TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kol mažiausiai Europoje domimės mokslu

2013 01 17 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka/Dr.R.Maskoliūnas pripažįsta, kad mūsų visuomenės akiratis yra gana siauras.

Sausį pasirodys antra Lietuvos mokslų akademijos (LMA) leidžiamos serijos "Mokslas visiems" knyga - vieno geriausių Jungtinės Karalystės mokslo populiarintojų Matto Ridley klasikine tapusi "Raudonoji karalienė: lytis ir žmogaus prigimties evoliucija". Seriją pradėjo gruodį išleista amerikiečio Jeremy Rifkino "Trečioji pramonės revoliucija". Per dvejus metus numatyta išleisti 12 mokslo populiarinimo knygų.

Eurobarometro tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai menkai domisi mokslu ir technologijomis. Šiuo požiūriu nėra ir pažangos: 2005 metais Lietuva tarp 25 tuomet Europos Sąjungai (ES) priklausiusių valstybių užėmė paskutinę vietą, o 2010 metais buvo priešpaskutinė tarp 27 ES ir penkių kitų Europos šalių, aplenkusi tik Bulgariją.

"Pasaulis yra sudėtingas. Manau, labai verta ir svarbu žinoti, kas jame vyksta, tačiau mūsų, kaip tautos, visuomenės, akiratis yra gana siauras. Reikia jį plėsti ir suteikti žmonėms galimybių sužinoti ir susimąstyti apie naujas, svarbias tendencijas. Juo labiau kad daugeliu atveju mokslas labai siejasi su socialiniais procesais, politikos sprendimais, ekologine situacija pasaulyje", - sakė mokslo populiarinimo knygų serijos ekspertų grupės vadovas LMA vyriausiasis  specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas.

Kas nauja ir aktualu

Knygas, kurios išsamiai ir suprantamai atskleistų šiuolaikinio mokslo ir technologijų raidos tendencijas, atrinko ekspertų grupė, sudaryta iš trijų specialistų, turinčių mokslo populiarinimo patirties. Daugiausia šioje srityje yra nuveikęs Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius habil. dr. Gediminas Motuza Matuzevičius. Kiti du ekspertai - asociacijos "Žinių ekonomikos forumas" direktorius, Lietuvos viešojo administravimo instituto lektorius dr. Edgaras Leichteris ir Vilniaus pedagoginio universiteto lektorius kanadietis dr. Gregory Sandstromas.

"Daugelį atrinktų knygų esu skaitęs ir pirmiausia vadovavausi temos aktualumu bei teksto kokybe, - sakė grupės vadovas R.Maskoliūnas. - Šios knygos parašytos geriausių specialistų, pasaulyje pripažintų mokslo populiarintojų, ir beveik visos - naujausios. Kai kurias vis dėlto prašiau ekspertų pakeisti, nes buvo per daug sudėtingos ar specializuotos, netinkamos plačiajai visuomenei."

Iš pradžių buvo sudarytas ilgesnis knygų sąrašas, mat numatė, kad ne visų autorių teises pavyks gauti. Dvidešimtukas reitinguotas pagal kokybę, temų įvairovę, aktualumą ir galiausiai patvirtintas dabartinis sąrašas. Jame yra ekonomikos, paleontologijos, antropologijos, klimatologijos, psichologijos, fizikos, tinklų mokslo ar tarpdisciplinių sričių knygų. Pavyzdžiui, pirmojoje serijos "Mokslas visiems" knygoje "Trečioji pramonės revoliucija" JAV rašytojas ir visuomenės veikėjas J.Rifkinas analizuoja pasaulyje susiklosčiusią ekonomikos padėtį ir siūlo įdomių sprendimų, galinčių išgelbėti žmoniją nuo daugelio energetinių, ekologinių ir politinių problemų. Numatomoje išleisti amerikiečių paleontologo Neilo Shubino knygoje "Your Inner Fish" naujai ir nuosekliai pasakojama mūsų organizmų evoliucionavimo istorija. Taip pat amerikiečių mokslininkas, genetikas ir antropologas Spenceris Wellsas (genografijos projekto, kuriuo siekiama iš gausybės DNR pavyzdžių visame pasaulyje atkurti žmonijos migracijos istoriją, iniciatorius, -aut.) knygoje "Pandora's Seed" tarsi detektyvinėje istorijoje atskleidžia, kaip prieš dešimt tūkstančių metų atsiradusi žemdirbystė pakeitė mūsų istoriją, paspartino žmogaus evoliuciją, koregavo mitybą ir kartu paskatino atsirasti naujų ligų. Dar vienoje, naujausioje, brito M.Ridley knygoje "Rational Optimist" pagrindžiamas optimistinis požiūris į žmonijos raidą, motyvuotai įrodinėjama, kad gyvenimas nuolat gerėja, o iškilus sunkumams žmonių išradingumas visuomet pasiūlo išeitį.

"Yra temų, kurios labai greitai sensta, todėl stengėmės parinkti tokias knygas, kurios nepasentų dar jų neišvertus. Tarkime, kad ir temos apie klimato pokyčius, evoliucijos mokslo naujienas ar interneto poveikį. Apie tai, kaip kompiuteriai, mobiliosios technologijos keičia mūsų mąstymą, net smegenų struktūrą, - vardijo R.Maskoliūnas. - Yra atlikti moksliniai tyrimai, patvirtintos išvados ir galimos galbūt tik kokios nors nedidelės modifikacijos, bet iš esmės ta informacija neturėtų pasenti bent kelerius ar net daugiau metų."

Domėjimasis mokslu ir technologijomis

Neatsiliekant nuo kitų

Išleistos knygos nėra parduodamos, o išdalijamos pagal sąrašą tikslinėms grupėms - mokslo įstaigoms, bibliotekoms. Toks yra ES lėšomis vykdomo projekto reikalavimas. Taip pat nemokamai galima jas parsisiųsti internetu. Tikimasi, kad projektas pasiteisins, sulauks atgarsio ir bus galima jį tęsti, sistemingai informuojant žmones apie tai, kas vyksta mokslo ir technologijų pasaulyje.

"Manau, visuomenei reikia žinoti, kokios yra mokslo tendencijos. Taip pat verta susipažinti su geriausiais mokslo populiarintojais, pateikiančiais įdomią, aktualią informaciją, - sakė ekspertų grupės vadovas. - Įvairiose pasaulio šalyse yra pastebimas mokslo populiarinimo bumas. Itin daug knygų leidžiama, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, iš artimesnių kaimynių - Lenkijoje. Tai puiki priemonė šviesti visuomenę, skatinti viešas diskusijas."

Grupės autorių, taip pat vadovaujamų dr. R.Maskoliūno, parengtoje mokslo populiarinimo studijoje pabrėžiama, kad pastaraisiais metais Lietuvoje valstybės dėmesys ir parama mokslo populiarinimui sumenko. Tačiau kaip tik valstybė turi būti suinteresuota, kad visuomenė būtų šviečiama, ugdoma jaunoji karta, jaunimas skatinamas rinktis mokslininko ar tyrėjo karjerą. Labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės jau dabar patiria mokslininkų trūkumą. Juo labiau kai šiais laikais šalies konkurencingumą ir jos gyventojų gerovę gali garantuoti labiau nei įprastai inovacijomis pagrįsta vadinamoji išmanioji ekonomika.

Pasak studijos autorių, šiuolaikinis mokslo populiarinimas pasižymi didžiule formų bei metodų įvairove - nuo tradicinių paskaitų, ekskursijų, konkursų, žaidimų iki interaktyvių renginių, vaizdo dienoraščių internete ar virtualių eksperimentų ir diskusijų. Keičiasi ir uždaviniai. Pavyzdžiui, viena svarbiausių mokslo ir technologijų populiarinimo funkcijų tampa rizikos vadyba, apimanti tokias sritis kaip genetiškai modifikuoti organizmai, nanotechnologijų taikymas ar atominė energetika, taip pat bioetikos ir technoetikos problemų sprendimas. Atsižvelgiant į pasaulio šalių patirtį, siūloma mokslo populiarinimą Lietuvoje taip pat turtinti, įkuriant mokslo populiarinimo svetainę ir mokslo muziejų, rengiant konkursus ir teikiant apdovanojimus, dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose ir keičiantis patirtimi, kūrybiškai taikant naujas visuomenės mokslinio švietimo formas.

Informuotumas apie mokslą ir technologijas

Studijos autorių nuomone, švietimo sistemos ir mokslo populiarinimo spragas akivaizdžiai parodo dar 2007 metais pastebėtas paradoksas, kai Lietuvos gyventojai tarp Europos šalių jautėsi prasčiausiai informuoti apie mokslo laimėjimus, tačiau teigė, kad jiems informacijos pakanka. Lietuvos visuomenės požiūriui į mokslą ir technologijas įvertinti Europos valstybių kontekste ypač naudingos 2002, 2005 ir 2010 metais paskelbtos išsamios Eurobarometro apžvalgos. Pavyzdžiui, 2010 metų duomenimis, mokslo atradimais ir technologijų raida ES labai domėjosi 30 proc. apklaustųjų, Lietuvoje - 12 proc., kai Latvijoje ir Estijoje - po 30 proc. apklaustųjų. Šiuo atžvilgiu lietuviai buvo priešpaskutiniai po bulgarų tarp 27 ES ir dar penkių Europos valstybių: Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos, Kroatijos ir Turkijos. Visiškai nesidominčiųjų mokslo atradimais ir technologijų raida Lietuvoje buvo daugiausia po Turkijos. Padėtis beveik nepasikeitė nuo 2005 metų, kai Lietuva tarp 25 ES valstybių užėmė paskutinę vietą. Tada blogai informuotais apie mokslo atradimus save laikė 60 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis - 37 proc.). 2010 metais padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau vis tiek atsilikome 10 proc. nuo ES vidurkio. 2010 metais net 76 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad valstybės pastangos skatinant jaunimą domėtis mokslu yra nepakankamos. Šis rodiklis 10 proc. lenkė ES vidurkį. Pagal jį Lietuva užėmė antrą vietą po Latvijos tarp 27 ES šalių. 2010 metais 60 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad domėjimasis mokslu jauniems žmonėms atveria geresnių galimybių gauti darbą. Šis rodiklis beveik prilygsta ES vidurkiui. Net 81 proc. lietuvių manė, kad domėdamiesi mokslu jauni žmonės tampa kultūringesni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"