TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ko reikia startuolių pavasariui

2014 05 29 13:03
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėja greičiausiai visoje Europoje, jis vis dar viršija 20 procentų. Situacija geresnė nei kai kuriose ES šalyse, kur jis siekia 50 procentų, tačiau apie darbo paieškas susimąsto ne vienas abiturientas, sprendžiantis rebusą, kokią specialybę įgyti. 

Galvojant apie tai, kokios studijos traukia ir sprendžiant, kokios bus paklausios po kelerių metų, pamirštama, kad ne mažiau svarbus yra gebėjimas įgytas žinias paversti verslo idėjomis, o pastarąsias – sėkmingai įgyvendinti.

Antreprenerystė – tai mąstymo būdas, siekis mesti iššūkius tradiciniams veiklos būdams, kitokių kelių ieškojimas. Tam reikalingos savybės – drąsa, aštrus mąstymas ir išsilavinimas – ugdomos ir gali būti įgytos studijų metais. Tokie žmonės neieško idealaus darbdavio, o jais tampa patys – sugeba savo idėjas paversti pelningomis, įtikinti jomis investuotojus.

Sąvoka „antrepreneris“ gimė iš prancūziško žodžio entrepreneur: tuo metu taip vadinti keliaujantys artistai, aktoriai, žmonės, organizavę įvairius pramoginius renginius. Naują reikšmę ekonomikoje jam suteikė Josephas Schumpeteris, pavadinęs antreprenerystę kūrybingo naikinimo pliūpsniu: pastarasis griauna sustabarėjusias, nenaudingas formas ir kuria naujoves.

Būtina komanda

Nors lietuviai verslumu vis dar nusileidžia vakariečiams, mažų, netikėtų verslų, sugebančių pritraukti užsienio kapitalą, gimsta ir pas mus. Vadinamieji start up‘ai , arba startuoliai, gimę Lietuvoje, pritraukia ir užsienio investicijas bei virsta globaliais verslais, garsinančiais šalies vardą ir į ją grąžinančiais emigrantus.

Pasak vieno iš kompiuterinius žaidimus gaminančios kompanijos „SneakyBox“ įkūrėjų Liudo Ubarevičius, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tikrai netrūksta jaunų žmonių, turinčių idėjų. „Tikrai daug svajojama, lyg ir visi nori, lyg ir madinga ką nors kurti, tačiau trūksta pirmojo žingsnio“, – sakė L. Ubarevičius. Paklaustas, kas trukdo šį žingsnį žengti ir kas paskatino jį patį pradėti verslą, žaidimų kūrėjas susimąstė. „Manau, kad svarbiausia – komanda. Sutikti savo kelyje žmonių, norinčių to paties. Šią bendraminčių komandą subūrėme visi kartu dar universitete“, – pasakojo L. Ubarevičius.

Pasak jo, jam pačiam pravertė universitete įgytos technologinės žinios bei ekonomikos ir vadybos pagrindai. „Kas dieną turiu bendrauti su savo komanda bei klientais, tad turiu išmanyti ne tik technologijas, programavimą, bet ir tai, kaip savo kuriamas idėjas padaryti patrauklias. Pradedant verslą svarbu suprasti, kaip kalbėti "verslo kalba“, – pasakojo L. Ubarevičius. Tarptautiniuose konkursuose pripažintų žaidimų kūrėjas pabrėžė, kad pradedantiems verslininkams labai svarbūs vadinamieji inkubatoriai – čia jie gali gauti neįkainojamų žinių apie verslo pradmenis, rasti erdvės darbui bei naujų pažinčių galimiems verslo projektams.

Bendraminčių bei bendrų erdvių svarbą antreprenerystės ugdymui pabrėžė ir Nacionalinio inovacijų ir verslo centro „StartupSpace“ Verslininkystės ir verslo ugdymo skyriaus vadovas Liutauras Palaitis. Pasak jo, asmenys, gebantys kurti – programuoti, piešti, projektuoti, konstruoti – visada randa sau vietą. Tačiau tam, kad jie augtų, labai svarbu atsidurti tarp bendraminčių. Kita vertus, verslo idėją plėtojančios komandos dažnai neturi užtektinai žinių apie verslo kūrimą ir neturi darbo erdvės. Pasak L. Palaičio, startuoliams skirtos erdvės užpildo šią nišą ir suteikia žinių bei erdvę kūrėjams. Todėl patys universitetai turėtų investuoti į tokius centrus: tik taip bus panaudotas visas juose esantis potencialas.

Kaip mokyti ateities antreprenerius?

L. Palaičiui pritaria ir KTU Verslo administravimo katedros profesorė Jurgita Sekliuckienė. Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinka dar nėra persisotinusi nei prekėmis, nei paslaugomis, savas verslas – puiki niša jaunam žmogui. „Čia ypač svarbus vaidmuo tenka švietimui. Pradedant nuo mažų, bet inovatyvių verslumo idėjų įgyvendinimo, jauni žmonės turi būti skatinami drąsiai priimti iššūkius, aktyviai burti komandą, o vėliau kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems“, – sakė KTU dėstytoja. Jos teigimu, atsiliepiant į šiuolaikinio jaunuolio poreikius, verslo administravimo programoje atsirado ir technologinės antreprenerystės kursas. Kita vertus, profesorė pabrėžė, kad ypatinga svarba dėstant turi būti teikiama praktikai: „Nuolat stengiamės, kad mūsų studentai dalyvautų įvairiose verslumo skatinimo iniciatyvose, kurios plėtojamos bendradarbiaujant su verslu, technologiniais centrais ir kitais Lietuvos universitetais, studentai nuolat įtraukiami į simuliacinius žaidimus apie verslą.“

Su J. Sekliuckiene sutiko kita katedros profesorė Liudmila Bagdonienė. Tačiau ji priminė, kad nė viena studijų programa savaime negali garantuoti, kad absolventas tikrai gaus darbą. Patys studentai turi norėti būti profesionalais, dar studijų metais aktyviai imtis praktikos, megzti ryšius su įmonėmis. O universitetai ir dėstytojai turi stengtis kurti erdves bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi, technologiniais centrais, padėti kūrybingiems žmonėms atrasti save ir vienas kitą – taip bus ugdomi studentai, kūrybingomis verslo idėjomis išgarsėsiantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"