TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kol stovime ant vienos kojos

2008 02 28 0:00
Prof. A.Beinoriaus plaukiojimas po 3 tūkst. salų Halongo įlankoje, šiaurės Vietname.
Asmeninio albumo

"Astrologija ir pranašavimas, būrimas, ateities numatymas - klasikinio mokslo ignoruota tyrinėjimų sritis, - sakė orientalistas prof. Audrius Beinorius. - Indijos archyvuose, bibliotekose dūla apie šimtą tūkstančių manuskriptų, atskleidžiančių kelių tūkstantmečių Indijos kultūrinę ir religinę patirtį. Be to, tradicija vis dar gyva ne tik Pietų Azijos regione. Indijoje vadinamosios astrologų dinastijos - dešimtys kartų."

Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro direktoriui prof. A.Beinoriui patinka pirmakursiams studentams pasakoti vieną chasidų istoriją iš Martino Buberio knygos "Tales of Hasidism". Garsus Krokuvos geto rabinas Eizikas susapnavo, kad Dievas liepia jam eiti į Prahą - po Karlo tiltu yra užkastas lobis. Trečią kartą susapnavęs tokį patį sapną, Eizikas pakluso ir pėsčias nukeliavo į Prahą. Karlo tiltą kaip tik toje vietoje, kur turėjo būti lobis, saugojo karaliaus rūmų gvardietis. Kapitonas, matydamas prie tilto besisukiojantį rabiną, geraširdiškai pasidomėjo, ką jis čia veikia. Eizikas nieko neslėpdamas papasakojo. Čekų karininkas patapšnojo jam per petį ir pasakė: "Argi galima tikėti tokiomis nesąmonėmis?! Jei aš tikėčiau sapnais, turėčiau elgtis priešingai. Kelis sykius sapnavau, kad man Dievas liepia keliauti į Krokuvą pas kažkokį rabiną Eiziką, nes jo namuose po krosnimi užkastas lobis." Eizikas iš karto viską suprato ir grįžęs į Krokuvą namie po krosnimi rado lobį.

"Kartais reikia įveikti tolimą kelionę, kad savo namuose, tautoje ar kultūroje rastum lobį, - įsitikinęs 43 metų Azijos tyrinėtojas. - Reikia tam tikros distancijos, kaip ir religinės piligrimystės, kad galėtum kitu žvilgsniu pažvelgti, kas esi pats, kokia yra tavo tauta, kultūra ir kokią vietą ji užima plačiajame pasaulyje. Bent jau man metai, praleisti dirbant užsienyje, padėjo geriau suvokti savo paties lietuviškąją tapatybę - kas aš esu ir kad netapsiu niekuo kitu. Nenoriu ir negaliu būti nei indas, nei kinas. Taip pat nenoriu būti nei amerikietis, nei vokietis. Tai kartu ir savo šaknų pažinimas."

Iš astrologijos ir burtų

Pastaruosius septynerius metus A.Beinorius daug dėmesio skiria astrologijai ir pranašavimams tradicinėse Azijos kultūrose tyrinėti. Dabar šia tema baigia rašyti knygą anglų kalba "Astrology and Divinatiom in Traditional Asia Societies".

"Astrologija ir pranašavimas, būrimas, ateities numatymas - klasikinio mokslo ignoruota tyrinėjimų sritis, - pasakojo pašnekovas. - Klasikinė orientalistika pagal XIX amžiaus Europos universitetuose įprastą mokslo nomenklatūrą tyrinėdama Rytų kultūras, aiškiai jas suskirstė į tam tikrus sluoksnius: čia - filosofija, čia - filologija, čia - istorija. Kas patenka į mokslo sampratą, tas tinka, kas nepatenka, yra pseudomokslas, todėl Indijos archyvuose, bibliotekose, kaip yra pasakęs prof. Davidas Pingree, dūla apie šimtą tūkstančių manuskriptų, atskleidžiančių kelių tūkstančių metų Indijos kultūrinę ir religinę patirtį. Toks kultūros pjūvis - ištisas lobynas tyrinėtojui. Įdomu tyrinėti tą ignoruotą kultūros istoriją, nes labai daug sužinau apie tautos psichologiją, kosmologiją, religines ir socialines nuostatas, santykio su likimu tematiką. Be to, ne tik Pietų Azijos regione dar gyvuoja tradicija, iki šiol nepertraukiamai egzistuojanti. Indijoje vadinamosios astrologų dinastijos - dešimtys kartų."

Mokslininkas pabrėžė, kad norint tuos dalykus paaiškinti, pirmiausia reikia kalbėti apie kiekvienos kultūros specifiką. Išvengti europinių kultūrinių projekcijų mėginant pažinti kitoniškumą. Europiečiai pirmiausia žiūri tarsi pro savo kultūrinės patirties filtrus. Ieško arba to, kas pas mus egzistuoja ir mums priimtina, arba priešingai - teikia per daug reikšmės tam, ko pas mus nėra.

Neseniai A.Beinorius grįžo iš Indijos. Pusantro mėnesio Kalkutos kultūros institute rinko medžiagą savo tyrinėjimams. Ne tik bibliotekoje tyrinėjo istorinius šaltinius ir archyvus, bet ir dalyvavo keliose mokslinėse konferencijose, skaitė pranešimus, bendravo su kolegomis iš viso pasaulio.

Kalkutos kultūros institute buvo surengta jau ketvirta konferencija "Sąmonės tyrinėjimai". Joje dalyvavo mokslininkai, atstovaujantys fundamentaliesiems gamtos mokslams, medikai, neurologai, taip pat tradicinei Indijos kultūrai atstovaujantys vienuoliai, jogai, tibetiečių lamos. Pamėginta daugelio disciplinų atžvilgiu, žvelgiant iš įvairių perspektyvų, patyrinėti, kas yra sąmonė ir ar įmanoma nusakant mįslingą sąmonės prigimtį rasti sąlyčio taškų tarp šiuolaikinių gamtos mokslų tyrinėjimų ir filosofinių koncepcijų, jogų, vienuolių patyrimo.

Tikra, kas pas mus

"Kai gyvendamas Japonijoje, Indijoje, Kinijoje ar kitur pradedi pažinti tą kultūrą iš vidaus, neišvengiamai lygini kultūrines patirtis, istoriją, vertybes, nuostatas, moralinius, etinius principus, - sakė pašnekovas. - Mūsų lietuviškos tapatybės paieškos dažnai prilygsta mėginimams rasti kultūrinę demarkaciją tarp kitų Europos tautų - kas mes esame dabar ir kuo tapsime. Tačiau toks požiūris yra labai siauras - esame ne tik Europos Sąjungos gyventojai, bet ir pasaulio žmonės."

Lietuvos akademinių humanitarinių mokslų srityje, A.Beinoriaus manymu, yra susiklosčiusi gana paradoksali padėtis. Muzikos ir teatro akademijos studentai tyrinėja muzikos istoriją, bet neturi jokių žinių apie kitų pasaulio kultūrų klasikinę muziką. Dailės akademijos studentai nieko nežino apie Indijos, arabų, persų ar Tolimųjų Rytų meno tradicijas. Universitetuose filosofijos studentai iš tikrųjų tyrinėja ne filosofijos istoriją, o Vakarų filosofijos istoriją, nes tik vienas semestras skiriamas įvadui į Rytų filosofiją. Net Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kuris laikomas elitine filosofų kalve, nėra dėstoma Rytų filosofija. Religijų studijos Lietuvoje irgi iš esmės apima tik krikščionybę. Nėra nei budizmo, nei konfucianizmo, nei hinduizmo, nei daoizmo, nei islamo studijų.

"Rengiame specialistus, kurie nieko kito be Europos neišmano. Tai kaimo požiūris: tikra tai, kas pas mus, o kas yra kitur - nevertinga ir neįdomu. Tokios kultūrinio, intelektinio provincialumo apraiškos rodo, kad Lietuva humanitarinių mokslų, pasaulio kultūros pažinimo srityje stovi tik ant vienos kojos, - teigė mokslininkas. - Deja, esame labai kieti eurocentristai, o nuo eurocentrizmo iki kolonializmo pateisinimo, kultūrinio rasizmo, ksenofobijos - vienas žingsnis."

Laurai - ne Lietuvai

Dar sovietmečiu A.Beinorius įgijo inžinieriaus diplomą. Tuometėje Kauno žemės ūkio akademijoje pasirinko studijuoti žemėtvarkos planavimo inžineriją, kad išvengtų tarnybos sovietų armijoje. Susidomėjęs Rytų filosofija, daug ką studijavo savarankiškai ir jau nepriklausomybės pradžioje gavo pasiūlymą stoti į aspirantūrą tuomečiame Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Per doktorantūros studijas išvažiavo į Indiją ir trejus metus mokėsi kalbų, rinko tyrinėjimų medžiagą, rašė disertaciją.

Vėliau mokslininkas Indijoje lankėsi gal dar aštuonis kartus. Daug metų glaudžiai bendradarbiauja su Kalkutos kultūros institutu, kuriame yra labai stiprus indologijos centras. Azijos studijos neišvengiamai susijusios su kuriuo nors regionu ir pirminiais šaltiniais. A.Beinoriaus tyrimų sritis - Pietų Azija, konkrečiau, indologija ir budologija, todėl pagrindinės jo darbo kalbos yra sanskritas ir pali. Taip pat teko mokytis tibetiečių, šiek tiek bengalų kalbos.

Gavęs Nyderlandų karališkosios mokslų akademijos J.Gondos stipendiją, vilnietis Tarptautiniame Azijos studijų institute Leidene, Olandijoje, tyrinėjo indų astrologijos šaltinius sanskrito kalba. JAV Kornelio universitete - lyginamąją religijotyrą. Didžiosios Britanijos stipendija mokslininkui buvo suteikta Oksforde tyrinėti pali budizmo šaltinius, Japonijos fondo finansavimas - istorines ir šiuolaikines įvairių pranašavimų, būrimo tradicijas.

Su moksliniu darbu susijusios A.Beinoriaus kelionės į JAV, Nepalą, Tailandą, Kambodžą, Vietnamą, Pietų Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją. Ką ir kalbėti apie gausybę konferencijų įvairiuose Europos universitetuose.

Mokslininkas, kaip ir jo kolegos Orientalistikos centre, dažniausiai važiuoja dirbti į įvairius regionus, pateikę tarptautinius projektus ir gavę Japonijos, Kinijos, Indijos, Amerikos ar Europos fondų finansavimą. Iš Lietuvos ministerijų, pasak pašnekovo, beveik nėra gavę lėšų konkretiems moksliniams tyrinėjimams, todėl dažniausiai dirba jau nebe Lietuvai. Darbo laurai atitenka šaliai ar institucijai, su kuria tuo metu yra finansiškai susiję.

Bundanti Azija

"Azijos kultūrų tyrinėjimai atliekami įvairiose pasaulio šalyse, - sakė pašnekovas. - Mums Azija atrodo egzotiška ir tolima, bet nepamirškime, kad ji - sparčiai auganti pasaulio ekonomika. Jau dabar geopolitinės ekonomikos strategai aiškiai mato, kad pasaulio ekonomikos galios centras po truputį keliasi į Aziją. Šiame regione labai sparčiai plėtojama ir sunkioji pramonė, ir naujosios technologijos."

Nors Azijos studijos niekada netaps strategine Lietuvos mokslo sritimi, A.Beinoriaus įsitikinimu, mums reikia žmonių, kurie mokėtų kinų, japonų, hindi, arabų, persų ar kitas Azijos kalbas. Pažinti Aziją svarbu ir Lietuvos ekonomikai. Mūsų verslininkai užmezga ryšius su Kinija, Artimųjų Rytų regionais, ieško kontaktų su Indija. Taip pat sparčiai plėtojasi diplomatiniai ryšiai. Reikia žmonių, kurie išmanytų ne tik kalbas, bet ir būtų susipažinę su kultūra, istorija. Aktyvėjant turizmui į įvairius Azijos regionus, reikalingi vertėjai ir turistinių grupių vadovai. Svarbi ir karinio bendradarbiavimo sritis. Azijos specialistai mūsų kareiviams, dalyvaujantiems misijose Afganistane ar Irake, paaiškina tų šalių kultūrinį mentalitetą ir elgseną, religinės kultūros santykius, kalbos pagrindus. Kai Lietuva tapo rytine ES siena, iš įvairių Azijos regionų per mūsų šalį į Vakarus plūsta pabėgėliai. Dėl to neišvengiamai kyla problemų. Joms spręsti taip pat reikia žmonių, kurie pažintų Aziją, galėtų vertėjauti ir padėtų tuos žmones suprasti.

Vis dėlto pirmiausia Azijos studijos svarbios kultūros požiūriu. Pasak pašnekovo, kiekviena save gerbianti tauta, jei nori kultūriniu požiūriu praturtėti, turi turėti pirminių klasikinės literatūros šedevrų vertimų. Deja, Lietuvoje dar vyrauja ydinga tendencija viską versti iš rusų ar anglų kalbos.

A.Beinorius iš pali kalbos išvertė vadinamąją budizmo bibliją "Dhammapada", visame pasaulyje žinomą budizmo etikos rinkinį. Pernai išėjo dešimties metų darbas - "Upanišadų" vertimas iš sanskrito kalbos. Jau rengiama spaudai išversta iš sanskrito kalbos garsaus VIII amžiaus budisto Šantidevos poema "Nušvitimo kelias". Verčia Azijos literatūros kūrinius ir kiti jo kolegos.

"Privalome turėti tokių leidinių, kurie kiek įmanoma labiau mums priartintų kitas tradicines kultūras, - įsitikinęs mokslininkas. -Kalbu ne apie romantišką susidomėjimą mistiniais Rytais, o apie akademinį tyrinėjimą, tam tikrų kultūrinių tiltų tarp Lietuvos ir Azijos šalių tiesimą. Kalba, literatūra, meno paveldas yra vienas tokių tiltų."

Vieninteliai Lietuvoje

Orientalistikos centro direktorius pasakojo, kad Vilniaus universitete Azijos studijos pradėtos dar caro laikais, 1810 metais, - taigi labai anksti, palyginti su kitais Europos universitetais. Po pirmo sukilimo 1832 metais universitetas buvo uždarytas. Sovietmečiu Azijos studijos laikytos ideologiškai nepatikima sritimi, todėl Baltijos šalyse jas buvo draudžiama plėtoti. Pavieniai žmonės važiavo studijuoti į Maskvą ar Peterburgą. Tik atgavus nepriklausomybę 1993 metais Vilniaus universitete, iš pradžių Filologijos fakultete, pradėtas dėstyti sanskritas ir kinų kalba. 1994 metais buvo įkurtas, tiksliau, atkurtas Orientalistikos centras. Jame, kaip ir kitų universiteto fakultetų studentams, skirti pasirenkamieji kursai, pradėtos dėstyti įvairios kalbos ir kultūrinės disciplinos: Azijos šalių istorija, religija, filosofija. 1998 metais buvo įvestos dvi antrosios specialybės - japonologija ir indologija. Jas studentai galėjo pasirinkti nuo antro kurso. Vis dėlto rimtoms studijoms to neužteko, todėl nuo 2000 metų pradėtos jau atskiros vadinamųjų pagrindinių Azijos studijų bakalauro programos. Pirmiausia sinologija, japonologija, indologija, arabistika, vėliau - visiškai nauja iranistikos programa. Nuo šių metų pradedama dar viena pagrindinių Azijos studijų programa - turkologija. Bakalauro studijos labiau klasikinės, grindžiamos kalbų, kultūros, istorijos, filosofijos, meno pažinimu, o prieš dvejus metus įsteigta šiuolaikinių Azijos studijų magistro programa labiau orientuota į šiuolaikinių situacijų įvairiuose Azijos regionuose tyrinėjimą, susijusį su vadinamąja pokolonijiniu studijų istorija ir šiuolaikine tematika.

A.Beinorius jau ketverius metus vadovauja Orientalistikos centrui. Jame dėsto jau pačių parengti absolventai. Kita vertus, gabiausius studentus stengiamasi išsiųsti studijuoti į Azijos šalis. Su jų ambasadomis centras palaiko glaudžius ryšius, taip pat aktyviai prisideda prie dvišalių Vilniaus ir Kinijos, Japonijos, Indijos, Taivano, Singapūro, kitų Azijos regionų universitetų sutarčių pasirašymo. Kasmet vien per vyriausybines sutartis, pavyzdžiui, Lietuvos ir Kinijos, Lietuvos ir Japonijos, kasmet išvažiuoja vos ne pusė centro studentų mokytis į įvairius Azijos universitetus pusmečiui ar metams. Nemažai pasinaudoja ERASMUS programos stipendijomis ir studijuoja Europos universitetuose. Kiti rašo magistro, daktaro darbus Europos ir Azijos universitetuose.

"Problema ta, kad ne visi nori grįžti, - pripažino Orientalistikos centro direktorius. - Šiais laikais Lietuvoje pasakyti, kad esi mokslininkas, beveik tas pat, kas pasakyti, kad esi neįgalus arba nevisprotis. Mūsų visuomenėje žmogus vertinamas pagal tai, kiek uždirba, o ne kokį turi akademinį pripažinimą, kompetenciją, kvalifikaciją. Nėra lengva privilioti jaunus specialistus dirbti universitete už vergišką atlyginimą. Kita vertus, pas mus suburti žmonės - savo srities entuziastai, dažniausiai vieninteliai Lietuvoje."

Pašnekovas apgailestavo, kad visuomenė nesupranta tragedijos, ištikusios Lietuvą akademiniu požiūriu. Akademinio mokslo sunaikinimas akivaizdžiai atsilieps šalies intelektiniam potencialui jau po kokių dešimties metų. Kiek žmonių metė mokslą, nes jauni mokslų daktarai negalėjo išgyventi už vergišką tūkstančio litų atlyginimą. Kiek žmonių išėjo į verslą, kad išlaikytų šeimą ar spaudžiami kitų finansinių įsipareigojimų. Kiek gabių mokslininkų išvažiavo į Vakarus.

Dėl iššūkio ir nostalgijos

Prof. A.Beinorius prisipažino, kad dirbdamas ne vienoje šalyje, vieną dalyką aiškiai pajuto: jam labiau patinka išvažiuoti svetur tik dėl konkrečių trumpalaikių projektų, nes stipriai kamuoja namų ilgesys. Negali gyventi svetimoje kultūroje, svetimoje šalyje, be artimųjų, draugų, lietuviško maisto. Be to, visada kankina klausimas, kodėl turi dirbti svetimai šaliai.

"Gali patekti į akademines Vakarų mokslo įstaigas, gauti pripažinimą, įvertinimą, bet toje terpėje viskas jau yra sukurta. Mes su kolegomis Lietuvoje pačią Azijos studijų sistemą kuriame nuo nulio. Tai didelis iššūkis, kaip sako anglai, ir kur kas įdomiau", - teigė pašnekovas.

VU Orientalistikos centras rengia tarptautines ir regionines konferencijas, leidžia tarptautinį leidinį anglų kalba "Acta Orientalia Vilnensia", dalyvauja mainų programoje su 30 pasaulio universitetų ir lenkia kaimynus latvius bei estus ne tik darbuotojų skaičiumi, bet ir kalbų, regionų įvairove, akademinės veiklos plėtojimu, orientalistinės bibliotekos fondais. Kaip tik dabar iš Šveicarijos keliauja 4 tūkst. knygų, iš jų 1,5 tūkst. Vedų albumų. Turtingą biblioteką padovanojo šveicarų profesoriaus Alfredo von Bingeno našlė. VU Orientalistikos centre bene dešimties Azijos kalbų gali mokytis kiekvienas Lietuvos gyventojas. Prieš penkerius metus įsteigtoje ir labai populiarioje Rytų kalbų mokykloje dėsto ir centro dėstytojai, ir absolventai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"