TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kol lietuviai ieško, kur geriau

2012 07 24 8:16
Romo Jurgaičio nuotrauka/Prof. V.Stankūnienė įvairiais aspektais pažvelgė į Lietuvos gyventojų migracijos procesus.

Lietuvos gyventojų migracijos mastas, apaugantis tam tikromis spekuliacijomis gal ir ne iš piktos valios, o dėl paprasčiausio neišmanymo ar nemokėjimo skaityti informacijos, paskatino prof. Vladą Stankūnienę kitaip pažvelgti į emigracijos ir imigracijos srautus.

Oficialiais duomenimis, nuo 1990 iki 2011 metų iš Lietuvos emigravo apie 670 tūkst. žmonių. Vien 2010-2011 metais išvažiavo daugiau kaip 137 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius du dešimtmečius į Lietuvą imigravo apie 130 tūkst. žmonių. Tačiau svarbu, pasak mokslininkės, ne tik kiek emigravo ar imigravo, bet ir kur, iš kur migravo, kaip migracijos srautus veikia Lietuvos politinės, ekonominės, socialinės ar teisinės realijos.

Kitas dalykas, kaip pabrėžė Demografinių tyrimų instituto vadovė, migracijos informacija niekada nebūna ir negali būti labai tiksli. Kuo daugiau laisvės judėti, tuo ji netikslesnė, todėl pirmiausia turime žinoti, kokia informacija disponuojame.

Tiksliai ir apytiksliai

"Tiksliausia informacija apie migraciją buvo tais laikais, kai negalėjome pajudėti iš vienos vietos į kitą negavę leidimo, neužpildę išvykimo ir atvykimo lapelių, neturėdami darbo ir gyvenamojo ploto, - priminė sovietmetį prof. V.Stankūnienė. -

Dabar turime laisvę judėti, kaip ir visas laisvas pasaulis. Išvažiavau, pabuvau tris mėnesius, metus, sugrįžau. Pagal Jungtinių Tautų taisykles žmogus laikomas emigrantu, jei daugiau kaip metus gyvena kitoje valstybėje. O jei išbūna ir metus, ir trejus, sugrįžta ir vėl išvažiuoja, kas jis - emigrantas, imigrantas, grįžtantis emigrantas?!"

Maždaug pusę Lietuvos gyventojų migracijos duomenų per pastaruosius du dešimtmečius žinome iš deklaruoto išvykimo ar atvykimo. Skaičiai įvairiais periodais skiriasi. Vienu metu daugiau deklaruota, kitu - beveik nedeklaruota, tačiau iš viso nuo 1990 metų apie išvykimą deklaravo maždaug 55 proc. emigrantų.

Iš kur ateina informacija apie nedeklaruotąjį išvykimą? Kaip pasakojo mokslininkė, einamoji statistika kasmet fiksuoja, kiek žmonių gimė, kiek mirė, kiek deklaravo išvykimą ar atvykimą. Visuotinio surašymo dieną sužinome, kiek yra Lietuvoje gyventojų. Tada tikslinamas periodas tarp surašymų, kurie rengiami kas dešimt metų. Trūkstama gyventojų dalis priskiriama nedeklaruotajai emigracijai ir įvardijama, kiek jos, neapskaičiuotos nedeklaruotosios emigracijos, yra.

Kitas nedeklaruotosios emigracijos apskaičiavimo metodas - atrankiniai tyrimai, pateikiant klausimą, kas iš namų ūkio narių yra išvykę. Akivaizdu, kad nėra tikslus nei nedeklaruotosios emigracijos vertinimas po gyventojų surašymo, nei juo labiau per atrankinius tyrimus gauta informacija, tačiau tie duomenys bent apytiksliai leidžia suvokti esamą padėtį.

"Prie žinomos deklaruotosios migracijos informacijos pridedame nedeklaruotosios migracijos, įvertintos pagal surašymo rezultatus ir atrankinius tyrimus, apytikrius skaičius ir gauname, kad per praėjusius 22 metus iš Lietuvos emigravo 670 tūkst. žmonių, - aiškino prof. V.Stankūnienė. - Nors tiksliai žinoma tik 55 proc. deklaruotosios emigracijos informacijos, o kitais, apytikriais, duomenimis norime - tikime, norime - netikime, juo labiau kad dar prisideda grįžtamoji emigracija, tendencijos matyti bet kuriuo atveju."

Į Vakarus ir Rytus

Lietuvos gyventojų migracijos istoriją nuo pat 1988 metų, kai prasidėjo Atgimimas, iki šių dienų prof. V.Stankūnienė vertino išskirdama tokias svarbiausias politinio, ekonominio, socialinio ir teisinio gyvenimo gaires kaip 1990 metais atkurta nepriklausomybė, 1993 metais išvesta sovietinė armija, 2001 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas, įstojimas į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, 2008 metų rudenį prasidėjusi ekonominė krizė ir 2010 metais įvestas privalomasis sveikatos draudimas.

"1990 metų lūžis, iš tiesų net 1988 metai, kai prasidėjo Atgimimas, lėmė esminius migracijos pokyčius, - sakė tyrėja. - Pirmiausia pakito imigracijos mastas. Labai sumažėjo atvykstančių žmonių iš buvusios Sovietų Sąjungos, nes pakito aplinka ir neliko intereso čia važiuoti. Atgavus nepriklausomybę subangavo išvykimo kreivė, tačiau prie emigracijos masto prisidėjo dar sovietmečiu liberalizuota išvykimo į Vakarų valstybes tvarka ir leidimas emigruoti žydams."

1989-aisiais prasidėjusi intensyvi žydų šeimų emigracija truko penkerius metus. Iš viso išvyko apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, o intensyviausias srautas kaip tik ir buvo 1990 metais. Be žydų, dar emigravo vokiečiai ir lenkai, tačiau jų buvo palyginti nedaug, keletas šimtų.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki 1993 metų vidurio, kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietinė armija, vyko slavų tautybių gyventojų, daugiausia rusų, šiek tiek ukrainiečių ir baltarusių, emigracija Rytų kryptimi. Šiais dviem srautais į Vakarus ir Rytus per vadinamąją tautinę emigraciją pirmaisiais nepriklausomybės metais išvyko apie 90 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jie sudaro, galima sakyti, septintadalį visos emigracijos masto.

200 tūkst. nelegalų?

Gana intensyvi emigracija vyko nuo 1994 iki 2001 metų, tačiau apie šį periodą, kaip pabrėžė prof. V.Stankūnienė, beveik nieko nežinoma. Deklaruotosios emigracijos buvo labai mažai, nes Vakarų valstybės imigrantų iš Lietuvos nepriėmė. Išvykimą deklaruodavo vidutiniškai apie 3 tūkst. žmonių kasmet. Iš viso 20,5 tūkst. emigrantų per septynerius metus. Daugelis jų - išvykstantieji į buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją. Tačiau po 2001 metų gyventojų surašymo nerasta beveik 200 tūkst. (184 tūkst.) žmonių.

"Gerai žinome ir tyrimai patvirtina, kad visą tą periodą ir ypač nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio, kai vis daugiau Vakarų valstybių pradėjo taikyti bevizį režimą, vyko labai didelė, kaip tada vadinta, nelegali emigracija, - pasakojo mokslininkė. - Iš pradžių lietuviai važiavo pas gimines, į turistines keliones ir negrįžo, vėliau, atsiradus beviziam režimui, taip pat nelegaliai Vakarų valstybėse liko gyventi ir dirbti."

Gyventojų surašymas suteikė galimybę bent apytiksliai apskaičiuoti nedeklaruotąją emigraciją. Tačiau kai informacija netiksli, neišeina, pasak tyrėjos, paskirstyti jos ir pagal metus. Surašymas šio laikotarpio emigracijos kreivę tik išlygina, tarsi emigracija būtų buvusi daugmaž stabili. Nėra taip pat statistinės informacijos, į kurias Vakarų valstybes žmonės išvyko. Tik kai kurių atrankinių tyrimų rezultatai leidžia numanyti, kokios galėjo būti šios didžiulės emigracijos kryptys.

Vilnijančiomis bangomis

"Emigracijos istorijoje ryškūs 2004 metai, kai Lietuva įstojo į ES, - pasakojo prof. V.Stankūnienė. - Padidėja ir deklaruotosios emigracijos mastas, nors ne tiek daug, ir ypač išauga, kaip rodo atrankiniai tyrimai, nedeklaruotoji emigracija."

Kai Lietuva 2007 metų pabaigoje prisijungė prie Šengeno erdvės, deklaruotoji emigracija toliau intensyvėjo. 2001-2009 metais išvykimą deklaravo apie 120 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia jų emigravo į Jungtinę Karalystę, Airiją, taip pat Ispaniją, Vokietiją, JAV.

Vis dėlto didžiausia šiuo laikotarpiu buvo nedeklaruotoji emigracija, tačiau nėra statistinės informacijos, į kurias valstybes pasuko jos srautai.

Prasidėjęs ekonominis pakilimas 2006-2008 metais šiek tiek pristabdė Lietuvos gyventojų emigraciją ir net padidino grįžtamąją imigraciją. Išvykę svetur žmonės pradėjo grįžti, nes ir Lietuvoje jiems atsirado galimybių, pasak prof. V.Stankūnienės, dirbti, užsidirbti ir kurti savo gerovę. Tačiau 2008 metų rudenį prasidėjo ekonominė krizė ir vėl nuvilnijo emigracijos banga. Sustojo ir grįžtamoji imigracija.

"Kai prasideda krizė, žmonės paprastai stengiasi išlikti ten, kur yra, nekeisti gyvenamosios vietos, jei dar turi darbą, arba ieškoti tokios vietos, kur krizė silpnesnė ar jos iš viso nėra, - sakė tyrėja. - Šiuo metu, kai Lietuva išgyvena krizę, grįžimas silpnėja, bet mūsų migrantai persidislokuoja ir, aplenkdami Lietuvą, iš kitų šalių pasuka į Skandinaviją, ypač į Norvegiją, kur padėtis geresnė. Aišku, ten keliauja ir tiesiai iš Lietuvos."

Migracijos viražai

Deklaruotoji emigracija pasiekė piką, kai Lietuvoje 2010 metų balandžio 1 dieną buvo įvestas privalomasis sveikatos draudimas. Vos pradėjo galioti naujoji tvarka, užsienyje gyvenantys emigrantai iš karto ėmė oficialiai deklaruoti savo tikrąjį statusą: 2010 metais - 83 tūkst., 2011 metais - 54 tūkst. žmonių. Šis procesas vyksta ir toliau, tik apimtis mažesnė.

"Gali būti, nors ir nėra tiksliai patvirtinta, kad jį stabdo ne toks didelis privalomojo sveikatos draudimo mokestis, palyginti su galimybe parvažiavus kur kas pigiau ar net nemokamai susitvarkyti sveikatos reikalus, - svarstė prof. V.Stankūnienė. - Kitaip sakant, sveikatos paslaugų kaina yra netolygi privalomojo sveikatos draudimo mokesčiui. Viena, sustoja deklaravimas, antra, prasideda grįžtamoji migracija."

Galima įtarti, kad emigrantai iš Lietuvos, deklaravę išvykimą, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, vėliau deklaruoja atvykimą, kad galėtų vėl naudotis sveikatos draudimu, tačiau tų žmonių Lietuvoje iš tikrųjų nėra. Tokie viražai, pasak mokslininkės, atsiskleidžia, kai įdėmiai stebi, kaip atitinkami įvykiai pakeičia tiek atvykimo, tiek išvykimo, tiek grįžtamosios migracijos srautus. Juo labiau kad nuo šio šimtmečio pradžios imigracija lyg ir nemaža. Tačiau mažiausiai imigruoja ne Lietuvos piliečių.

Skaičių šokis

"Užsieniečių imigracija šio šimtmečio pradžioje buvo didesnė nei dabar. Kasmet į Lietuvą atvykdavo po 4 tūkst., 2 tūkst., o dabar - po tūkstantį imigrantų, - vardijo tyrėja. - Didžiąją dalį imigracijos sudaro tie patys lietuviai, kurie persidislokuoja - yra tai ten, tai čia, todėl į vykstantį skaičių šokį reikia žvelgti neatsiejamai nuo ekonominės aplinkos, atsiradusios laisvės ir galimybių išvykti, pasikeitusių tarptautinių ir pačios Lietuvos reikalavimų."

2011 metais bene pusę visos reemigracijos sudarė srautas iš Jungtinės Karalystės, nemažas - iš Airijos. Grįžta lietuvių ir iš JAV. Jau atsirado grįžtamosios migracijos srautas ir iš Norvegijos, einantis kartu su deklaruotosios ar nedeklaruotosios dėl sveikatos draudimo emigracijos srautu.

Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų sausio pirmą dieną buvo 3,24 mln. gyventojų. Per visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą, vykusį 2011 metų kovo - gegužės mėnesiais, suskaičiuota 3,054 mln. žmonių. Galutiniai surašymo duomenys dar tikslinami. Paskelbtais išankstiniais duomenimis, trūktų beveik 200 tūkst. gyventojų. Ar juos dar teks priskirti prie 670 tūkst. emigrantų?

"Sunku atsakyti, - kalbėjo prof. V.Stankūnienė. - Juk akivaizdu, kad tikrai žinoma tik pusė, 55 proc., iš 670 tūkst. emigravusių gyventojų, o kita pusė, 45 proc., yra išskaičiuotiniai. Gal tarp jų yra ir tie 200 tūkst. nerastųjų? Laukime galutinių gyventojų surašymo duomenų. Kai jie bus patikslinti, tada ir matysime."

Kaip gyveni?

Bet kuriuo atveju visas emigracijos mastas, daugiau kaip pusė milijono žmonių, susideda, kaip pabrėžė mokslininkė, iš asmeninių istorijų. Nors pagrindinis motyvas, dėl kurio išvykstama, yra ekonominis, siekimas darbo ir uždarbio, savo gerovės, žmonės labai skirtingi, išvyksta skirtingais keliais, o ir pati grįžtamoji migracija labai diferencijuota.

"Pirmiausia, iš kokio į kokį statusą žmogus išvyksta, - kalbėjo prof. V.Stankūnienė. - Jei mokslinė, vadybinė, kūrybinė karjera klostosi kilimo link ar kaupiasi verslo patirtis, tai ir grįžęs į Lietuvą žmogus gali rasti palankią aplinką įsikurti. Įgyta patirtis tik padės. Jei aukštąjį išsilavinimą ir specialybę turintis, tačiau pragyventi negalintis žmogus emigravęs dirbo gamykloje, pakavo kur nors šaldytuvuose viščiukus ar geriausiu atveju ėjo administratoriaus pareigas viešbutyje, į kokį statusą jis gali grįžti?! Turėkime galvoje ne tik galimybes darbo rinkoje. Juk kiekvienas žmogus dar turi savo aplinką, socialinius ryšius, gimines. Kaip jiems prisipažinti savo artimiesiems, kaimynams, pažįstamiems, kad ir svetur nieko neįgijo, o dar ir prarado - savo kvalifikaciją ir galimybę dirbti pagal specialybę. Tarkim, buvęs mokytojas sugrįžta darbininku. O tokių, dirbusių gerokai žemesnės kvalifikacijos darbą nei turimas išsilavinimas, - dauguma."

Galima sakyti, kad pirmu - sėkmės - atveju vyksta, pasak mokslininkės, protų nutekėjimas įgyjant dar proto, antru - tiesiog absoliutus protų praradimas. Trečia tokia labai apibendrinta grupė būtų darbininkai - rankų praradimas. Jas sugrąžinti nėra taip sunku, jei atsiranda palanki erdvė. Pavyzdžiui, statybininkas iš Lietuvos išvažiavo dirbti statybininku svetur. Atsiradus darbo Lietuvoje ir įvertinus emigracijos kainą, ryšių su artimaisiais, draugais, giminėmis praradimą, jam apsimoka sugrįžti. Nors čia atlyginimas ir bus mažesnis, svetimame krašte nėra taip gera ir linksma. Niekam nesi labai reikalingas ir negali tiesiog gatvėje sutikęs klasės draugą pasilabinti ir paklausti: "Kaip gyveni?!"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"