TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Klonuos ir nykstančius uosius

2013 04 27 6:00
Drebulėmis, kurios išaugs iš vieno tokio indelio, bus apsodintas 100 arų žemės sklypas. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos mokslininkai užsimojo sukurti kenkėjams atsparų jau kelis dešimtmečius nykstančių uosių kloną. Jei nebus rastas būdas, kaip išauginti medį, kuris geba išlikti, uosiai išnyks visoje Europoje. 

Kaip teigė Lietuvos miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijos vedėja dr. Sigutė Kuusienė, uosiai, nors dar žaliuoja kai kuriose šalies vietovėse, iš esmės jau išnykę. "Tos vietovės, kuriose jie dar auga, yra apkrėstos. Ten išaugę medžiai priversti nykti. Uosiai nebus sodinami tol, kol nepavyks atrasti kenkėjui - grybui chalara fraxinea - atsparios atmainos", - sakė mokslininkė.

Gali ištikti kukmedžių likimas

Uosiai dėl savo retumo ir tvirtumo ilgai buvo laikomi prabangos medžiais, o pastaraisiais metais atrenkami geriausi pavyzdžiai, kurie ateityje turėtų būti klonuoti. Uosiai pradėjo džiūti 1996-1997 metais. Iš pradžių skelbta įvairių versijų ir nuomonių, tačiau atlikus išsamius tyrimus nustatyta, kad medžių nykimo priežastis yra minėtas grybas. Jis - tarsi maras, paplitęs visose Europos valstybėse. Apkrėstuose miškuose išdžiūva apie 80 proc. uosių, lieka tik nuskurdę, beveik negyvybingi.

Pasak docentės dr. S.Kuusienės, maždaug 300 pačių patvariausių uosių sėklinės plantacijos veisiamos jau kelerius metus. Jose surinktos sėklos augina sveikesnius uosiukus. "Didžiausia problema, kad šių medžių sėklos subręsta tik po 15 metų. Laikotarpis gana ilgas, per tiek metų gali išnykti visi Lietuvoje natūraliai augantys uosiai", - tvirtino pašnekovė. Jie, kaip ir nykstantys kukmedžiai, gali tapti dekoratyviniais augalais.

Drebulių klonai jau paaugę

Mokslininkė neslėpė, kad yra vilčių sukurti uosių klonus. Tai ir padaryta, tik su drebulėmis, kurios ypač tinka biokurui gaminti. 2001-aisiais pradėti klonuoti medeliai jau yra paaugę. Tikimasi, kad po 15 metų juos bus galima kirsti. Įprastomis sąlygomis drebulės

subręsta per 40 metų, o klonuotos auga gerokai greičiau - po 25 metų jas jau galima kirsti. Prieš aštuonerius ir penkerius metus 10 hektarų plotas Kėdainių rajone apsodintas klonuotomis drebulėmis. Visoje šalyje įveista apie 2 tūkst. hektarų drebulių miško. Tam naudojama ūkininkauti netinkama žemė.

Laboratorijoje pirmiausia atrenkami geriausių drebulių pavyzdžiai. Tada tinkamiausi eksplantai (augalo audiniai ar dalys, iš kurių auginamas naujas augalas, - aut.) maždaug tris savaites laikomi maitinamojoje terpėje. Paskui jie perkeliami į inkubatorių, dar vėliau - į šiltnamį. Šiuos ir dar kelis etapus įveikę medelių sodinukai jau gali būti parduodami. Tam prireikia maždaug trijų mėnesių. Per tą laiką drebulės užauga iki 40-80 centimetrų aukščio.

"Įdedama daug rankų darbo, todėl sodinukas yra brangesnis negu užaugintas įprastomis sąlygomis", - sakė miškų biotechnologijų įmonės "Euromediena" vadovas Mindaugas Šilininkas. Anot pašnekovo, sodinukai galėtų pigti tik tuo atveju, jeigu jų per metus būtų išauginama apie milijoną. Klonuotos drebulės turi tris kartus daugiau biomasės negu įprasti medžiai. Vieno hektaro plote galima sodinti maždaug 1200 medelių - vėliau jie bus nukirsti ir panaudoti biokurui gaminti.

Mokslininkai mėgina klonuoti ir kitus Lietuvoje augančius medžius, tačiau kol kas tam nėra poreikio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"