TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Knygos vaikams turi suteikti vilties

2016 09 18 6:00
pixabay.com nuotrauka

Knygos vaikams ir jaunuoliams turi parodyti šviesiąją gyvenimo pusę, tačiau pasaulinėje literatūroje vyrauja tendencija jaunuoliams rašyti knygas, kuriose viskas baigiasi blogai. 

Taip mano Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros vedėja, docentė, literatūros tyrėja Asta Gustaitienė, kuri rugpjūčio mėnesį Naujojoje Zelandijoje vykusiame 35-ajame Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (angl. The International Board on Books for Young People, IBBY) kongrese skaitė pranešimą „Paauglystė: grožinės literatūros skaitymas ir vienybės su kitais siekis“.

Antradienį Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje savo įspūdžiais apie kongresą dalinosi jame dalyvavę Lietuvos atstovai – bibliotekininkai, knygų leidėjai, literatūrologai. Jie pasakojo, kaip Lietuvos vaikų ir jaunimo literatūra atrodo pasauliniame kontekste bei ko iš įspūdingų Naujosios Zelandijos bibliotekų galėtų pasimokyti mūsų bibliotekos.

„IBBY kongrese daug ekspertų kalbėjo, apie tai, ką pastebi ir lietuvių literatūrologai, kad paauglių literatūra, ypač fantastinės knygos, nebesibaigia tradiciškai gerai arba pozityviai, o yra labai komplikuotos struktūros ir baigiasi... Na, gal nebūtų galima kategoriškai teigti, kad blogai, bet jaunam žmogui neparodoma, kad gali būti išeitis, kad gali būti kitaip“, – sakė A. Gustaitienė.

Anot jos, nereikia rašyti banalių, supaprastintų laimingų pabaigų, tačiau vaiko, ypač paauglio, negalima palikti nežinioje. „Vaikų ir paauglių literatūra nuo suaugusiųjų literatūros turi skirtis, ji privalo atlikti misiją –parodyti gražesnę gyvenimo pusę. Net jeigu pasakoja apie sunkumus, nesėkmes, baisius dalykus, rašytojas privalo parodyti jaunuoliui išeitį, sprendimą“, – kalbėjo A. Gustaitienė.

Ji džiaugėsi, kad lietuvių paauglių literatūra vis dar sugeba nepasiduoti pasaulinei tendencijai ir mūsų rašytojai kol kas jaunuoliams rašo šviesias knygų pabaigas. A. Gustaitė taip pat pridūrė, jog anksčiau „visada verkdavome, kad visai neturime lietuviškos paauglių literatūros ir tai yra silpniausia sfera“, tačiau dabar esą turime kuo pasidžiaugti – lietuvių paauglių literatūra klesti.

„Atsiranda vis daugiau naujų, jaunų, bet anonimiškai gerai įvertintų rašytojų, kurie dažnai būna patys neseniai baigę mokyklą, pažįsta šių laikų jaunimą ir paauglius, geba kalbėti jų kalba, geba pasakyti jiems svarbus dalykus ir pozityviai apie tai rašo. Drįsčiau teigti, kad mūsų lietuvių paauglių literatūra dar geba atsispirti pasaulinei tendencijai kurti blogas knygų pabaigas“, – teigė literatūros tyrėja.

Mokyklų bibliotekose – skaitymo pamoka

Lietuvos delegacijai Naujojoje Zelandijoje teko lankytis keliose miesto ir mokyklų bibliotekose, kurios nuo mūsų šalies bibliotekų skiriasi ne tik didesniais knygų fondais, išmaniųjų technologijų plėtra, bet ir stipriomis bibliotekų bendruomenėmis. Didžiausias Naujosios Zelandijos mokyklų bibliotekų išskirtinumas – jose vyksta skaitymo pamokos ir bibliotekininkas ten lygus mokytojui.

„Kai lankėmės vienoje mergaičių gimnazijos bibliotekoje, nustebau, ne tik dėl to, kad ten dirbanti bibliotekininkė konsultuoja mergaites įvairiomis jaunimui aktualiomis temomis, pasakoja apie pavojus internete, bet ir pamačiau tokį reginį: bibliotekininkė pristatė mergaitėms 15 knygų per maždaug 10 minučių, po to mergaitės puolė rinktis iš tų pristatytų knygų, išsirinkusios atsisėdo tiesiog ant žemės ir ėmė jas skaityti“, – savo įspūdžiais dalinosi A. Mickevičiaus vaikų bibliotekoje dirbanti Justina Juciūtė.

Naujojoje Zelandijoje vykusiame 35-ajame Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos kongrese VDU doc. A. Gustaitienė skaitė pranešimą „Paauglystė: grožinės literatūros skaitymas ir vienybės su kitais siekis“/Romos Kišūnaitės nuotrauka

Pasak doc. A. Gustaitienės, skaitymo pamoka yra puikus būdas užkrėsti vaikus skaitymu. Minėtoje bibliotekoje po skaitymo pamokos daugelis mergaičių susižavėjo bibliotekininkės pristatytomis knygomis ir po skaitymo pamokos pasiėmė jas į namus. A. Gustaitienės teigimu, skaitymo pamokas praktikuoti turėtų ir Lietuvos mokyklos.

„Mane sužavėjo, kad Naujojoje Zelandijoje labai suartėjusios mokyklos ir bibliotekos ir mums reikėtų atrasti būdų, kaip tai padaryti. Bibliotekininkas toje šalyje mokykloje dirba visu etatu ir jis yra lygus mokytojui. Be to, ten kas antrą savaitę vyksta skaitymo pamoka, kuri yra privaloma. Vaikai turi 45 minutes sėdėti ir tyliai skaityti. Net jeigu vaikas tik kas antrą savaitę skaito po 45 minutes, per mėnesį jis paskaito 1,5 valandos tik mokykloje, o tai tikrai nemažai. O jei dar susižavėtų knyga ir skaitytų ją namuose, skaitymui skirtų dar daugiau laiko“, – svarstė doc. A. Gustaitienė.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir paauglių literatūros departamento Mokslo skyriaus vedėjos Ingos Mitunevičiūtės teigimu, ją labiausiai sužavėjo glaudus mokyklų bibliotekų ir nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimas.

„Naujosios Zelalndijos nacionalinė vaikų biblioteka turi didžiulius knygų fondus ir skolina knygas mokyklų bibliotekoms. Jeigu mokykloje trūksta kokios nors knygos, mokykla gali pateikti užklausą nacionalinei bibliotekai ir ši išsiunčia mokyklai tiek knygų, kiek reikia. Be to, jei mokytojas nori pravesti pamoką tam tikra tema ir jam reikia papildomos medžiagos, jis taip pat gali kreiptis į nacionalinę biblioteką, pasakyti, kokia tema jį domina, o bibliotekos darbuotojai, kaip mini tyrinėtojai, naršo archyvus, ieško medžiagos ir netgi rekomenduoja mokytojams tam tikrą literatūrą, kurią vėliau ir išsiunčia“, – pasakojo I. Mitunevičiūtė.

Skaitymas negali tapti bausme

Paklausta, kaip atrodo lietuvių vaikų ir paauglių literatūra pasauliniame kontekste, doc. A. Gustaitienė teigė, kad svarbu, su kokia šalimi lyginsime. „Pavyzdžiui, skandinavai visuomet buvo lyderiai šioje srityje, suomiai turi labai senas ir gilias skaitymo tradicijas, vargu ar kokia nors šalis juos aplenks. Mūsų knygos skirtos vaikams tikrai išsiskiria vizualiai – jos labai gražiai iliustruotos ir mes turime tikrai puikių knygų dailininkų“, – kalbėjo literatūrologė.

Ji pridūrė, kad manyti, jog mažiau skaito tik vaikai, klaidinga. „Lietuvoje vis mažiau skaito ne tik vaikai, bet ir įvairaus amžiaus žmonės. Specialistus neramina tai, kad tėvai vis mažiau skaito vaikams jų ankstyvajame amžiuje. Vaikas labai pripranta prie skaitymo balsu, jam tai yra tarsi ritualas, svarbi jo kasdienio gyvenimo dalis. Kai vaikystėje skaitoma balsu, yra didesnė tikimybė, kad vaikas pats bus geras skaitytojas“, – sakė A. Gustaitienė.

Anot jos, tėvai ne tik nebeskaito vaikams, bet ir neišmoko jų, kaip elgtis su knyga. „Kai vaikas jau išmoksta skaityti, tėvai jam priperka knygelių ir nebeskiria laiko skaitymui, neskaito kartu, vaikas paliekamas vienas su knyga, tačiau jis dar nežino, kaip su ja elgtis, nors ir moka skaityti. Vaikas pasijunta vienišas, skaito skiemenimis, sunkiai supranta knygą ir skaitymas vaikui pasidaro neįveikiamas uždavinys. Nepasitenkinimas savimi kaip skaitytoju vis auga, kol galiausiai vaikas nusprendžia, kad geriau išvis neskaitys“, – sakė doc. A. Gustaitienė.

Taip pat viena dažniausių klaidų, kurią daro tėvai ir mokytojai, yra tai, kad jie supriešina kompiuterį su knyga ir vaikams skaitymą paskiria kaip bausmę. Pasak A. Gustaitienės, nors taip siekiama, kad vaikas kuo dagiau skaitytų, išties tai tik dar labiau vaiką atitolina nuo skaitymo malonumo.

Jos teigimu, kompiuterį ir šiuolaikines technologijas turėtume labiau priartinti prie literatūros ir pasitelkti jas kaip priemones skaitymui skatinti. A. Gustaitienės manymu, socialiniuose tinkluose, kurie labai populiarūs tarp jaunimo, reikia sukurti forumus, grupes, kur vaikai galėtų diskutuoti apie knygas, dalintis savo patirtimi, kurti rekomenduojamų knygų sąrašus. „Facebook“ tinkle kiekviena knyga turėtų turėti paskyrą, kurioje vaikai galėtų dalintis savo įspūdžiais. Šiuolaikinės technologijos gali padėti sukurti teigiamą skaitymo įvaizdį, padėti vaikams suprasti , kad skaityti yra kieta (angl. cool)“, – sakė VDU docentė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"