TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kiekviename išdegintame plote – milijonai gyvybių

2014 03 13 10:26
Aplinkos ministerijos nuotrauka

Pavasariniai žolės gaisrai, su kuriais Aplinkos ministerija kovoja vis griežtesnėmis priemonėmis, visuomenėje ne visada sutinkami vienodai. Jų žalos supratimui dažnai pritrūksta žinių ir žinojimo. 

Paprastai išdeginti laukų plotai siejami su estetiniu kraštovaizdžio žalojimu. Taip pat žala vadinama augalų, ypač sumedėjusių, miško sodinių sunaikinimas. Tačiau didžiausia žala padaroma biologinei įvairovei, nes gaisrai ne tik sunaikina jų pavasarines buveines, tačiau ir naikina ją pačią.

Sudėtinga įvertinti kiekvieno kvadratinio metro gyvūnus ir augalus. Tačiau būtina žinoti, kad daugelis pavasarį randamų augalų ir gyvūnų rūšių vegetuoja ar būna aktyvios labai trumpą periodą. Tokios rūšys per pirmus du pavasario mėnesius turi peržydėti ir subrandinti sėklas ar palikti palikuonis. Pavasarį aktyvūs vabzdžiai yra vieninteliai anksti žydinčių augalų apdulkintojai, be jų neužmezgamos sėklos. Ir atvirkščiai – be augalų vabzdžiai negali daugintis, sudėti kiaušinėlius ir maistu aprūpinti jauniklius. Nuo vasario galo laukuose slapstosi pilkųjų kiškių jaunikliai, anksti dėti pradeda didžiosios antys, pilkosios žąsys. Per laukus neršti keliauja varlės.

Žolės gaisrai visus šiuos gyvūnus ir augalus sunaikina. Kiekviename kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega augalų daigai, pražūsta keletas vorų, dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai neršti keliaujančių varlių. Jei gaisrai teritorijoje kartojasi kasmet, ji praranda savo pirminę vertę, joje ilgainiui pradeda vyrauti užnešinės, vietovei nebūdingos rūšys. Kadangi nemažai žolės gaisruose žūstančių augalų ar gyvūnų yra reti, sutinkami lokaliai, jiems gaisrų daroma žala yra dar pavojingesnė.

Dažnai teigiama, kad deginant žolę pievos patręšiamos, kad taip padidinamas jų produktyvumas, tačiau tokie teiginiai skirti pateisinti tik neūkiškumą ir gamtos naikinimą.

Kovo 12 d. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tris kart padidino administracinę atsakomybę už žolės deginimą. Iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 Lt žalą, tai dabar teks mokėti 3000 litų. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

Aplinkos ministerija kreipiasi į visus gyventojus ir prašo nepraeiti pro šalį pastebėjus degančią žolę, o pamėginti ją užgesinti, kad ugnis neišplistų.

Nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis ir užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Pamačius, kad ugnies nepavyks nuslopinti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"