TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Keturkojai keliautojai ir jų pasai

2015 01 03 6:00
Dabar keliaujančių į užsienio šalis gyvūnų pasai jau ir su vandens ženklais, juos sunku padirbti. LŽ archyvo nuotrauka

Jeigu šiais metais planuojate atostogauti užsienyje kartu su savo uodeguotu augintiniu, pravartu žinoti, kad pasikeitė reikalavimai dėl jūsų numylėtinio asmens dokumento - gyvūno paso.

Sostinės Jakovo veterinarijos centro vadovas Jakovas Šengaudas priminė, jog keliaujant su keturkoju į Europos Sąjungos (ES) ir kai kurias kitas šalis būtina pasirūpinti, kad pasą turėtų ne tik šeimininkas, bet ir jo augintinis. Pasak specialisto, pasai būtini keliaujantiems šunims, katėms ir šeškams. "Jeigu gyvūnas su šeimininku keliauja ne komerciniais tikslais, t. y. nėra vežamas parduoti, augintinio pasas privalomas. Jis būtinas ir į užsienio šalį vežant parduoti keturkojį, tačiau apie veisėjus ir pardavėjus šį kartą nekalbėsime", - teigė J. Šengaudas.

Išvengti klastojimo

Gyvūnų pasų sistema galioja jau nuo 2004 metų, tačiau nuo 2014 gruodžio 29 dienos įsigaliojo nauja ES direktyva dėl nekomercinio naminių gyvūnų judėjimo dokumentų. Pasak veterinarijos gydytojo, sistema iš esmės nelabai pasikeitė, tačiau buvo sugriežtinti kai kurie reikalavimai. Anot pašnekovo, supaprastinus gyvūnų judėjimo taisykles ES teritorijoje, atsirado nemažai atvejų, kai buvo fiksuojamas nesąžiningas gyvūnų augintojų elgesys. "Pasitaikė, kad pasuose savininkai klastojo šunų, kurie buvo vežami parduoti į Didžiąją Britaniją ar Norvegiją, amžių. Buvo ir tiesiog padirbtų pasų", - pasakojo veterinarijos centro vadovas.

Jo teigimu, tai paskatino ES imtis griežtesnių kontrolės priemonių. J. Šengaudas informavo, jog nauji naminių augintinių pasai dabar išduodami tik įgaliotų veterinarijos gydytojų, kurie įtraukti į specialų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą sąrašą. Sugriežtėjo šių pasų apskaita: dabar veterinarijos gydytojai privalo atsiskaityti šiai tarnybai dėl kiekvieno išduoto paso. "Gyvūnų pasai dabar jau ir su vandens ženklais, juos sunku padirbti", - tikino specialistas. Jis nuramino jau turinčius augintinių pasus keturkojų šeimininkus, jog seno pavyzdžio pasų skubėti keisti į naujus nereikia. Turimas gyvūno kelionės dokumentas galios tol, kol jame bus vietos naujiems įrašams apie keturkojui atliktus skiepus, leidimus keliauti. Pasibaigus turimam pasui reikės pasirūpinti nauju dokumentu.

Kas pase įrašyta

Jeigu augintinio paso neturite ir norite tokį dokumentą gauti, būtina savo augintinį identifikuoti. Tai reiškia, kad veterinarijos klinikoje šuniui, katei ar šeškui turi būti implantuota tam tikra mikroschema, lustas. Be šios būtinos sąlygos pasas keturkojui nebus išduodamas, gyvūnas keliauti negalės. Veterinaras sakė, kad lustą kailiniuotam draugui galima implantuoti bet kurioje veterinarijos klinikoje.

"Jeigu gyvūnas atvestas iki 2011 metų liepos 3 dienos, jis gali turėti tik tatuiruotę. Tačiau ir ji turi būti identifikuota - šeimininkas privalo turėti dokumentą, kada jo augintinis tatuiruotas. Priminsiu, kad čia kalbame apie veislinius šunis, kurie turi kilmės dokumentus, juose šuns tatuiruotės data yra nurodyta", - paaiškino J. Šengaudas.

Be identifikavimo augintinio pasui gauti, gyvūnas taip pat privalo būti paskiepytas nuo pasiutligės. Jeigu tokio skiepo nėra, paso jūsų uodeguotasis bičiulis negaus. Skiepas nuo pasiutligės turi būti atliktas gyvūnui, kuris jau identifikuotas, tai yra turi implantuotą mikroschemą. "Jeigu turite katytę, skiepijate ją tvarkingai, jai, tarkime, jau septyneri, bet ji dar neturi būtinojo lusto, nutarę vykti į užsienį ir vežtis ją kartu, privalėsite ateiti į veterinarijos kliniką, implantuoti jai mikroschemą ir iš naujo paskiepyti, nes iki tol atliktas skiepas bus laikomas negaliojančiu", - aiškino veterinaras.

Pravartu žinoti, kad skiepas nuo pasiutligės įsigalioja tik po 21 dienos po to, kai jis buvo atliktas. Todėl planuoti kelionę su gyvūnu ir ruošti jam dokumentus reikėtų gerokai iš anksto. Visi šie reikalavimai galioja ES šalyse, o jeigu susirengėte vykti už jos ribų, šeimininkui su tvarkingais gyvūno dokumentais dar teks nuvykti į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kur keturkojo kelionei bus išduotas reikiamas sertifikatas dėl kelionės į trečiąsias šalis. Beje, šeimininko pageidavimu į gyvūno pasą gali būti įklijuota jo nuotrauka, tačiau ji neprivaloma.

Praverčia pasimetus

Veterinarijos centro vadovas sakė, kad implantuoti savo augintiniui lustą verta dar ir dėl to, kad jis padeda lengvai susigrąžinti šunį, katę ar šešką, jei keturkojis pasimeta ar tiesiog pabėga iš namų. " Jei jis turi implantuotą mikroschemą, duomenys įtraukiami į nacionalinę duomenų bazę bei automatiškai perduodami į Europetnet - Europos naminių gyvūnų registrą. Tad jei jūsų augintinis pasimetė, jį radę žmonės, nuvedę į bet kurią veterinarijos kliniką ar gyvūnų prieglaudą ir specialiu skaitytuvu nuskaitę duomenis apie šeimininką, gali iš karto su jumis susisiekti. Būna taip, kad pametę savo šunį kur nors Belgijoje šeimininkai nespėja nuvažiuoti net keliasdešimties kilometrų nuo tos vietos, kai jiems jau skambina ir prašo pasiimti savo paklydėlį", - teigė veterinarijos specialistas.

J. Šengaudas informavo, jog visi šunys ir katės nuo 2016 metų pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos įstatymą privalės turėti minėtus lustus ir bus įtraukti į naminių gyvūnų registrą. Todėl verta pamąstyti, kad vizitą pas veterinarą galima planuoti ir iš anksto.

Ar tikrai verta

Pašnekovas patarė, jog prieš rengiantis vežtis savo augintinį į kelionę verta gerai pasvarstyti, ar jam išvyka nesukels didesnio streso nei laukimas, kol šeimininkai po kurio laiko grįš namo. "Jeigu kalbame apie kates, patarčiau jų niekur nevežti. Katės nemėgsta keliauti. Joms kelionė virs didžiuliu stresu, o ne atostogų malonumu. Kitas reikalas, jeigu šeimininkai kraustosi gyventi į kitą šalį ir kartu vežasi savo katiną. Tačiau vykstant į trumpalaikes keliones katę geriausiai palikti namie, paprašyti, kad ją kas nors iš draugų ar giminių prižiūrėtų", - patarė J. Šengautas.

Vykstant į užsienį su šunimi taip pat vertėtų pagalvoti, kiek papildomų rūpesčių jis gali sukelti. Gal vis dėlto verčiau jį palikti namie? Keliaujant lėktuvu reikia žinoti, kad į lėktuvo saloną galima pasiimti šunelį, kuris kartu su specialia transportavimo dėžute ar tam pritaikyta rankine sveria ne daugiau kaip aštuonis kilogramus. Pagal daugelio oro linijų taisykles daugiau nei aštuonis kilogramus sveriantis gyvūnas privalo keliauti bagažo skyriuje. Nors temperatūros režimas jame yra toks pats kaip ir lėktuvo salone, transportuojant gyvūną kyla daug problemų - reikia specialių konteinerių, be to, tai gana brangu.

"Be abejo, gyvūnas patiria stresą. Todėl prieš kelionę būtinai pasikalbėkite su savo gyvūno veterinarijos gydytoju, kelionės organizatoriumi ir tik tada spręskite, ar jūs tikrai neištversite savaitės ar kelių be savo numylėtinio", - patarė veterinarijos centro vadovas. Pasak jo, mažiausiai problemų keliaujant kelia vadinamieji kišeniniai šuniukai - jorkšyro terjerai ar čichuachua šuneliai. Kilogramą ar porą tesveriantį numylėtinį gana paprasta laikyti lėktuve ant kelių, tupintį specialioje rankinėje, kurioje jis jaučiasi patogiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"