TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kol ir Lietuvoje dar Amerikos ritmu

2012 10 22 8:11
Romo Jurgaičio nuotrauka/Nors Lietuva dabar tokia, kad žmonės emigruoja, į tėvynę sugrįžęs dr. L.Mažutis tiki, kad galime pagerinti padėtį.

Biochemikas dr. Linas Mažutis po penkerių metų Prancūzijoje ir dvejų - JAV tikisi, kad grįžo į Lietuvą visam laikui. Dar neaišku, kaip viskas klostysis, bet trisdešimt dvejų metų mokslininkas turi aiškų planą.

Vilniaus universiteto (VU) absolventas, Strasbūro universitete baigęs doktorantūros, o Harvardo universitete - podaktarines studijas, Lietuvoje pasiryžęs įdiegti pažangią mikroskysčių technologiją. Kur, kada ir kaip ji bus pritaikyta, priklausys nuo VU Biotechnologijos institute suburtos naujos tyrimų grupės įgyvendinamų projektų, bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos ar užsienio laboratorijomis ir, žinoma, finansavimo.

"Esu nusiteikęs optimistiškai, - tikino mokslininkas. - Lietuva man atrodo galimybių šalis, o aš toks žmogus - visada noriu siekti, kad būtų kuo geriau. Tikiu, kad galime pagerinti padėtį Lietuvoje ir mūsų mokslininkų tyrimai iš tikrųjų bus labiau žinomi pasaulyje, turės didesnę vertę."

Asmeninio albumo nuotraukos/Mokslininkas nelinkęs žvelgti į pasaulį vien pro savo laboratorijos langą.

Per patirtį ir ryšius

Dr. L.Mažutis pernai lapkritį grįžo į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų MoBiLi programą, skirtą mokslininkų mobilumui skirtingose valstybėse skatinti. VU Biotechnologijos institutas laimėtu projektu 2011 metais sugebėjo pritraukti aštuonis lietuvių mokslininkus iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Portugalijos. Dabar turbūt svarbiausia, ar galės jie įgytą kompetenciją, patirtį, ryšius kuo efektyviau panaudoti Lietuvoje.

Biotechnologijos institutas stengiasi lygiuotis pasaulyje naujomis pažangiomis technologijomis. Neseniai atsiradusi ir vis didesnį taikomumą įvairiose srityse įgaunanti mikroskysčių technologija - viena tokių. Būtent šioje srityje dirba L.Mažučio pradėta burti tyrimų grupė. Biotechnologijos institute kuriama ir nauja laboratorija. Jai pravers mokslininko patirtis, įgyta kartu su Strasbūro ir Harvardo universitetų tyrėjais diegiant mikroskysčių technologiją ir mokantis ją pritaikyti įvairiose mokslo bei pramonės šakose. Lietuvoje nebereikės to iš naujo atrasti.

"Įdiegę mikroskysčių technologiją Lietuvoje, gaminsime mikrolustus, leidžiančius manipuliuoti iki milijono kartų mažesniais tirpalų kiekiais negu taikant kitas, standartines technologijas. O tai savo ruožtu ne tik atitinkamai sumažina reagentų sąnaudas bei išlaidas, bet ir leidžia atlikti itin jautrius pavienių molekulių ar ląstelių tyrimus, - pasakojo tyrimų grupės vadovas. - Tokius mikrolustus galima nesunkiai pritaikyti įvairiose biotechnologijos šakose. Pavyzdžiui, per vieną šiuo metu vykdomą projektą, taikydami minėtą technologiją, siekiame identifikuoti ir atrinkti tokias ląsteles, kurios gamintų gydomuosius antikūnus. Ateityje mikroskysčių technologiją taip pat ketiname plėsti į biomedicinos sritį ir gaminti vaistų mikrodaleles, tirti vėžį. Tarkim, norint atskleisti, kaip vėžys progresuoja žmogaus organizme, reikia ištirti pavienes ląsteles. Taikant egzistuojančias technologijas tai atlikti gana sudėtinga, nes tame pačiame mėginyje yra milijonai sveikų ląstelių, todėl vėžinės gali likti paprasčiausiai nepastebėtos. Šiuo atveju, manome, padės mūsų turima technologija. Paėmę kraujo mėginį, pavienes ląsteles įterpsime į mikroskopinius lašelius ir tokiu būdu vėžines ląsteles atskirsime nuo sveikųjų. Tada jau galėsime ištirti atskirų vėžinių ląstelių genus arba genomus, nustatyti, ar vėžys evoliucionuoja, ar traukiasi, ar atsiranda naujų mutacijų."

Pirmieji du grupės tyrėjai, VU doktorantai Robertas Galinis ir Justina Rutkauskaitė, šiemet siunčiami kelių mėnesių stažuotės į vieną Paryžiaus universitetą, o kitąmet planuojami jų vizitai į kai kurias Šveicarijos laboratorijas, kad įgytų daugiau žinių ir patirties. Jų šiuo metu Lietuvoje, deja, trūksta. Tikimasi netrukus priimti dar du žmones. Jei pavyks gauti papildomą finansavimą, grupė plėsis. Mikroskysčių technologija, kaip sakė mokslininkas, gali būti taikoma daugybėje kitų sričių. Dėl savo unikalių mikroskopinių savybių ir didesnio jautrumo ji leidžia išanalizuoti milijonus reakcijų per kelias valandas. Kitomis priemonėmis tai truktų savaites ar mėnesius.

Ar atliekami tyrimai bus fundamentiniai, ar taikomieji, lemia tyrėjų išsikelti tikslai. Sakysim, per vieną projektą, kurį L.Mažučio grupė įgyvendins kartu su šveicarais, taikant mikroskysčių technologiją sukurti mikrolustai bus naudojami dirbtinėms ląstelėms kurti. Jose bus atrenkami naujų savybių fermentai. Jie galėtų būti taikomi biokuro gamybai, vertingų farmacinių junginių sintezei, toksiškiems junginiams šalinti ar tiesiog skalbimo milteliuose. Jau gautas patvirtinimas, kad laimėtas šiemet pradėtos Lietuvos ir Šveicarijos dvišalio bendradarbiavimo programos finansavimas.

Vilnietis ir toliau palaiko gerus ryšius su Harvardo universitetu. Kaip vizituojantis mokslininkas ten kartkartėmis vyksta atlikti laboratorinių tyrimų, reikalingų Lietuvoje įgyvendinamiems projektams. Jei tyrėjui pasiseks laimėti Europos Komisijos finansuojamą Marie Curie projektą, Harvardo ir Vilniaus universitetai pasirašytų sutartį, kuri išplėstų bendradarbiavimo galimybes ir labai prisidėtų diegiant inovatyvias technologijas Lietuvoje. Nevėluodamos pasiektų ir naujausios idėjos šioje srityje pasaulio mastu. Lietuvis pats turėjo galimybę įsitikinti, jog tokios kalbos, kad Harvardo universitetas sutraukia geriausius mokslininkus, aukščiausios kvalifikacijos tyrėjus iš viso pasaulio, nėra laužtos iš piršto.

Harvardo universitete su kolegomis.

Atveriant naujas galimybes

"Kiek spėjau susidaryti įspūdį, žmonių, susidomėjusių mikroskysčių technologija, Lietuvoje yra nemažai. Galime galvoti, kaip ją pritaikysime savo tyrimuose bendradarbiaudami su įvairiomis laboratorijomis. Pažangi technologija iš karto atveria daugybę galimybių, - kalbėjo L.Mažutis. - Mano užduotis - rasti būdų naujajai laboratorijai kuo efektyviau gyvuoti ir plėstis. Ieškoti bendradarbiavimo partnerių, kurie norėtų kartu įgyvendinti vieną ar kitą projektą. Skirtingų institucijų, skirtingų grupių sutelktos ir kartu įgyvendinamos idėjos galėtų duoti puikių ir naudingų rezultatų. Neturėtume būti užsidarę vien savo erdvėse ir užtektų galbūt tik pasibelsti į kolegų duris."

Labai svarbi, žinoma, ir pati komanda. Kuriamai laboratorijai reikia tokių specialistų, kurie turėtų ne vienos srities žinių ir patirties, arba tokių, kurie Lietuvoje gal net nerengiami. Pavyzdžiui, chemiką, kuris sintetintų tam tikrus detergentus, gal ir būtų galima rasti, tačiau inžinierių, gerai išmanantį sudėtingą skysčių dinamiką ir mechaniką, - kažin ar įmanoma. Lietuvoje tiesiog nėra tokių aukštosios pramonės sričių, kurioms jie būtų reikalingi, todėl ir tokie specialistai nerengiami. Kitas dalykas, gerų specialistų trūksta dėl protų nutekėjimo, o kas liko Lietuvoje - jau turi darbą, yra įsitraukę į savo tyrimus.

"Aišku, Lietuvoje yra žmonių, baigusių magistrantūrą ar doktorantūrą, tačiau ne kiekvienas, baigęs šias studijas, yra užtektinai kvalifikuotas ir motyvuotas toliau tobulėti, - svarstė pašnekovas. - Reikės toliau ieškoti arba augintis patiems nuo magistro ar doktoranto. Juk pažangai mokslo srityje svarbiausia - žmonių kvalifikacija. Kas, pavyzdžiui, Harvardo universitetą daro prestižiniu Harvardu? Gerai pasirengę ir savo darbui atsidavę žmonės. O kai kurios laboratorijos ten turi tokią pat įrangą, kokia, sakykim, yra mūsų VU Gamtos mokslų fakultete."

Nors Lietuva ir atrodo, pasak sugrįžėlio, žiauriai išretėjusi, o pirmas įspūdis Vilniuje - vaiduoklių miestas, mokslininkas įsitikinęs, kad Lietuva yra galimybių kraštas. Tik reikėtų išmokti patiems tvarkytis savo ūkyje. Būti iniciatyviems. Nelaukti, kol kas nors iš šalies nuspręs, ką ir kaip turime daryti. Nesivelti į beprasmiškas tarpusavio pjautynes, o būti sutelktiems. Visose srityse svarbu, kad žmonės žiūrėtų, kas yra geriau valstybei, o ne atskirai interesų grupei.

Prancūzijoje su VU Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais.

Kai viskas susiję

L.Mažutis prisiminė, kad iš pradžių buvo pasirinkęs studijuoti gamtos mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete, tačiau kartą kaip laisvas klausytojas nuėjo į prof. Jurgio Kadziausko skaitomą paskaitą VU Gamtos mokslų fakultete. Ji paliko didžiulį įspūdį. Atrodė, viskas išnagrinėjama taip giliai ir iš esmės, kaip sujungus daugybę smulkių detalių išryškėja vienas didelis paveikslas. Tada pasidaro labai aišku ir įdomu, kaip viskas gamtoje yra susiję. Šis suvokimas paskatino pasirinkti VU biochemijos studijas.

"Parengimas buvo iš tikrųjų auksinis ir didžiausią įtaką man padarė prof. J.Kadziauskas, jo požiūris į biochemiją, gebėjimas perduoti savo žinias mums, - pasakojo pašnekovas. - O mokslų tyrimų erdvėje labai svarbus buvo tiesioginis bendravimas su prof. Arvydu Janulaičiu, jo paskatinimas ir palaikymas. Džiaugiuosi, kad dar studentas galėjau dirbti su tokiais mokslininkais kaip Kornelijus Stankevičius ar Arvydas Lubys."

Biotechnologijos institute L.Mažutis pradėjo dirbti per bakalauro studijas. 2005 metais baigęs magistrantūrą, išvyko į Strasbūro universitetą. Iš tikrųjų buvo pasirinkęs studijuoti Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje. Ten nusiuntė prašymą ir buvo pakviestas į atranką. Iš mokslinių darbų pažinojo dr. Andrew Griffithsą ir norėjo, kad jis vadovautų doktorantūrai. Pats tuo metu domėjosi baltymų evoliucija in vitro panaudojant mikrolašelius.

"Nuo pirmos minutės A.Griffithsas bendravo labai šiltai. Pasakė, kad priims ir galėsiu doktorantūros darbą atlikti jo laboratorijoje, tačiau pats po kelių mėnesių keliasi į Strasbūro universitetą. Ten gavo profesoriaus poziciją. Jei nori, sako, važiuojame kartu. Taip ir atsidūriau Strasbūro universitete, - juokėsi tyrėjas. - Į Strasbūrą persikėlė beveik visi prof. A.Griffithso laboratorijoje dirbę žmonės. Ten visi drauge ir pradėjome diegti naują mikroskysčių technologiją. O dabar išsibarstėme po visą pasaulį."

Prof. A.Griffithso laboratorijoje, L.Mažučio vertinimu, buvo suburta tikra komanda. Iš įvairių šalių suvažiavę tyrėjai ėmėsi technologijos, su kuria niekas anksčiau nebuvo dirbęs, ir kiekvienas iš savo mokslinės srities žvelgdavo į sprendžiamas užduotis. Tas skirtingas požiūris dažnai padėdavo rasti atsakymą, kurį vienas žmogus sunkiai sugebėtų rasti. Laisva, hierarchijos nesuvaržyta atmosfera skatino kūrybingumą, padėjo skleistis naujoms idėjoms.

"Man asmeniškai to reikėjo, - sakė lietuvis. - Nors turėjau savo projektą, nepatyriau jokių apribojimų įgyvendinti naujas idėjas ar išbandyti save kitose srityse. Todėl galbūt ir nėra keista, kad pagrindiniai rezultatai (vienas atradimas jau užpatentuotas) nesusiję su mano doktorantūros darbo tikslais."

Prof. A.Griffithsas ir Harvardo universiteto (JAV) mokslininkas prof. Davidas Weitzas bei dar keli tyrėjai yra mikroskysčių technologijos pradininkai pasaulyje. L.Mažutis 2009 metais apgynė disertaciją apie kryptingą baltymų evoliuciją taikant šią technologiją ir išvyko į Harvardo universitetą podaktarinių studijų. Dirbo prof. D.Weitzo vadovaujamoje laboratorijoje.

"Prof. D.Weitzo durys visada atviros. Eini koridoriumi ir matai, ką jis veikia, su kuo šnekasi. Jei kur nors trumpam išeina, duris vis tiek palieka atviras. Jei jos uždarytos, vadinasi, prof. D.Weitzas yra išvykęs iš miesto, - prisiminė mokslininkas pirmuosius įspūdžius Harvardo universitete. - Truputį nerimavau, kad neturiu savo finansavimo, nes apie 80-90 proc. žmonių, dirbančių D.Weitzo laboratorijoje, jį turi. Kai užsiminiau, kad negavau stipendijos, kurios tikėjausi, prof. D.Weitzas maloniai nustebino: "Linai, nereikia dėl to nerimauti. Vienintelis dalykas, kuris tau turi rūpėti, - kuo geresni moksliniai rezultatai. Nė vienas nebus išspirtas, jei jau pateko į šią laboratoriją."

Prof. D.Weitzas dirba 20 valandų per parą. Kaip jis taip sugeba, L.Mažutis sakė negalįs suvokti iki šiol. Į darbą atvyksta vėlai ryte, tačiau jį galima rasti savo kabinete iki 3-4 valandos nakties. Dažnai vidurnaktį išsirikiuoja eilė žmonių, norinčių su juo pasikalbėti. Nors prof. D.Weitzas labai daug dirba ir keliauja, jis visada ras laiko, jei kitas mokslininkas sugebės sudominti savo tyrimais ar idėja. Daugelis tyrėjų atvažiuoja trumpam, vieniems dvejiems metams, todėl stengiasi, kad tas laikotarpis Harvardo universitete būtų kuo naudingesnis. Kiekvienas priverstas būti labai savarankiškas, kaip galima labiau susitelkti į darbą, kad išgyventų tokioje aplinkoje. Tyrimų įrangos neužtenka tokiai gausybei žmonių, todėl bet kuriuo paros metu laboratorijoje yra dirbančių žmonių. Nors dirba daug, niekas nesiskundžia, - taip pasirinko.

"Galbūt todėl socialinis gyvenimas JAV yra skurdus. Apskritai amerikiečiams darbas yra svarbiausia. Sumuštinis prie kompiuterio pietums - įprastas vaizdas. Po Prancūzijos patyriau tikrą šoką. Kita vertus, JAV išmoksti vertinti darbą, pradedi tikėti asmenine iniciatyva, - sakė mokslininkas. - Į Harvardo universitetą išvykau su mintimi grįžti į Lietuvą ir 2011 metų pabaigoje grįžau. Nors Lietuva dabar tokia, kad žmonės emigruoja, - ką darysi. O kur lengva?!"

Požiūris

Dr.L.Mažutis: "Jei nori būti sėkmingas mokslininkas, neužtenka turėti tik analitinį mąstymą ir išmanyti savo sritį. Reikia taip pat mokėti išlaikyti žmogiškus santykius su bendradarbiais, kitais tyrėjais. Man susidarė įspūdis, kad žmonės, su kuriais malonu dirbti, pasiekia daugiau. Aišku, kaip ir visur, būna išimčių, tačiau šiuolaikinėse mokslo ir technologijų srityse vieno žmogaus žinių bei gebėjimų dažniausiai nepakanka. Būtinas bendradarbiavimas. Be to, dirbti geroje komandoje visada smagiau. Aukštos kvalifikacijos tyrėjai paprastai būna išsibarstę po skirtingas institucijas ir šalis, todėl dažnai reikia suburti tinkamus žmones bendram tikslui pasiekti. Galime savęs paklausti, koks turi būti mokslininkas, kad sugebėtų žengti koja kojon su mokslo pažanga, neprarastų savo kvalifikacijos ir vertės laikui bėgant. Žinoma, pirmiausia, aukščiausios kvalifikacijos savo srities specialistas, turintis žinių ir gebėjimų, kuriuos vertintų kiti. Antra, jis turi sugebėti išlikti atviras kitoms mokslo sritims. Manau, ypač svarbus noras nuolat mokytis. Jei būsi užsidaręs, siauros srities specialistas, o ta sritis taps visiškai nebeaktuali, vis mažiau jos reikės, neišvengiamai iškils klausimas, ką toliau daryti. Ar stengtis išlikti toje siauroje srityje, ar vis dėlto pažvelgti plačiau - kas yra ar bus aktualu. Mano nuomone, reikia stengtis būti lanksčiam. Specializacija, žinoma, būtina, tačiau aukštos kvalifikacijos mokslininkas neturėtų žvelgti į pasaulį vien pro savo laboratorijos langą. Reikia plataus akiračio ir visada išlikti smalsiam."

Mikroskopiniai lašeliai, sukurti taikant mikroskysčių technologiją. Lašelių viduje auginamos bakterijos (žalios). Iš pradžių pavienės bakterijos įterpiamos į lašiukus, jų viduje dalijasi ir niekur negali ištrūkti, todėl visos biomolekulės, kurias pagamina bakterijos, lieka to paties lašiuko viduje. Tokiu būdu galima identifikuoti ir atrinkti tokias bakterijas, kurios gamintų fermentus, pasižyminčius naudingomis savybėmis. Šiame pavyzdyje bakterijos (lot. Bacillus subtilis) gamina fermentą (proteazę), kuris naudojamas kai kuriuose skalbimo milteliuose. Kuo lašelis raudonesnis, tuo daugiau tokio fermento pagaminama, tuo skalbimo milteliai efektyvesni.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"