TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Klaipėdos universitete bręsta reformos

2015 01 28 6:00
Klaipėdos universitetas dėl finansinės pagalbos buvo priverstas kreiptis į Vyriausybę ir ministerijas. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Šią savaitę uostamiesčio akademinę visuomenę supurtė tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkusi žinia apie didžiules Klaipėdos universiteto (KU), septinto pagal aukštųjų mokyklų reitingus Lietuvoje, skolas.

Nors skolų sumos neįvardijamos, akivaizdu, kad uostamiesčio Alma mater vadovybė ne be reikalo kreipėsi į Vyriausybę dėl finansinės paramos. Susiklosčius tokiai kebliai situacijai poryt į posėdį rinksis KU taryba. Ji svarstys aukštąją mokyklą užklupusias finansines bėdas ir teiks siūlymus, susijusius su administracinėmis reformomis.

„Naujasis rektorius Eimutis Juzeliūnas įvertino situaciją ir priėmė sprendimą kreiptis dėl paramos. Tos skolos susidarė dėl neūkiško universiteto valdymo per ankstesnės vadovybės kadenciją. Dabar atliekamas ir finansinės veiklos auditas“, - LŽ sakė KU tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika.

Gelbės su sąlyga

Laišką, kuriame prašoma pagalbos, KU išsiuntė Vyriausybei ir Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis aukštosios mokyklos situaciją įvertino kaip labai rimtą. „KU skola gana didelė. Gavome laišką ir į savo švietimo įstaigas turime reaguoti labai jautriai, greitai bei efektyviai. Naujasis universiteto rektorius E. Juzeliūnas nėra asmeniškai atsakingas už tai, kas pridaryta buvusių administracijų“, - teigė ministras.

Prieš tai kelerius metus KU rektoriaus pareigas ėjo Vaidutis Laurėnas, bet jis po ilgų teisminių ginčų praėjusį pavasarį prarado šį postą. Įvairių instancijų teismai konstatavo, kad V. Laurėnas, būdamas KU tarybos narys ir kandidatas į universiteto rektorius, nenusišalino nuo tarybos posėdžių, dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų. Teismų nuomone, dėl tokio savo elgesio jis neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Komentuodamas universitete susidariusią padėtį D. Pavalkis negailėjo karčių žodžių ir ironizavo, kad universitetai esą autonomiški tol, kol turi pinigų, o kai nutinka bėdų, jie pasidaro nebe tokie savarankiški.

KU laiške centrinei valdžiai kaip viena susidariusių skolų priežasčių įvardijama tai, kad bankrutavusiame „Snore“ liko šios aukštosios mokyklos apyvartinės lėšos - 1,9 mln. eurų. „Banko „Snoras“ dalis - tik lašas jūroje, kokie 20 proc. visų bėdų. Daugiau problemų yra dėl ekonominės situacijos, dėl finansų srautų, patalpų, turto nesuvaldymo. Apie tai su universitetu šnekėsimės tiesdami jam pagalbos ranką ir kartu reikalaudami aiškiai įvardytų struktūrinių reformų”, - pabrėžė ministras.

Arnoldas Šileika/Vidos Bortelienės nuotrauka

Reikės pertvarkos

LŽ susisiekus su KU taryba ir pabandžius išsiaiškinti netikėto aukštosios mokyklos pagalbos šauksmo priežastis teko išgirsti vieną nuomonę: įstaiga valdyta neūkiškai.

Pasak KU tarybos pirmininko A. Šileikos, finansinė centrinės valdžios parama būtina norint pradėti įgyvendinti struktūrines reformas. „Universitetas turėjo ir turi vieną didelę problemą - neefektyvų valdymą, arba įstaigos ūkio nesuvaldymą. Reikia pertvarkyti studijų, mokslo sritis, peržiūrėti administravimo išlaidas, optimizuoti veiklą. Sustyguoti valdymą taip, kad būtų gyvenama pagal pajamas. Naujasis rektorius visas šias problemas, matyt, ir rado, todėl ėmėsi neatidėliotinų veiksmų“, - LŽ aiškino jis.

Paklaustas, kokio dydžio gali būti KU skolos, A. Šileika negalėjo atsakyti, tačiau patikino, kad ne dešimtys milijonų eurų. „Nemačiau finansinių ataskaitų, konkrečių skaičių. Šį penktadienį rinksis universiteto taryba ir vertins situaciją. Rektorius teiks tvirtinti šių metų biudžetą, tad dokumentai atskleis tikrąją finansinę KU padėtį. Aišku tiek, kad būtina optimizuoti valdymo išlaidas, mažinti išsipūtusį administracinį aparatą. Pavyzdžiui, tikrai yra nefunkcionalių, tačiau didžiulių lėšų reikalaujančių pastatų. Galbūt bus priimtas sprendimas sujungti kai kuriuos fakultetus“, - svarstė KU tarybos pirmininkas.

Vis dėlto A. Šileika įsitikinęs, kad uostamiesčio Alma mater nėra beviltiškoje padėtyje, o finansinė valstybės parama būtina norint atsispirti ir pradėti reformas. „Vieni nesugebėsime išlipti iš duobės, todėl ir reikia pagalbos“, - tikino jis.

Pakenkė įvaizdžiui

Kitas KU tarybos narys prof. Artūras Razbadauskas LŽ tvirtino, kad didžiulių skolų priežastys esą aiškios - tai gyvenimas ne pagal pajamas. „Vien naujo studentų bendrabučio statyboms paimta maždaug 3 mln. eurų paskola. Faktas, kad į viešumą iškilusios universiteto problemos sudavė smūgį jo įvaizdžiui. Kas norės studijuoti prasiskolinusiame universitete? Dabar vyksta įstaigos auditas, tačiau buvo priimta daugybė neūkiškų sprendimų, tad jo rezultatas nenudžiugs“, - kalbėjo A. Razbadauskas. Jis pridūrė, kad universiteto skolos bent jau kol kas neturėjo jokios įtakos dėstytojų algoms.

Studentų atstovė KU taryboje Salomėja Dromantienė LŽ teigė, jog žinia apie įstaigos problemas buvo nemaloni. „Tačiau nemanau, kad dėl skolų nukentės studijų kokybė. Tos problemos labiau susijusios su infrastruktūros, valdymo dalykais. Penktadienį viskas bus aiškiau“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"