TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ko lietuviams reikia, kad būtų laimingi

2012 06 11 8:35

Lyginamųjų psichologinės gerovės ar psichinės sveikatos tyrimų duomenimis, Lietuva tarp 27 Europos Sąjungos valstybių dažniausiai atsiduria paskutinėje vietoje. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Albino Bagdono vadovaujami Specialiosios psichologijos laboratorijos (SPL) mokslininkai stengiasi pažvelgti giliau - į pačią lietuviškos psichologinės gerovės struktūrą.

Kaip žmogus jaučiasi, lemia daug įvairių aspektų, ir kiekvienoje valstybėje jie skiriasi. Kokia yra psichologinės gerovės struktūra Lietuvoje, atskleis baigiamas įgyvendinti VU SPL projektas "Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės asmenybinis, sveikatos ir sociodemografinis matmenys". Kitąmet turėtų pasirodyti reprezentacinio Lietuvos psichologinės gerovės tyrimo rezultatus pristatanti monografija. Kartu bus išleisti dviejų metodikų - standartizuotos Lietuviškosios psichologinės gerovės skalės (LPGS) ir adaptuoto bei standartizuoto asmenybės testo MMPI-2 (Minesotos multifazinis asmenybės klausimynas) - vadovai. Iki šiol Lietuva tokių metodikų neturėjo, o jos labai reikalingos tiek psichikos sveikatos centruose ar psichologinio konsultavimo įstaigose dirbantiems specialistams, tiek tolesniems tyrimams.

Nevogtais instrumentais

"Daug kalbama apie psichologinę gerovę, atliekami įvairūs tyrimai, tačiau dažniausiai pateikiami keli gana tiesmuki klausimai, tarkim, ar žmogus laimingas ar ne, jaučia gyvenimo pilnatvę ar ne, ir viskas. Nėra juk taip, kad esi apskritai laimingas. Psichologinė gerovė apima daugelį sričių, - pabrėžė prof. A.Bagdonas. - Skiriasi, pavyzdžiui, vyrų ir moterų, vyresnių ir jaunesnių žmonių, miesto ir kaimo gyventojų padėtis. Arba, tarkim, žmogus gali būti nepatenkintas savo šeimos gyvenimu, tačiau džiaugiasi bendravimu su kaimynais. Kitas dalykas, trūksta gerų instrumentų, kuriais matuojama psichologinė gerovė. Mums pirmiausia ir rūpi sukurti tokį - standartizuotą klausimyną, patikimą būdą, kaip gauti informaciją."

Pernai pradėta rengti ir jau standartizuojama LPGS metodika bus naudinga ne tik psichologams praktikams kliento psichologinei savijautai įvertinti, bet ir mokslininkams - didesnės ar mažesnės apimties tyrimams organizuoti, įvairių veiksnių, pavyzdžiui, politinių, ekonominių, socialinių, įtakai žmonių psichologinei savijautai tyrinėti.

Per įgyvendinamą projektą VU SPL mokslininkai taip pat adaptuoja bei standartizuoja asmenybės testą MMPI-2. Jis apima daugybę klausimų ir padeda išryškinti ne tik sveikos asmenybės bruožus, bet ir patologines savybes. Vėliau šią metodiką bus galima taikyti ir kliniškai, ir dirbant su sveikais žmonėmis, rengiant atrankas eiti tam tikras pareigas, tarkim, dirbti lėktuvo pilotu ar tarnauti karinėse jėgos struktūrose. Jau vyksta ir parengiamieji metodikos varianto paaugliams (MMPI-A) adaptacijos bei standartizacijos darbai.

"Dabar MMPI testas naudojamas Lietuvoje neteisėtai, pogrindyje, - ironizavo projekto vadovas. - Lietuvoje dar žema psichodiagnostikos kultūra. Iškyla labai daug problemų dėl įvertinimo metodikų įvairiose srityse. Sovietmečiu apskritai neturėjome normaliai parengtų testų. Buvome įpratę vogti metodikas ir dabar dar vagiame. Tačiau mūsų laboratorija turi licenciją, nes esame pasirašę sutartį su Minesotos universitetu, todėl galime MMPI testą Lietuvoje adaptuoti bei standartizuoti."

VU SPL tyrėjai pirmieji Lietuvoje ėmėsi civilizuotai, pasirašydami sutartis su žymiausiais pasaulio testų rengėjais bei leidėjais, adaptuoti reikalingiausias metodikas. Štai prieš kelerius metus buvo parengti intelekto įvertinimo testai vaikams ir suaugusiesiems. Standartizuotas metodikas dabar plačiai taiko mokyklos, pedagoginės psichologinės tarnybos, psichikos sveikatos centrai žmogaus darbingumui ar neįgalumui nustatyti.

Pačių VU SPL mokslininkų sukurtas Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas (LPIK), padedantis įvertinti žmonių profesinius interesus bei sukonkretinti asmens pasirinkimą iki tam tikros profesijos. Visiškai originalus produktas bus ir dabar rengiama LGPS metodika.

Kas svarbu studentams

Kaip pasakojo dr. Antanas Kairys, kol kas naujoji metodika išbandyta studentų imtyje ir išskirtos devynios jiems svarbios psichologinės gerovės sritys. Pirmoji - pasitenkinimo gyvenimu ir savimi - sritis atskleidžia bendrą teigiamą ar neigiamą emocinį gyvenimo ir savęs vertinimą, taip pat optimizmą. Antroji - neigiamo emocingumo - sritis siejasi su nerimu, energijos stoka, neteisybės pojūčiu, nesaugumu visuomenėje. Tikslingumo sritis apima tikslus, planavimą, gerą prisitaikymą įprastinėje aplinkoje. Kitos svarbios sritys dar būtų pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais (draugai, žmonės, su kuriais gali pasidalyti rūpesčiais), atskirai išskirtas pasitenkinimas šeima ir artimaisiais (geri santykiai ir pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis), pasitenkinimas fizine sveikata. Aštuntoji - vadinamosios kontrolės - sritis apima tikėjimą savo dvasiniu stiprumu sprendžiant iškylančias problemas, atsparumą stresui. Paskutinė, devintoji, sritis atskleidžia pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje.

Studentiškas gyvenimo laikotarpis pasižymi gana dideliais pokyčiais, todėl nemažai tyrimų ir užsienyje pagrįsti prielaida, kad studentų psichologinės gerovės ypatumų įvertinimas padėtų geriau suprasti veiksnius, susijusius su prisitaikymu prie gyvenimo pokyčių, streso įveikimu, akademiniais laimėjimais. Vienas svarbiausių argumentų, paskatinusių labiau pasigilinti į studentų imties ypatumus ir iš jos pamėginti išskirti pagrindinius Lietuvos psichologinės gerovės dėmenis, buvo tas, kad psichologinė gerovė laikoma labiau sėkmingo naujų iššūkių įveikimo prielaida nei savaiminiu sėkmingo perėjimo į naujo gyvenimo tarpsnį padariniu. Tyrėjų manymu, daugelis studentams svarbių dalykų yra universalūs, todėl panašios psichologinės gerovės sritys bus nustatytos ir vyresnio amžiaus žmonių imtyje.

Kaip konkrečiai jaučiasi studentai Lietuvoje, bus galima pasakyti lyginant įvairias gyventojų grupes, kai bus gauti visos reprezentacinės imties, daugiau kaip tūkstančio žmonių tyrimo, rezultatai. Kol kas aišku tik tiek, kad studentai linkę truputį geriau nei vidutiniškai vertinti savo psichologinę gerovę. Aukščiausiai vertinamas (penkiabalėje sistemoje) pasitenkinimas šeima ir artimaisiais (4,22), žemiausiai - pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje (3,08). Nelabai studentai patenkinti pragyvenimo lygiu (3,53), tačiau neblogai vertina pasitenkinimą fizine sveikata, apskritai gyvenimu ir savimi.

Ryškėjančios tendencijos

"Studentų imtis leido patikrinti LPGS metodikos patikimumą. Tyrimas ir buvo skirtas rasti optimalią jos vidinę struktūrą, nustatyti, kurios sritys yra svarbios, - aiškino dr. A.Kairys. - Surinkus daugiau duomenų ir patikslinus išskirtas sritis bus lyginami visi kiti gyventojai. Jos gana patikimai leis geriau pažinti tokį sudėtingą reiškinį kaip psichologinė gerovė."

Įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai buvo pirmoji žvalgomųjų tyrimų grupė. Vėliau devynios išskirtosios sritys dar buvo išbandytos įvairaus amžiaus žmonių imtyje. Atliktas žvalgomasis 528 suaugusių Lietuvos žmonių nuo 18 iki 67 metų (42 proc. vyrų ir 58 proc. moterų) tyrimas.  

Pateikus tą patį kaip studentų imtyje klausimyną, sudarytą iš 91 klausimo, pamėginta nustatyti, kaip skiriasi psichologinės gerovės vertinimai pagal lytį ir amžių, šeiminį statusą, gyvenamąją vietą, turimus vaikus, tikėjimą ir finansinę padėtį. Pirminiais žvalgomojo tyrimo duomenimis, moterys jaučiasi labiau patenkintos savo tarpasmeniniais santykiais, šeima ir artimaisiais, bet jaučiasi mažiau galinčios kontroliuoti savo asmeninį gyvenimą. Šioje srityje vyrai jaučiasi geriau. Kitose šešiose srityse skirtumų tarp vyrų ir moterų beveik nėra, rezultatai daugmaž vienodi.

Tyrimas taip pat atskleidė labai silpnas psichologinės gerovės sąsajas su amžiumi, t. y. daugelyje sričių tiek vyresni, tiek jaunesni žmonės jaučiasi labai panašiai. Tik šiek tiek didesnis vyresnio amžiaus žmonių tikslingumas, tačiau mažesnis pasitenkinimas fizine sveikata. Taip pat pastebima labai silpna tendencija, kad vyresni žmonės truputį geriau jaučiasi Lietuvoje nei jaunimas. Kitose srityse neužfiksuota jokių skirtumų.

Akivaizdūs skirtumai atsiskleidė šeiminės padėties požiūriu. Aštuoniose iš devynių sričių vedę ar gyvenantys su partneriu žmonės jaučiasi geriau nei tie, kurie yra vieniši, t. y. nevedę, našliai ar išsiskyrę. Ryškiausias skirtumas matyti tikslingumo srityje. Žmonės, kurie yra vedę arba gyvena su partneriu, dažniau pripažįsta turintys gyvenimo tikslą, galintys jo siekti, jų gyvenimas tikslingesnis. Taip pat jie labiau patenkinti šeima ir artimaisiais. Atskirai dar lyginti vedusių ir gyvenančių su partneriu žmonių vertinimai, tačiau skirtumų neužfiksuota.

Tyrimo duomenys leidžia įžvelgti tendenciją, kad vaikų turintys žmonės jaučiasi gyveną tikslingesnį gyvenimą ir yra labiau patenkinti tarpasmeniniais santykiais, šeima ir artimaisiais nei jų neturintys. Pastebima tendencija, susijusi ir su gyvenamąja vieta. Geriausiai jaučiasi žmonės, gyvenantys rajono centre, prasčiausiai - miestelyje, taip pat kaime. Maždaug per vidurį būtų didmiesčių gyventojai.

Žvalgomojo tyrimo pirminiai duomenys atskleidė labai daug psichologinės gerovės ir tikėjimo sąsajų. Tikintys žmonės labiau patenkinti savimi ir gyvenimu, patiria mažiau neigiamų emocijų, stipriau jaučia gyvenimo tikslą, labiau patenkinti tarpasmeniniais santykiais, šeima ir artimaisiais bei gyvenimu Lietuvoje.

Akivaizdžios psichologinės gerovės ir finansinės padėties sąsajos. Kuo finansinė padėtis geresnė, tuo didesnis pasitenkinimas visose srityse. Pati finansinė padėtis buvo vertinama subjektyviai. Respondentų klausta ne konkrečiai, kiek uždirba, o ar užtenka pragyvenimui, ar lieka pinigų, ar jų yra per mažai.    

Lietuviškas profilis

"Šie duomenys preliminarūs, - pabrėžė tyrėjai. - Tai šalutiniai pagrindinio darbo - psichologinės gerovės struktūros paieškų - rezultatai, todėl reikėtų jais remtis atsargiai. Konkretesnius, aiškesnius duomenis turėsime, kai bus apdoroti reprezentatyviosios imties rezultatai. Preliminarūs žvalgomųjų tyrimų duomenys reikalingi prieš atliekant visos Lietuvos tyrimą."

VU SPL tyrėjai jau baigė pirminius klausimyno patikimumo tyrimus. Surinkti pagrindinės Lietuvą reprezentuojančios imties duomenys. Išanalizavę juos mokslininkai galės palyginti įvairias žmonių grupes, nagrinėti psichologinę gerovę įvairiais aspektais. Dar vienas svarbus projekto tikslas - parengti normas, kurios leis LPGS naudojančiam specialistui palyginti konkretaus žmogaus psichologinę gerovę įvairiose srityse su vidutinio Lietuvos gyventojo gerove ir žinoti, ar šis konkretus žmogus jaučiasi ženkliai geriau ar prasčiau.

Pastaraisiais metais psichologinė gerovė sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio visame pasaulyje. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinė gerovė yra glaudžiai susijusi su sveikatos, ilgaamžiškumo, darbo motyvacijos, tarpasmeninių santykių, visuomenės gerovės rodikliais, o vienas jos aspektų - pasitenkinimas gyvenimu - su žmogaus laimingumo jausmu. VU SPL mokslininkai taip pat pabrėžė, kad didėja susidomėjimas randamomis psichologinės gerovės ir įvairių socialinių rodiklių sąsajomis bei panaudojimu socialinėje politikoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"