TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kinija nepaiso aplinkosaugos, liudija nemažėjantys taršos rodikliai

2012 02 18 16:00

20 tonų kancerogeninio metalo kadmio išleidimas į Longjiang upę Pietų Kinijos Guangxi provincijoje yra jau skausmingai pažįstama aplinkos tragedija, kuri atsilieps 4 milijonams žmonių.

2005 metais į Guangdong provincijos Pearl upės intaką išsiliejo šiek tiek daugiau nei 6 tonos kadmio. Šis įvykis sukėlė paniką dėl masinės taršos ir be vandens paliko daugiau nei 100 000 žmonių, praneša telegraph.co.uk.

Guangxi katastrofos mastas yra daug didesnis: Longjiang upė yra pagrindinis vandens šaltinis 3,7 milijonams Liuzhou miesto gyventojų. Kinijos aplinkos apsaugos ministerijos ekspertai apskaičiavo, kad bent 200 Liujiang upės mylių (maždaug 322 km) atkarpai gresia užterštumo pavojus.

Paskutiniosiomis sausio dienomis kadmio koncentracija Longjiang upėje buvo 80 kartų didesnė už leistiną ribą, tačiau pareigūnai ir toliau įtikinėja, kad geriamasis vanduo Liuzhou yra saugus ir toks bus net jei kadmis toliau tekės į Liujiang upę.

Kad ištirpintų kadmį, valdžios institucijos į Longjiang upę išvertė šimtus tonų aliuminio chlorido, kuris iš maždaug 20 tonų kenksmingo metalo neutralizavo tik 7.

Nors Kinijos lyderiai jau garsiau prabyla apie skubią aplinkos apsaugą, centrinės ir vietos valdžios institucijos nesusikalba. Kinijoje vietiniai tarnautojai pirmiausia yra vertinami už tai, kaip sėkmingai auga jų regionų BVP. Nė vienas paaukštinimo siekiantis pareigūnas nenori uždaryti pinigus uždirbančios gamyklos, net jei ji teršia aplinką.

Panašu, kad dėl didelio noro padidinti ekonominį našumą Guangxi provincijos valdžia nesugeba kontroliuoti metalo gamybos gamyklų, įsikūrusių prie Longjiang upės.

Dar blogiau: yra galimybė, kad vietos tarnautojai žinojo apie kadmio išleidimą, tačiau pažiūrėjo į tai pro pirštus. Kol atlygis už aplinkos apsaugą nebus lygus atlygiui už provincijos ekonomikos augimą, toks scenarijus kartosis ir vėl.

Kinija vis dar deda pastangas subalansuoti ekonomikos augimo poreikį bei išvaduoti daugiau nei 1,3 mlrd. žmonių iš skurdo ir būtinybę apsaugoti tai, kas dar liko iš šalies aplinkos.

Silpnai reguliuojamos industrializacijos dešimtmečiai didžiulius Kinijos žemės ir vandens plotus pavertė nuodingais. Trečdalis Geltonosios upės vandens ne tik nebetinkamas jūrų augalijai bei gyvūnijai, bet yra mirtinas ir net negali būti naudojamas pramoniniais tikslais. Akmens anglimi kūrenamų elektrinių ir vis didėjančių automobilių skaičiaus tarša pablogino oro kokybę Pekine ir kituose miestuose.

Gamyklų išmetami teršalai nuodija ne tik šalies aplinką, bet ir jūras. Praėjusią vasarą masinis naftos išsiliejimas rytinėje Bohai jūros pakrantėje turėjo įtakos 2400 kvadratinių mylių plotui (apie 6 216 kvadratinių kilometrų).

Vertė Justė Gusevaitė-Grižė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"