Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Kodėl dideli melagiai dažnai pradeda nuo smulkmenų

 
2016 11 01 6:00
tellyouall.com nuotrauka

Žmonės, nevengiantys mažų, savanaudiškų melagysčių, linkę žengti dar toliau – iki didesnės apgaulės, nes laikui bėgant smegenys prisitaiko prie nesąžiningumo.

„The New York Times“ rašo, kad naujausias tyrimas pateikė įrodymų, jog iš tikrųjų yra tas „slidus kelias“, kaip kartais savo nusižengimus aiškina aikštingi politikai, korumpuoti finansininkai, neištikimi sutuoktiniai ir kiti melagiai.

„Jie paprastai pasakoja, kad pradėjo nuo mažų melagysčių, bet jos vis didėjo, kol staiga pasijuto padarę gana sunkų nusižengimą“, – sakė pažinimo neurologijos specialistė Tali Sharot, Londono universiteto koledžo Jungtinėje Karalystėje docentė ir pagrindinė straipsnio, paskelbto žurnale „Nature Neuroscience“, autorė.

Priprantama kaip prie kvepalų

thecontextofthings.com nuotrauka

Kiekvienas retkarčiais pameluoja, kad draugas ar draugė pasijustų geriau („Ta suknelė tau labai tinka!“) arba pasiteisintų, kodėl neatsakė į elektroninį laišką („Niekada jo negavau!“). Žinoma, kai kurie žmonės meluoja daugiau nei kiti.

Tačiau nesąžiningumą buvo sunku tirti. Per naujausią tyrimą mokslininkai laboratorijoje panaudojo smegenų skenerius ir paprašė tyrimo dalyvių meluoti, kad pamatytų, kas tuo metu vyksta jų smegenyse. Dr. T. Sharot su kolegomis sugalvojo situaciją, kuri suteiktų galimybę tiriamiesiems meluoti laisva valia, ir patys skatino juos tai daryti.

Funkciniam magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) skenavimo prietaisui fiksuojant smegenų aktyvumą, mokslininkai sutelkė dėmesį į migdolinį kūną, su emociniu atsaku susijusią smegenų sritį.

Tyrimo dalyvių buvo paprašyta pasakyti partneriui kitame kambaryje, kiek monetų yra stiklainyje. Kai šie patikėjo, meluota dar labiau. Per kiekvieną bandymą melui vis didėjant, migdolinio kūno atsakas į nesąžiningumą vis mažėjo. Ir tas mažėjimas po kiekvieno bandymo leido prognozuoti, kokio dydžio melo tikėtis toliau.

Tyrimo rezultatai parodė, kad neigiamas emocinis signalas, iš pradžių susijęs su melu, mažėja, nes smegenys pasidaro nejautrios nesąžiningumui.

„Pagalvokite apie kvepalus, – sakė dr. T. Sharot. – Kai nusiperkate naujų, jie kvepia stipriai. Po kelių dienų kvepia silpniau. Po mėnesio jų visai neužuodžiate.“

Smegenų aktyvumo svyravimus dažnai sunku interpretuoti, ir dr. T. Sharot sutiko, kad tyrimas neleido tiksliai nustatyti, kokio būtent tipo atsakui atstovavo sumažėjęs migdolinio kūno aktyvumas.

„Nors tikrai žinome, kad jis susijęs su melu“, – sakė ji.

Mokslininkai daug kartų patikrino tyrimo rezultatus prieš paskelbdami juos. Tyrimui vadovavo tuometinis Londono universiteto koledžo doktorantas Neilas Garrettas. Tarp straipsnio autorių – Danas Ariely iš Djuko universiteto JAV ir Stephanie C. Lazzaro iš Londono universiteto koledžo.

Einant „slidžiu keliu“

Christianas Ruffas, sprendimų neurologijos profesorius iš Ciuricho universiteto Šveicarijoje, pažymėjo, kad per ankstesnius tyrimus buvo „tikrai labai sunku apibūdinti neuronų procesus, kuriais grindžiamas tikslingas melas.“

Naujasis tyrimas, pasak jo, pasiūlė vieną būdą ir parodė, kaip svarbu atsižvelgti į emocinį nesąžiningumo komponentą.

Moralinį sprendimų priėmimo aspektą tyrinėjantis psichologas Amitai Shenhavas iš Brauno universiteto JAV taip pat labai palankiai vertino tyrimą. Jis sakė, kad tyrimo rezultatai labai įtaigiai atskleidė „slidų kelią“. Tačiau pridūrė, kad dar nėra visiškai aišku, kas verčia žmones slysti juo žemyn.

Pavyzdžiui, dr. A. Shenhavas sakė, kad gali būti, jog pats melavimo veiksmas didiną polinkį elgtis nesąžiningai. Arba tyrimo dalyviai, niekaip nebaudžiami už nesąžiningumą, padarė išvadą, kad melas toje aplinkoje ne taip jau ir blogai.

„Turime būti atsargūs apibendrindami, nes tikrovėje nesąžiningumas paprastai susijęs su nuobaudos grėsme ar žala kieno nors reputacijai“, – pabrėžė jis.

Tyrimo dalyviai – 80 suaugusiųjų, dauguma iš jų studentai – buvo prašomi padėti nematomam partneriui atspėti, kiek monetų yra stiklainyje. Partneris, kaip buvo pasakyta tiriamajam, pasakys spėjimą mokslininkams. (Iš tikrųjų partneris buvo vienas iš mokslininkų.)

Kai kuriais atvejais tyrimo dalyviai buvo skatinami meluoti: jiems pasakyta, kad bus mokama daugiau, jei jų partneriai klys dėl monetų skaičiaus stiklainyje, ir kuo labiau klys, tuo daugiau jiems bus mokama. Tačiau jų partnerio atlygis priklausys nuo tikslesnio spėjimo.

Dr. N. Garrettas sakė, kad tikėjosi, jog tyrimas bus pakartotas įtraukiant tikroviškesnius parametrus, ir kad kitas tyrimas turėtų leisti pažvelgti, kas gali sustabdyti žmones nuo didėjančio nesąžiningumo.

„Kaip jį sustabdyti? Ir kaip išvengti?“ – klausė jis.

Tačiau dr. Ch. Ruffas sakė, kad tyrimo išvados atrodo aiškios: „Neturime toleruoti melo, kad apsaugotume nuo jo žmones.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"