Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kodėl visiškai tiksli orų prognozė – negalima

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prietarai apie orus negaliojo niekada, orų prognozės taip pat nėra faktai – kai kurių veiksnių nežino nei sinoptikas, nei radaras. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos klimatologė, geografė, meteorologė Audronė Galvonaitė. Anot jos, staigūs orų pokyčiai, kai vieną dieną labai šilta, o kitą vėsiau, susiję su klimato kaita, prie kurios prisidėjęs žmogus: „Mums būdinga pirmiausia padaryti, o paskui pagalvoti. Tik pagalvojame, kai jau būna per vėlu.“

– Viename interviu sakėte, kad klimato pokyčių neturime pastebėti, nes tai šimtmečius trunkantys procesai. Bet mes dabar pastebime.

– Dar Markas Twainas kažkada labai taikliai pastebėjo, kad klimatas yra tai, ko tikitės, o orai tai, ką gaunate. Taigi orai ir klimatas – du skirtingi dalykai. Ne veltui sakiau, kad klimato pokyčių turėtume nepastebėti – tai tikrai ilgalaikis procesas.

Bet kodėl mes dabar taip kalbame apie klimatą? Todėl, kad jis keičiasi labai sparčiai – vidutinės metinės temperatūros augimas jau pastebimas visame pasaulyje. Todėl mes dabar mušame visais varpais, kad klimatas keičiasi. Pokyčiai didžiuliai – dabar vienur skęsta, kitur dega. Pavyzdžiui, nežinau, kas dar gali degti Kalifornijoje, kuri dega mažiausiai penkerius metus iš eilės.

– Ar didieji klimato pokyčiai rodo, kad mums jau kyla pavojus? Štai prieš savaitę išgirdome, kad nuo Antarktidos ledyninio šelfo atskilo vienas didžiausių istorijoje ledkalnių. Kur jo vanduo nutekės? Kas keisis?

– Jo vanduo ne nutekės, o pakels vandenynų lygį, nes tas ledas nuėjęs nuo sausumos. Toks didžiulis gabalas visų pirma sudaro problemų ir laivybai. Antra, tirpdamas jis kels vandenynų lygį. Be to, ne tik Antarktidos, bet ir Islandijos, Grenlandijos kalnų ledynai klaikiai tirpsta. Norvegijoje atsiranda sausos vagos, nes ledynai praktiškai ir yra upių maitintojai.

– Jei kyla pasaulio vandenynų lygis, vadinasi, kyla ir Baltijos jūros lygis? Atsiranda grėsmė miestams?

– Taip, ir problemų kils ir mūsų Neringai. Olandijai tai iš viso didžiulė problema. Beje, kitame ašigalyje tirpstantis ledas lemia tai, kad mažėja temperatūros skirtumai, nes visų orų pokyčiai, cirkuliaciniai procesai prasideda nuo susidariusių temperatūros skirtumo.

Taigi įsivaizduokite, kaip dingsta temperatūros skirtumai ir kaip iškraipoma bendroji atmosferos cirkuliacija. Todėl ir yra tokie orai, kad vienoje pusėje klaikiai lyja ir žmonės skęsta, o kitoje pusėje viskas dega.

– Klimatas šyla, o pas mus šalta...

– Klimatas ir orai, kaip sakiau, – skirtingi dalykai. Visada seku ilgalaikes amerikiečių prognozes ir paguosti negaliu – rugpjūtis bus lietuviškas. Be to, anksčiau nebuvo tokių didelių skirtumų tarp parų temperatūrų, kai vieną parą turime 25 ℃, kitą parą – 16 ℃. Būdavo, temperatūra palengva pakyla iki 22–25 ℃, paskui palengva krinta iki 20 ℃. O dabar staiga dvi dienas temperatūra kyla, visi išsirengia, o kitą dieną – 15 ℃.

– Tai – klimato pokyčių išdava?

– Taip, tokie staigūs pokyčiai tikrai susiję su klimato kaita.

– Ar galima sakyti, kad jie stiprės?

– 80 proc. visų nelaimių susiję su gamtos stichijomis. O kad žmogus prisidėjo prie visko, ką turi, tikras faktas. Mes nesame maži – šiukšlinti ir teršti mokame. Mums būdinga pirmiausia padaryti, o paskui pagalvoti. Tik pagalvojame, kai jau būna per vėlu. O gamtoje visi įsikišimai dažnai negrįžtami.

– Pakalbėkime apie prognozes.

– Tai ne mano sritis, bet visada taisau ir taisysiu – orai ne spėjami, o prognozuojami. Kadangi technikos gana sudėtingos, prognozuojama neblogai. Bet nepamirškite, kad prognozavimas – prognozė, ne faktas. Todėl svarbūs vietiniai faktoriai, kurių nežino nei sinoptikas, nei radaras.

– Bet, tarkime, Lietuvos link artėja debesų masyvas, sinoptikai sako, kad lis, bet kažkodėl nelyja.

– Kartais Lietuvoje lyja, bet jūs nematote, nes nėra užfiksuojama. Pavyzdžiui, vasaros lietus kartais toks lokalus, kad jokia stotis jo nefiksuoja. Būna, kad ant pusės kaimo lyja, o kita pusė kaimo šieną veža ir juokiasi iš tų, kurie maudosi...

Sakau, žmonės, žiūrėkite į dangų. Kaip atrodo kamuolinis debesis, kokią siaurą jis turi apačią ir kokį galingą kūgį viršuje. Kuo didesnis kūgis ir tamsesnis viršus, galite sulaukti krušos, perkūnijų. Patys galite prognozuoti. O siaurumas parodo, kad kartais gali lyti per pusę šaligatvio, namo.

– O kaip žmonių kūno procesai? Seni žmonės sako – jei skauda sąnarius, tai bus lietaus ir pan.

– Neseniai parengėme knygą „Lietuvos kurortų klimatas“. Kai kalbama apie orų įtaką sveikatai, mano pirmas pasakymas – orai nesusargdina. Orai yra kaip gydytojas diagnostikas, kuris parodo, kuo jūs sergate. Jei besikeičiant orams skauda sąnarius, turite sąnarių problemų.

– Ką manote apie senus prietarus? Ar galioja pasakymas apie septynis brolius?

– Tai niekada negaliojo. Tik anksčiau nebuvo tiek žurnalistų, tiek informacijos. Ilgai dirbau ir domėjausi klimatu. Yra buvę net taip, kad pirmą septynių brolių dieną lyja kaip iš kibiro. Visi nutaria, kad lis septynias dienas, o paskui ir septynias savaites. Tačiau staiga prasideda sausra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"