TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kiaulių gripas: kuo dėtos kiaulės?

2009 05 06 0:00
Dr. A.Labutinas prieš 40 metų tyrė kiaulių gripo paplitimą Lietuvoje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Yra daugybė rūšių gripo virusų, kuriais gali užsikrėsti ir žmogus, ir kiaulės, ir paukščiai ar, tarkim, arkliai, tačiau mokslininkams didžiausią nerimą kelia galimas įvairių rūšių virusų genų persiskirstymas. Susimaišius genetinei medžiagai kyla grėsmė atsirasti naujiems labai pavojingiems virusams.

Kaip pabrėžė Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Užkrečiamųjų ligų katedros docentas dr. Algirdas Šalomskas, virusai dauginasi tik gyvoje ląstelėje ir kai ją vienu metu užkrečia kelių rūšių virusai, susimaišius genetinei medžiagai pradedami gaminti virusų hibridai. Pavyzdžiui, kai kurios gripo viruso rūšys yra labiau pavojingos kiaulėms ar paukščiams. Žmogus gali neužsikrėsti arba ir užsikrėtęs nesusirgti. Tačiau jei, tarkim, vienu metu kiaulė užsikrečia ir žmogaus, ir paukščių gripo virusu (labai pavojingu paukščiams, daug jų išgaišta), ji pati gal ir nesunkiai persirgs, tačiau jos organizme pasigaminę viruso hibridai gali turėti iš paukščių gripo viruso paveldėtą mirtiną ligą, o iš žmonių gripo viruso - gebėjimą greitai plisti nuo žmogaus žmogui.

"Kiaulė gali būti įvairių ligų rezervuaras. Jos organizmas yra labai palanki terpė virusams mutuoti, todėl taip svarbu šiuos gyvūnus tirti", - sakė LVA Imunologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, Anatomijos ir fiziologijos katedros lektorius dr. Arūnas Stankevičius.

Prieš 40 metų

LVA Veterinarijos instituto mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Labutinas 1968 metais apsigynė disertaciją "Kiaulių gripo paplitimo tyrimai ir laboratorinės diagnostikos klausimai Lietuvoje". Mokslininkas prisiminė, kad tada pasirinko tokią temą, nes sergančioms kiaulėms dažnai būdavo diagnozuojamas gripas. Iš sergančių gyvulių 24,5 proc. krisdavo.

Pastebėta, ir laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad daugeliu atveju sirgo jauni, trijų keturių mėnesių paršeliai. Tokie klinikiniai požymiai kaip kosėjimas, pasak dr. A.Labutino, esti ir sergant kitomis ligomis, todėl diagnostika grindžiama laboratoriniais tyrimais. Atlikus kraujo serumo tyrimus, kaip tik ir buvo aptikta kiaulių gripo viruso antikūnų. Moksliniame darbe buvo patvirtinta galimybė kiaulių gripo diagnostikai panaudoti iš nosies ištakų išskiriamus virusus arba kritusių paršų plaučių tepinėlius.

"Daugiau ta liga nebebuvo tirta, - sakė A.Labutinas. - Dabar diagnostika ištobulėjo ir jos metodai lengvesni. Atskleista daugiau klinikinių simptomų. Jie panašūs ir sergant kitomis ligomis, todėl diferencijuojant reikia dar tobulesnės diagnostikos, dar išsamesnių tyrimų ligai diagnozuoti."

Virusų rojus

Dr. A.Stankevičius 2005 metais Lenkijos nacionaliniame veterinarijos institute atliko Lietuvoje surinktos medžiagos tyrimus. Kiaulių kraujo serume buvo tiriami specifiniai antikūnai vienokiam ar kitokiam virusui. Nustatomi specifiniai antikūnai neatsiranda be priežasties. Juos sukelia tam tikras gripo viruso potipis.

"Buvo svarbu suprasti, kokie virusai cirkuliuoja Lietuvos kiaulių populiacijoje. Retkarčiais tokius tyrimus darome, jei iš kur nors gauname pinigų ir jaučiame, kad yra tam tikra problema, - sakė A.Stankevičius apie kiaulių gripo tyrimus, atliktus vėl maždaug po 40 metų. - Per šiuos tyrimus kaip tik ir buvo nustatyti antikūnai prieš H1N1 ir H1N2 viruso tipą, todėl galima teigti, kad būtent kiaulių gripo virusas yra paplitęs Lietuvos kiaulių populiacijoje. Tik jo labai nedaug - specifinius antikūnus turėjo vos 27,3 proc. kiaulių."

Šis tikrasis kiaulių gripo virusas nekėlė jokių klinikinių problemų, nebuvo pavojingas žmonėms ir jį mokslininkas pavadino gana normaliu reiškiniu. Kaip dabar visi supranta, kiaulių gripo virusas gali labai greitai mutuoti. Tikriausiai toks maišytas virusas neseniai ir sukėlė kiaulių gripo protrūkį Meksikoje.

"Naujajame viruse yra, tarkim, kelios kiaulių gripo viruso, galbūt dar paukščių gripo genomo dalys. Sunku pasakyti tiksliai, nes tebevyksta tyrimai, - kalbėjo A.Stankevičius. - Bet tai tikrai ne tas pat virusas, kuris buvo nustatytas Lietuvoje, todėl jokios panikos negali būti ir nėra prasmės apie tai daug diskutuoti."

Dėl spėjimų, kad Meksikoje kiaulių gripu buvo užsikrėsta visai ne nuo kiaulių, mokslininkas patvirtino, kad galėjo taip būti. Tačiau labai įmanomas variantas, kad tas virusas mutavo patekęs būtent į kiaulių organizmą - tam labai palankią terpę. Pavyzdžiui, Kinijoje žmonės dėl vietos stygiaus gyvena labai arti kiaulių ir paukščių. Būna atvejų, kad visi glaudžiasi net toje pačioje patalpoje. Dar drėgmė, apie 30-35 laipsnius šilumos - tiesiog rojus virusams. Tokiomis sąlygomis jie gali patekti į kiaulių organizmą, mutuoti, vėl pakliūti žmonėms.

Meksikoje taip pat ypač palankios sąlygos virusams mutuoti. Kai šilta ir daug drėgmės, jie gali ilgai išsilaikyti aplinkoje. Virusui reikia rasti ląstelę, į kurią įsiskverbęs galėtų garantuoti savo reprodukciją. Tą laiką, kai nėra ląstelėje, jis turi praleisti aplinkoje. Gerų sąlygų ilgai išsilaikyti pakanka, kad keli virusų potipiai, aplinkoje esantys atskirai, patekę į organizmą susimaišytų, pasikeistų genetine informacija. Įvyksta, pasak A.Stankevičiaus, genetinė rekombinacija. Pasikeičia kai kurie genetinės informacijos fragmentai ir atsiranda koks nors naujas pavojingas viruso potipis.

Grėsmės prielaidos

Kaip pasakojo A.Šalomskas, kiaulių gripas yra kiaulių virusinė liga, pasireiškianti labai trumpai kvėpavimo takų pažeidimais. Būdingas didelis sergamumas, gali susirgti visos kiaulės bandoje, tačiau nugaišta labai mažai, tik 1-4 procentai. Sukėlėjas - virusai. Jų yra H1N1, rečiau H1N2, H3N1 ir H3N2 potipiai. Kiaulės gali užsikrėsti ir žmonėms būdingais ar paukščių gripo virusais. Pavyzdžiui, manoma, kad H3N2 potipiu kiaulės užsikrėtė būtent nuo žmonių.

"Gripo viruso potipių yra daug, nes pagal viruso dalelių hemagliutinino (H) ir neuraminidazės (N) požymius gali būti labai daug kombinacijų. Tik kiaulėms būdingi šie keturi. Retkarčiais jais gali užsikrėsti ir žmonės, - kalbėjo docentas. - Dabartinis atvejis, kai tiek daug žmonių užsikrėtė kiaulių gripo virusu, galėjo būti būtent dėl genų persiskirstymo, kai, pavyzdžiui, vienu metu kiaulė užsikrėtė ir žmonių, ir kiaulių gripo virusu. Kaip tik dabar tai ir tiriama. Nuolat registruojami ne tik pandemijos, bet ir pavieniai gripo atvejai. To paties Meksikoje nustatyto H1N1 potipio gripo virusas praėjusį šimtmetį, 1918 metais, sukėlė kiaulių gripo pandemiją. Aišku, tik šiais laikais tai buvo ištirta."

Tikimybę, kad būtent su kiaulėmis į mūsų šalį galėtų patekti naujo tipo kiaulių gripo virusas, dr. A.Stankevičius priskyrė fantastikos sričiai. Pirmiausia turėtų būti pervežamos gyvos kiaulės. Iš Meksikos, darant prielaidą, kad ten kiaulės sirgo tokiu gripu, virusas galėtų patekti per kiaulieną, tačiau ji turėtų būti termiškai neapdorota, t. y. kiltų grėsmė užsikrėsti valgant tik žalią mėsą. Galiausiai dar neįrodyta, kad kiaulės buvo pirminis kiaulių gripo protrūkio šaltinis Meksikoje.

"Tikrasis pavojus - kiaulių gripo virusu užsikrėtę žmonės, nes jis plinta ne nuo kiaulės žmogui, bet žmogus užkrečia žmogų, - pabrėžė A.Stankevičius. - O dėl kiaulių gripo protrūkio Meksikoje, kai paaiškės daugiau faktų, bus matyti tendencija, kaip virusas plinta. Meksiko mieste gyvena maždaug 20 mln. žmonių. Manau, tokiame mieste nuo rūkymo kasdien miršta panašus skaičius žmonių, kiek, deja, dabar mirė nuo kiaulių gripo. Žinoma, jei mirčių nuo kiaulių gripo daugės, reikės jau visai kitokių priemonių, nors ir prevencijos buvo imtasi labai žiaurios. Jei gripas taip smarkiai neplis, nesukels daug mirčių ir komplikacijų, gali būti taip ir praeis. Bus daug stipresnis nei sezoninis, bet nieko nepadarysi - kas 40 metų pasirodo naujas gripo viruso potipis ir su tuo reikia susitaikyti."

Lietuvos klimato sąlygos, kaip pripažino mokslininkas, gana neblogos šiuo požiūriu. Jos nėra tokios palankios ir kitiems virusams plisti. Vis dėlto praėjus penkeriems metams nuo atliktų tyrimų Lietuvoje, imunologijos specialisto įsitikinimu, reikėtų rasti lėšų vėl ištirti, kokio tipo virusai cirkuliuoja kiaulių populiacijoje. Ar tas pats, ar kitas potipis, o gal visų keturių potipių virusai. Nežinant galima daryti tik prielaidas. Būtų labai aktualu išsiaiškinti ir atsižvelgus į tyrimų rezultatus spręsti, ką toliau daryti. Paprasti, tačiau gana efektyvūs tyrimai parodo esamą padėtį. Jeigu būtų kokių nors klinikinių požymių, ligos pasireiškimo atvejų, reikėtų jau visai kitų tyrimų.

Dėl pavadinimo

Pasak A.Stankevičiaus, Meksikoje kilęs kiaulių gripo protrūkis taip pavadintas, nes viruso genomas yra labai panašus į kiaulių gripo, tačiau nėra identiškas. A.Šalomsko manymu, toks pavadinimas gal ir nėra visai tinkamas, nes, bent jau jo žiniomis, šiuo metu nėra patvirtinta, kad Meksikoje yra kiaulių gripu užsikrėtusių kiaulių. Serga tik žmonės. Anksčiau buvo būdinga, kad tokio potipio virusai būdavo labiau išplitę kiaulių populiacijoje, dažniausiai kiaulės juo užsikrėsdavo, bet virusas nebūtinai būdavo perduodamas žmogui.

"Kiaulės dažnai serga gripu ir Europoje. Pavyzdžiui, 1996 metais būtent prieš šio tipo virusą antikūnų turėjo 92 proc. kiaulių Belgijoje, 73 proc. Ispanijoje, 55 proc. Vokietijoje, 60 proc. Olandijoje. Vadinasi, buvo kontaktas su virusu, - sakė docentas. - Tyrimai buvo atlikti 1990-1996 metais. Naujesnių duomenų šiuo metu neturiu. Paprastai finansuojami tik aktualūs darbai. Kiaulių gripas nėra sunki liga kiaulėms ir nugaišta jų labai mažai, tačiau šis atvejis gali pakeisti požiūrį į kiaulių gripą."

Žmonės gali užsikrėsti kiaulių gripo virusu ir persirgti labai lengvai. Atrodytų, paprasčiausi peršalimo simptomai, ir viskas. A.Šalomskas prisiminė ir dabar buvusius tokius atvejus Kalifornijos valstijoje, JAV, kai keli žmonės labai lengvai persirgo šia liga, tačiau Meksikoje laboratoriškai patvirtinti mirties atvejai kelią didelį nerimą.

Iš gyvūnų - žmonėms

Kai būna toks ligos protrūkis, veterinarijos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su medikais, tiria rinkas, nustato viruso potipį, atlieka antikūnų tyrimus, įveda apribojimus ar net paskelbia karantiną atskiruose ūkiuose. LVA Užkrečiamųjų ligų katedros docentas patikino, kad mokslininkai atlieka ligų patekimo į Lietuvą rizikos vertinimą. Tai buvo daroma, pavyzdžiui, ir dėl paukščių gripo, ir dėl vadinamojo mėlynojo liežuvio ligos, kuria serga atrajotojai, o sukelia virusas, pernešamas mašalų. Lietuvoje niekada nebuvo diagnozuota ir kempinligė.

Iš zoonozių, t. y. gyvūnų perduodamų žmonėms ligų, mūsų šalyje labiausiai išplitusi kampilobakteriozė. 2007 metų zoonozių tyrimų analizė parodė, kad ES gyventojai dažniausiai užsikrečia kampilobakterioze valgydami mėsą ir mėsos produktus. 2006 metais buvo nustatytas 175 561 žmonių kampilobakteriozės atvejis, o 2007 metais - 200 507 atvejai, t. y. 14,2 proc. daugiau. Kampilobakterijos buvo nustatytos paukščių pulkuose ir kiaulių bei galvijų bandose.

Pasak A.Šalomsko, didelį pavojų kelia ir toksikorozė. Šia kirmėline liga, plintančia per šunų ir kačių išmatas, dažnai užsikrečia vaikai. Tarp labiausiai Lietuvoje išplitusių zoonozių yra ir salmoneliozė, ūmi infekcinė žarnyno liga, sukeliama salmonelių genties bakterijų. Jos dažniausiai randamos kiaulienoje ir paukštienoje, rečiau - piene, daržovėse, vaisiuose. Ūmią žmonių ir gyvūnų ligą trichineliozę sukelia trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis yra kiauliena, jos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų mėsa bei arkliena.

Pasiutligė - virusinė liga. Ja žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvūnui ir jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Naminių ir laukinių gyvūnų pasiutligė labiausiai paplitusi Baltijos ir Rytų Europos šalyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"