis derins mokslą ir verslą

2013 01 21 6:00
Asmeninio archyvo nuotraukos/IBM rengiamų kasmetinių komandinių Jungtinės Karalystės universitetų kompiuterių mokslų studentų varžybų nugalėtojai; I.Budvytis - trečias iš kairės

Dvidešimt šešerių metų Kembridžo universiteto doktorantas Ignas Budvytis šį pavasarį gins disertaciją ir jau planuoja šiek tiek neįprastas podaktarines studijas. Jų pagrindinis tikslas bus daktaro darbo komercializavimas.

Tolesnė lietuvio mokslinė karjera priklausys nuo verslo projekto sėkmės. Pernai prestižiniame Kembridžo universiteto verslo idėjų konkurse I.Budvyčio ir bendraminčių komanda laimėjo "Geriausios metų bendrųjų inovacijų idėjos" prizą. Tikimasi, kad greitai jų idėja virs konkrečiu produktu. Per pastaruosius dešimt metų konkurso nugalėtojų įsteigtų kompanijų bendra vertė - daugiau nei 65 mln. svarų sterlingų.

Lietuvis ypač vertina Kembridžo universiteto technologijos ir verslo klubo (Cambridge University Technology and Enterprise Club - CUTEC) narystę. Ši studentų organizacija yra viena sėkmingiausių pasaulyje, savo veikla kurianti dialogą tarp mokslo, verslo ir investicijų atstovų iš Kembridžo, Londono ir visos Jungtinės Karalystės. Pernai organizuojant svarbiausią renginį - kasmetinę verslo ir technologijų konferenciją, I.Budvytis buvo išrinktas CUTEC finansų direktoriumi ir viceprezidentu, atsakingu už rėmėjų pritraukimą. Per metus jam pavyko surinkti didžiausią biudžetą CUTEC dešimties metų istorijoje. Pati konferencija, organizatorių ir dalyvių atsiliepimu, taip pat buvo viena geriausių. Joje kalbėjo tokie žinomi pasaulyje žmonės kaip kosmoso turizmo kompanijos "Virgin Galactic" direktorius George'as Whitesidesas. Sėkminga I.Budvyčio veikla CUTEC buvo įvertinta "Gyvenimo nario" statusu. Jį iki šiol yra gavę tik apie penkiolika iš beveik pusės tūkstančio CUTEC narių. Pasak lietuvio, didelę vertę turi ir įgyti kontaktai verslo, mokslo, investicijų srityse, ir ypač - galimybė dirbti su tokia puikia komanda. Pavyzdžiui, itin populiari verslo konferencija "Silicon Valley Comes to the Baltics" ("Silikono slėnis ateina į Baltijos valstybes"; www.svc2baltics.com) pernai lapkritį Lietuvoje įvyko draugo ir kolegos iš CUTEC bei vieno pagrindinių prestižinės verslo konferencijos Jungtinėje Karalystėje "Silicon Valley Comes to UK" organizatorių Philippo Biebersteino nuopelnu.

Nauja ir pritaikoma

Kembridžo universiteto doktoranto I.Budvyčio pasirinktas mokslinis darbas - iš vadinamosios kompiuterinės regos srities. Ja susidomėjo dar per bakalauro studijas įsitraukęs į du projektus. Vienas jų buvo susijęs su naujų kompiuterių valdymo įrankių kūrimu kompiuterių laboratorijoje Kembridžo universitete. Kitas - su įvairių jutiklių (pavyzdžiui, pagreičio matuoklių, kompasų ar šviesos intensyvumo) analize, siekiant padidinti specialios kameros "SenseCam" surenkamų nuotraukų įvairovę. Šis projektas buvo įgyvendinamas prestižinėje "Microsoft" tyrimų laboratorijoje Kembridže.

Kaip pasakojo jaunasis tyrėjas, plačiąja prasme kompiuterinės regos sritis apima metodus, kuriais atliekamas vaizdinės informacijos, tarkim, nuotraukų arba filmuotos medžiagos, rinkimas, kaupimas, apdorojimas bei analizė. Nagrinėjamų problemų spektras yra itin platus ir turi didelį komercinį potencialą. Kompiuterinės regos sistemos gali būti pritaikytos svarbių karinių ir civilinių objektų bei asmenų saugumui garantuoti, autonominei įvairių įrenginių navigacijai arba defektų paieškai, sakysim, tunelių struktūros pokyčių patikrai, taip pat kuriant vadinamąją papildytąją realybę arba naujus įrankius, skirtus įvairiems įrenginiams (tarkim, kompiuteriams ar televizoriams) valdyti. Tarp konkrečių pavyzdžių doktorantas minėjo Izraelyje sukurtą pažangią sistemą "MobilEye", skirtą automobilių valdymui palengvinti. Ją šiuo metu diegia arba jau yra įdiegę daugelis automobilių gamintojų. "Microsoft" kompanijos sukurta trimačio vaizdo kamera "Kinect" suteikia galimybę žmogui įsitraukti į kompiuterinius žaidimus kaip jų objektui. Vienas pagrindinių mokslininkų, "Microsoft" tyrimų centre Kembridže atsakingų už kompiuterinės regos technologijos taikymą "Kinect" sistemoje, visai neseniai baigė doktorantūros studijas Kembridžo universitete ir dirbo toje pat laboratorijoje, kurioje šiuo metu tyrimus atlieka I.Budvytis.

"Mano paties tyrimai susiję su pusiau automatinių sistemų, skirtų objektui identifikuoti ir segmentuoti, t. y. nustatyti jo ribas vaizdo duomenyse, kūrimu. Šios srities tyrimų rezultatai gali būti tiesiogiai pritaikomi, pavyzdžiui, automatinei automobilių navigacijai, objektams atpažinti ir sekti, interaktyviai segmentuoti objektus vaizdo duomenyse", - pasakojo doktorantas.

Kembridžo universiteto doktorantas I.Budvytis puoselėja daug inovatyvių idėjų, susijusių su Lietuva.

Panevėžiečiai Kembridže

Iš Panevėžio kilęs I.Budvytis baigė Velžio vidurinę mokyklą, mokėsi Juozo Balčikonio gimnazijoje ir vienus metus - Vilniaus licėjuje. Po metų studijų Vilniaus universitete išvyko studijuoti į Kembridžą.

"Visose mokyklose, kuriose teko mokytis, dirbo itin profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Jų galėtų pavydėti bet kuris Vakarų Europos moksleivis ar studentas, - kalbėjo panevėžietis. - Dažnai kolegoms ir draugams pusiau juokais, pusiau rimtai aiškinu, jog mokyklų lygiu Lietuva turi vieną geriausių švietimo sistemų. Kaip pavyzdį pateikiu Vilniaus licėjų: prieš kelerius metus į Kembridžo universitetą įstojo net penki tos pačios klasės mokiniai. Tokių sėkmingų stojimo istorijų retai pasitaiko (jei iš viso pasitaiko) net ir prestižinėse Didžiosios Britanijos mokyklose. Kitas pavyzdys - mano klasė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje: net trys moksleiviai, įskaitant ir mane, baigė bakalauro arba magistro studijas Kembridžo universitete. Tiesa, šios mokyklos išsiskiria kur kas geresne mokymo kokybe nei Lietuvos vidurkis ir ne visi mokiniai Lietuvoje turi tokias sąlygas."

I.Budvytis įgijo vertingos patirties ir dalyvaudamas Lietuvos bei tarptautinėse moksleivių olimpiadose. Iš daugybės laimėtų apdovanojimų jis išskirtų sidabro bei aukso medalius tarptautinėje informatikos olimpiadoje Graikijoje ir Baltijos valstybių informatikos olimpiadoje Estijoje. Labai svarbi ir laimėta trečioji vieta komandinėje matematikos olimpiadoje Estijoje.

"Per olimpiadas susipažinau su gabiausiais Lietuvos bei pasaulio jaunaisiais matematikais bei informatikais. Su kai kuriais ir dabar dažnai bendrauju. Nemažai jų studijuoja Kembridžo ar kituose prestižiniuose pasaulio universitetuose", - sakė pašnekovas.

I.Budvytis prisiminė ir gana netikėtą savo stojimo į Kembridžo universitetą istoriją. Prieš pradedant studijas Vilniaus universitete, jam paskambino vaikystės draugas, taip pat nacionalinių ir pasaulinių informatikos olimpiadų dalyvis bei nugalėtojas, ir pranešė, kad nusprendė stoti į Kembridžo universitetą. Anglų kalbos egzaminas būsiąs po savaitės. Igno atsakymas buvo trumpas: "Stoju ir aš". Vėliau abu Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai po metų studijų Vilniaus universitete mokėsi tame pačiame bakalauro kurse Kembridžo universitete, kartu atliko praktikos darbus ir tęsia doktorantūros studijas, tiesa, skirtinguose fakultetuose.

"Tuo metu Kembridžo universitetas buvo geriausias Europoje ir antras pasaulyje tiek pagal mane dominusių studijų, tiek pagal bendrą  reitingą, - aiškino I.Budvytis pasirinkimo priežastis. - Manau, įstoti į šį universitetą nėra itin sunku. Tereikia kruopščiai ir kryptingai mokytis mokykloje bei būti aktyviam užklasinėje mokslo, sporto ar visuomeninėje veikloje."

Per septynerius studijų metus Kembridžo universitete I.Budvytis aktyviai įsitraukė ir į akademinę veiklą, tačiau mano, kad nei laimėtos kasmetinės komandinės kompiuterių laboratorijos studentų varžybos, nei komandinės Jungtinės Karalystės universitetų kompiuterių mokslų studentų varžybos, rengiamos IBM, savo sudėtingumu neprilygsta tarptautinėms moksleivių matematikos ar informatikos olimpiadoms.

Turint viziją

Kembridžo universitete šiuo metu studijuoja apie šešiasdešimt lietuvių. Daugiausia - bakalauro studentų. Jų Lietuva Kembridžo universitete turi, pasak pašnekovo, beveik tiek pat kaip Lenkija. Tiesa, Lenkija turi daugiau aukštesnių pakopų studentų.

I.Budvytis praėjusiais mokslo metais vadovavo Kembridžo universiteto lietuvių bendrijai (CULS), buvo šios organizacijos prezidentas. Šiemet eina pirmininko pareigas.

"Mano asmeninė vizija tokia, kad CULS turėtų tapti viena svarbiausių organizacijų, vienijančių daug pasiekusius išeivijos mokslininkus ir studentus, - sakė organizacijos pirmininkas. - Pirmieji žingsniai žengti pernai organizuojant "Lietuviškų idėjų forumą". Jame kalbėjo žinomi Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir viso pasaulio atstovai. Renginio tikslas buvo suburti lietuvius ir kitataučius Kembridžo bei kitų universitetų studentus pasvarstyti, ko reikėtų Lietuvai, kad ji taptų mažąja Europos Sąjungos lydere."

Šiemet CULS komanda įgyvendina "Akademinio brolio" programą, skirtą pritraukti lietuvių moksleivius studijuoti prestižiniuose universitetuose, konsultuoti juos studijų pasirinkimo bei stojimo klausimais. Kartu su Oksfordo universiteto lietuvių bendrija ir Vilniaus universiteto studentais buvo organizuota viešoji specialistų diskusija Lietuvos mokslo padėčiai aptarti "Akademiškumas Lietuvoje".

I.Budvyčio nuomone, Lietuvos universitetuose ypač bakalauro studentams trūksta motyvacijos mokytis ir aktyvumo, o doktorantūros studijoms - investicijų ir tyrimų kokybės. Tačiau esant tinkamam požiūriui, investavus laiko ir pastangų, Lietuvai užtektų potencialo turėti geros kokybės universitetų. Itin pozityviai šiuo atžvilgiu nuteikia aktyviai tobulėjantis Kauno technologijos universitetas.

"Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuva, Latvija ar Estija turi nemažai potencialo ir senas tradicijas rengti aukšto lygio studentus ir mokslininkus matematikos, fizikos, kompiuterių mokslo srityse. Šis potencialas galėtų būti panaudotas skatinant kurtis tyrimų grupes bei inovatyvias kompanijas, kurios dirbtų "besimokančių programų" ("machine learning" plačiai naudojamos ir mano tyrimuose) kūrimo bei didelių duomenų srautų analizės srityse. Joms beveik nereikia infrastruktūros investicijų ir tokioms mažoms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija galėtų tapti itin naudingos strategiškai. Kartu su iniciatyvine grupe, sudaryta iš Lietuvos ir Jungtinės Karalystės mokslo ir verslo atstovų, šiuo metu kaip tik ir domimės galimybe skatinti tokius tyrimus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"