Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kodėl gilus kvėpavimas padeda išlikti ramiems

 
embodiedawareness.wordpress.com nuotrauka

Iš kartos į kartą motinos ragino vaikus lėtai ir giliai kvėpuoti, kad įveiktų nerimą. Sena meditacijos tradicija taip pat moko patirti ramybę per kontroliuojamą kvėpavimą.

Kaip rašo „The New York Time“, Stanfordo universiteto mokslininkai pirmą kartą sugebėjo nustatyti, kodėl gilus kvėpavimas gali raminti. Kartu atskleista, kokios sudėtingos yra sąsajos visame mūsų organizme kvėpavimo, mąstymo, elgesio ir jausmų.

Kvėpavimas yra vienas svarbiausių organizmo procesų. Kvėpuojame nuolat ir ritmiškai, kaip nuolat plaka ir mūsų širdis. Tačiau širdies ritmo paprastai negalime pakeisti, tačiau kaip kvėpuoti, galime pasirinkti, kai kuriais atvejais sąmoningai nuspręsdami.

Bet kaip protas ir kūnas reguliuoja kvėpavimą, ir atvirkščiai, ląstelių lygiu vis dar yra paslaptis. Daugiau nei prieš 25 metus Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai pirmą kartą atskleidė, kad maždaug 3 tūkst. tarpusavyje susijusių neuronų sankaupa gyvūnų, taip pat ir žmonių, smegenų kamiene kontroliuoja daugelį kvėpavimo aspektų. Jie praminė šiuos neuronus kvėpavimo reguliatoriumi.

Nuo to laiko buvo pasiekta nedidelė pažanga – geriau suprasta, kaip tos ląstelės funkcionuoja. Tačiau pastaruoju metu Stanfordo ir kitų universitetų mokslininkų grupė, taip pat kai kurie Kalifornijos universiteto Los Andžele tyrėjai pradėjo taikyti naujus sudėtingus genetikos metodus atskiriems neuronams kvėpavimo reguliatoriuje tirti. Mikroskopu stebėdami skirtingus baltymus, gaminamus genų kiekvienoje ląstelėje, mokslininkai galėjo suskirstyti neuronus į tipus.

Galiausiai nustatė apie 65 skirtingus neuronų tipus, kiekvienas jų atsakingas tikriausiai už tam tikro kvėpavimo aspekto reguliavimą. Tačiau tyrimas, pernai paskelbtas žurnale „Nature“, iškėlė naujų klausimų apie kitus neuronus reguliatoriuje.

Taigi naujausias tyrimas, neseniai paskelbtas žurnale „Science“, atskleidė dar vieną su kvėpavimu susijusių neuronų tipą. Pasirodo, kad tam tikri neuronai turi tiesioginius biologinius ryšius su smegenų dalimi, kuri, kaip žinoma, yra atsakinga už sužadinimą. Ši sritis siunčia signalus į keletą kitų smegenų dalių, kad kartu nurodytų mums pabusti, būti budriems ir kartais – sunerimti ar įsiusti.

Giliai kvėpuojant, kaip parodė tyrimas, nėra aktyvinami neuronai, susiję su smegenų sužadinimo centru, todėl toks kvėpavimas ramina. Ar gilus kvėpavimas turi savo atskirą neuronų rinkinį ir ar tie neuronai „kalbasi“ su smegenų dalimis, atsakingomis už organizmo nuraminimą ar suaktyvinimą, vis dar nežinoma.

Mokslininkai planuoja toliau tirti kiekvieno reguliatoriaus neuronų potipio veiklą. Ši tyrimų sritis dar ankstyvos stadijos. Be to, iki šiol tirtos tik pelės, tačiau žinoma, kad žmonės turi labai panašų kvėpavimo reguliatorių kaip graužikai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"