TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kiek žmonių gali išlaikyti mūsų planeta?

2016 03 31 6:00
pixabay.com nuotrauka

Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 7 milijardai žmonių. Remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, 2050 metais gyventojų skaičius gali pasiekti beveik 10 milijardų, o 2100 metais – net 11 milijardų, skelbia britų dienraštis BBC.

Gyventojų perteklius – problema, verčianti ne vieną politiką raukytis. Deja, problema labai akivaizdi, bet apie ją vengiama kalbėti ir bandyti ją spręsti. Nors dažnai tiek politikai, tiek patys gyventojai vis auganti žmonių skaičių mato kaip didžiausią žalą mūsų žemei, įtaką globalinio atšilimo procesams, pasirodo, didelis žmonių kiekis čia nieko dėtas.

„Ne gyventojų skaičius yra problema, o augantis vartotojų skaičius ir milžiniškas mūsų vartojimo mastas“, – teigia Davidas Satterthwaite'as, Londono tarptautinio aplinkos ir plėtros instituto, narys.

„Pasaulyje yra pakankamai vietos visų poreikiams, bet nepakankamai – kiekvieno godumui“, – M. Ghandį cituoja D. Satterhwaite'as.

Didžiausia problema – materialinė gyventojų padėtis

Dar prieš dešimt tūkstančių metų pasaulyje buvo tik keli milijonai žmonių. Gyventojų populiacija išaugo iki vieno milijardo tik 1800-aisiais, o 2 milijardų riba buvo pasiekta 1920 metais. Pastaruoju metu gyventojų skaičius auga tiesiog žaibiškai, todėl mokslininkams labai sunku pasakyti, kokios bus to augimo pasekmės tiek mūsų planetai, tiek visai žmonijai, kadangi žmonija niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su tokiu sparčiu gyventojų skaičiaus didėjimu.

Tad galima tik svarstyti ir spėlioti, kuriose pasaulio vietose žmonių populiacija augs greičiausiai ir bus didžiausia netolimoje ateityje. Pasak D. Satterhwaite'o, ateinančius du dešimtmečius žmonių skaičius išaugs miestuose tose šalyse, kuriose, žmonės gauna tik žemas arba vidutines pajamas. Vis gi, jei tose šalyse žmonių skaičius padidėtų keliais milijardais, tai neturėtų didelės įtakos globalinio atšilimo procesams, kadangi tose šalyse žmonės tiesiog automatiškai vartoja mažiau.

„Šalyse, kuriose gyventojams daugiausiai skiriamos mažos pajamos, vienam gyventojui tenka mažiau nei viena tona išskiriamo anglies dioksido ekvivalento. Miestuose, kuriuose gyventojai gauna dideles pajamas, išskiriamo anglies dioksido ekvivalento kiekis vienam žmogui per metus gali būti iki 30 tonų“, – sako D. Satterhwaite'as. Anot jo, labiau pasiturinčios tautos palieka neigiamus, žalą darančius pėdsakus mūsų žemėje, nei žmonės gyvenantys skurdžiose šalyse. Bet yra ir išimčių. Kopenhaga yra labai dideles pajamas gaunantis miestas, o Brazilijos uostamiestyje Porto Alegrė gyvenantys žmonės gauna vidutines pajamas. Ir nors abiejuose miestuose gyvenimo lygis yra labai aukštas, ten išskiriamo anglies dioksido kiekis, tenkantis vienam žmogui, yra labai mažas.

Vis tik reikia mažinti gimstamumą

D. Stterthwaite'as teigia, kad yra tokių miestų, kuriuose neturtingų gyventojų vartojimo lygis yra toks mažas, jog jie beveik neprisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidimo. Tampa aišku, kad didelis vaidmuo sprendžiant globalinio atšilimo problemą tenka aukštas pajamas gaunančioms valstybėms ir jų gyventojams. Nors vartotojai vakarų šalyse, greičiausiai dėl besaikio vartojimo kaltins tokias šalis kaip Kinija, kuri pagamina didelį kiekį plataus vartojimo prekių. Bet pasak, Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorės Dianos Ivanovos, mums reikėtų pakeisti požiūrį ir nustoti kaltinti kitus.

„Mes esame linkę kaltinti kitus, vyriausybę ar verslo įmones. Tačiau jei pakeistume savo vartojimo įpročius, tai teigiamai paveiktų ne tik mus, bet ir aplinką, kurioje gyvename“, – sako D. Ivanova. Tik kai, turtingieji bus pasiruošę pakeisti savo vartotojišką gyvenimo būdą į tokį, kuris neskatins didelio anglies dioksido išskyrimo, ir kai išsivysčiusiose visuomenėse, valstybė skirs dėmesį ne materialinei, o visuomenės gerovei, bus galima kalbėti apie mažėjantį gamtos išteklių naudojimą, vartojimą ir žmonių įtaką globaliniam atšilimui.

Bet net ir atsiradus šiems pakeitimams, vargu ar mūsų žemė sugebės priglausti 11 milijardų žmonių. Juk ir taip aišku, kad žemė nesiplečia, tad ar visiems žmonėms tikrai užteks joje vietos? Australijos Nacionalinio universiteto profesorius Willas Steffenas siūlo, žmonių populiacijai pasiekus 9 milijardų ribą, šį skaičių stabilizuoti, ir tada pradėti ilgą gyventojų mažėjimo procesą. Tai reiškia – stipriai mažinti gimstamumą. W. Seffeno teigimu, labai svarbus yra moterų švietimas ir užimtumas, pagerinę moterų padėtį visuomenėje, galime tikėtis mažesnių gimstamumo rodiklių. Jungtinių Tautų populiacijos fondas apskaičiavo, kad 350 milijonų moterų skurdžiose šalyse nebenori susilaukti trečio vaiko, tačiau neturi supratimo ir galimybių, kaip išvengti nėštumo. Jei tokie moterų poreikiai būtų patenkinti, pavyktų sumažinti pasaulio populiacijos tendencijas.

Jungtinių Tautų duomenimis, gimstamumo rodikliai mažėja visame pasaulyje jau nuo 1960-ųjų. 1975 metais, vienai moteriai teko 4,7 gimusio kūdikio, o 2005–2010 metais, tik 2,6 kūdikio. Tačiau anot Australijos Adelaidės universiteto profesoriaus Corey Bradshaw, sustabdyti augantį gyventojų skaičių prireiks šimtmečių. Jo manymu, žmonių augimo tendencija yra taip stipriai įsitvirtinusi, jog net jei rytoj numirtų 2 milijardai žmonių, pasaulyje gyventojų populiacija būtų vis tiek labai didelė, ir tikėtina, kad didesnė nei yra dabar. Praeitų metų rudenį Kinijoje buvo nutraukta vieno vaiko demografinė politika ir kinams leidžiama turėti du vaikus. Pasak C. Bradshaw, tokie valstybių pakeitimai demografinės politikus atžvilgiu, taip pat turi didelės įtakos gyventojų skaičiaus didėjimui, ir dėl to, pasaulyje 11 milijardų gyventojų gali būti net anksčiau, dar iki ateinant 2100 metams.

Parengė Rūta LATVĖNAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"