TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kokia mokslinės minties kaina?

2015 03 19 6:00
Rūta Petrauskaitė. lmt.lt nuotrauka

Per ilgus amžius išmokome neblogai skaičiuoti, galvas ir vadovėlius prikimšome labai išmintingų sąvokų bei formulių, suprantamų tik išrinktiesiems, tačiau užbaigti amžinosios fizikų ir lyrikų diskusijos niekaip nesugebame. Kaip įvertinti tiksliųjų mokslų laimėjimus, klausimų nekyla, o dėl socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimo ietys tebekryžiuojamos.

Ar būtume tokie, kokie esame – demokratiškos pilietinės visuomenės nariai, laisvos minties gerbėjai, puoselėjantys humaniškiausias vertybes ir tautiškumo tradicijas, jeigu būtume nustūmę į šalį socialinius ir humanitarinius mokslus (SHM), kurių rezultatai neretai tokie neapčiuopiami, neįvardijami, o žvelgiant paviršutiniškai, ko gero, net nuostolingi. Juk storiausios monografijos, tarkime, apie garsiausią praėjusio šimtmečio dainių, arba moderniosios filosofijos traktato, tiesą sakant, nei pasiklosi, nei apsiklosi...

Socialinių mokslų vertė

SHM vertę dabartiniais laikais sunku būtų pervertinti: jau akivaizdu, kad žinių visuomenėje šios srities specialistai sukuria didžiąją dalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tai nė kiek nesumažina nei amžinosios diskusijos tarp lyrikų ir fizikų įkarščio, nei kur kas apčiuopiamesnių konkurencijos padarinių. „Ne taip ir svarbu, kokios mokslo srities ar krypties specialistai sukuria didžiąją dalį BVP, svarbiausia – tų žmonių darbo kokybė ir tai, ar jų moksliniai tyrimai reikalingi bei aktualūs visuomenei, kaip lemia jos pokyčius. Mes dar neįžengėme į tą etapą, kad galėtume pasakyti, kaip išmatuoti mokslinio tyrimo poveikį visuomenei, atsakyti į paprastą klausimą: kam bus geriau, kai tas mokslinis tyrimas bus atliktas? Kyla mokslininkų atvirumo visuomenei problema. Uždari, nors ir vertingiausius mokslo tyrimus atliekantys, tačiau savo laboratorijose tarsi dramblio kaulo bokštuose pasislėpę mokslininkai jau nebėra tokie gerbiami kaip anksčiau, - sako Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pavaduotoja prof. Rūta Petrauskaitė. – Esu HORIZONTAS 2020 SHM komiteto narė ir galiu patvirtinti, jog SHM finansiškai yra skriaudžiami. Be to, tai daroma gana subtiliai, iš jiems skirtos biudžeto eilutės finansuojama tik tam tikra veikla, nesusijusi su šios mokslo srities tyrimais. Vienas pavyzdys: iš šios eilutės finansuojama COST – Europos mokslinių ir techninių tyrimų bendradarbiavimo programos, kuri koordinuoja europinio lygio tyrimus, skatina skirtingų nacionalinių organizacijų, institutų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą mokslo bei techninių tyrimų srityje, - veikla. Visų mokslo šakų tinklaveika, be abejo, svarbi, tačiau tai tikrai neturėtų paveikti SHM finansavimo.“

Lietuvoje SHM jaučia finansų mažėjimą, o mokslo vertintojų bandymai tobulinti mokslo vertinimo metodikas kelia nerimą ir įtarumą. Europinėje ir apskritai tarptautinėje erdvėje akcentuojamas bendradarbiavimas įvairiose mokslo srityse, SHM ir technologinių mokslų integracija. Tačiau pažvelgus į „Lietuvos statistikos metraštį 2014“ aiškiai matyti, kad technologiniams ir medicinos mokslams skiriamas didesnis finansavimas, o SHM jis, nors ir po truputį, mažinamas. Jeigu SHM pagrindinis rezultatas yra mokslo publikacija, vadinasi, reikia siekti kuo rezultatyvesnio bendradarbiavimo su technologinių mokslų atstovais, kad atsirastų daugiau bendrų publikacijų. Mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, jog Lietuvos universitetų konkurencija nustelbia bendradarbiavimą. Iš tiesų realybė visai kitokia: rengdami bendras publikacijas labiausiai bendradarbiauja VU su MRU, KTU su MRU, VU su Fizinių ir technologijos mokslų centru, MRU su VGTU bei LSMU su KTU. Tai pozityvu ir atitinka pasaulines tendencijas.

Sunku kalbėtis su nepažįstamuoju

„Vadinamųjų mokslų karų priežastis – nesusikalbėjimas. Tiksliųjų mokslų atstovams neaišku, kuo reikšmingi SHM, ir priešingai, - tvirtina prof. R. Petrauskaitė. – Kiekvieno mokslininko uždavinys – ne tik gauti gerus savo mokslinių tyrimų rezultatus, bet ir gebėti juos parodyti visuomenei. Kitas labai svarbus dalykas – integruotis į dideles mokslininkų grupes, sprendžiančias tarpdalykines problemas. Daugelis Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir investicijų programos HORIZONTAS 2020 iššūkių pažymėti SHM ženklu. Vadinasi, jiems teikiamas prioritetas. Tačiau ar daug mokslininkų įsitraukė į šią programą? Deja, tikrai ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. Tai rodo uždarumą, komunikacinių gebėjimų stygių. Beje, tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.“

Viena aktualiausių problemų – mokslo vertinimo metodika, kurios kriterijai nuolat keičiasi. Tačiau nuo to vertinimo rezultatų priklauso mokslo ir studijų institucijų finansavimas. Pagal iki šiol galiojusią mokslo vertinimo metodiką SHM publikacijoms tarptautiškumo reikalavimai nebuvo keliami. Tai suprantama: juk nė vieni mokslai tiek nenukentėjo nuo okupacijos, kiek socialiniai humanitariniai, turintys daugiausia įtakos visuomenės formavimui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę faktiškai viską reikėjo pradėti iš pradžių. Tai – ne vienų metų darbas. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojo dr. Stanislovo Žurausko, tai atsispindėjo ir mokslo vertinimo metodikoje: „Šių sričių mokslininkai labai akcentavo savo mokslo darbų svarbą Lietuvoje, ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė su tuo sutiko. Vienodu skaičiumi taškų buvo vertinami ir šalies mokslo žurnaluose, ir Thompson Reuters duomenų bazėje publikuojami bei citavimo indeksą turintys straipsniai. Dabar tarptautiškumo reikalavimas vėl grąžinamas. O SHM ir technologinių mokslų finansavimo proporcijos buvo nustatytos dar 2011 metais ir iki šiol nekinta“, – aiškina S. Žurauskas. Jis įsitikinęs, kad metodikos pokyčiai neturėtų ypač lemti institucijų mokslingumo rodiklių.

Tačiau klausimų kelia šiuo metu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliekama lyginamoji analizė, kurioje dalyvauja visi Lietuvos universitetai ir kurioje daug dėmesio skiriama tarptautiškumo aspektui. Tai bandomasis tyrimas. Jo pranašumas tas, kad vertinama atskirų mokslo padalinių, o ne visos institucijos veikla. Bet yra ir vienas niuansas: vertinamos tik tos publikacijos, kurios įtrauktos į Scopus duomenų bazę, o publikuotos nacionaliniuose mokslo žurnaluose tampa tarsi nevertingos. Susidaro paradoksali situacija: universitetai, kurie pirmavo pagal iki šiol galiojusius mokslo vertinimo kriterijus, dabar gali atsidurti priešingose pozicijose.

Ar įsakymas gali galioti atgaline data?

Problemą komplikuoja tai, kad 2015-aisiais finansavimas universitetams skirtas už 2009–2011 metų mokslingumo rezultatus, o dabar atėjo laikas vertinti pastarųjų penkerių metų mokslingumo rezultatus. ŠMM ministro 2015 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. V-79 pakeičiama Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika, patvirtinta 2010-ųjų liepos 10 dienos įsakymu Nr. V-1128. Taigi pastarųjų metų mokslo veiklą rengiamasi vertinti pagal naujus kriterijus. Universitetams kyla pagrįstas klausimas: ar teisėta taikyti naują metodiką atgaline data? Dr. S. Žurausko nuomone, tai įprasta praktika. „Darbo grupėje dėl to buvo nemažai diskutuota su universitetų atstovais. Gerai prisimenu VU profesoriaus Gintauto Tamulaičio žodžius: „Geri mokslininkai rašo gerus darbus ir spausdina juos prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose bei mokslinių duomenų bazėse. Jie visai negalvoja apie vertinimus, daro tai tiesiog iš profesinės savigarbos.“ Nenorėčiau skirstyti mokslininkų į gerus ir ne tokius gerus, tačiau akivaizdu, jog turėtume lygiuotis į pačius geriausius“, – teigia jis.

Tik kyla vienas klausiamas: ar teisinėje valstybėje įsakymas gali galioti atgaline data?

Kaip palyginti musę ir... dramblį

Lyginamosios analizės metodiką (benchmarking) teigiamai vertina ir tarptautiniai ekspertai, ir LMT. „Ši lyginamosios analizės metodika buvo rengiama daugeliui šalių. Mes kasmet surašydavome po 30–40 puslapių pastabų dėl galiojančios mokslo vertinimo metodikos. Nauja metodika tikrai reikalinga. Svarbiausias MOSTA bandomojo tyrimo pranašumas - bendras vardiklis, tai yra pirmą kartą Lietuvoje visos aukštosios mokyklos ir institutai vertinami ne lyginant juos tarpusavyje absoliučiai, kaip dramblį su muse, bet pagal tam tikrus vertinamuosius vienetus, panašiai kaip, pavyzdžiui, skaičiuojant žodžių dažnumą lyginamas jų skaičius ne apskritai keliuose įvairaus dydžio tekstuose, o tam tikrose, tarkime, tūkstančio žodžių, tekstų dalyse. Laukiu to tyrimo rezultatų. Jie turėtų būti įdomūs, nes bus galima įvertinti mokslinę veiklą ne tik institucijų viduje, bet ir tarptautiniu mastu. Didelio pasitenkinimo, ko gero, nepatirsime. Lietuvos mokslas nėra itin toli pažengęs, nors pastangų mokslininkai įdeda labai daug. Ir tarptautiškumas, dėl kurio dabar diskutuojama, taip pat kyla iš mokslininkų. Bet inkorporuotis į tarptautinę mokslo bendruomenę nėra paprasta: kol kas daugeliui stinga ir komunikacinių gebėjimų, ir tam tikros bendrinės tarptautinės mokslo kalbos, pasaulinių akademinio diskurso reikalavimų išmanymo“, - sako prof. R. Petrauskaitė.

Jos manymu, dėl mokslo vertinimo metodikos pokyčių dar derėtų padiskutuoti. „Jeigu pokyčiai radikalūs, reikia ir pereinamojo laikotarpio, o jei tik kosmetiniai, ką gi – ne pirmą kartą – pakalbėsime ir važiuosime toliau“, - priduria profesorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"