TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kolaideris taps tiksliausiu laikrodžiu

2012 11 15 6:12
Taip susidaro kvarko-gliuono plazma./Užsienio spaudos nuotraukos 

Austrijos mokslininkai pasiūlė CERN laboratorijoje veikiantį didįjį hadronų kolaiderį naudoti kaip patį tiksliausią pasaulio laikrodį, nes jis pajėgus užfiksuoti 1 joktosekundę, t. y. nanosekundės milijardinės dalies milijoninę dalį.

Mokslui tai būtų labai didelis žingsnis į priekį, nes kol kas mokslininkai negali pasigirti galintys supertiksliai išmatuoti laiką - jie gali užfiksuoti tik nanosekundės milijardinę dalį, o to nepakanka norint ištyrinėti Visatos pirmapradės medžiagos būklę. "Turint gerokai tikslesnį sekundmatį, toks uždavinys taptų įmanomas", - mano du jauni Vienos technikos universiteto mokslininkai Andreasas Ippas ir Peteris Somkuti. Jie yra tikri, kad Europos branduolinių tyrimų taryba, žinoma kaip CERN, jau 2018 metais galės naudotis tokiu supertiksliu prietaisu.

A.Ippas ir P.Somkuti jau sumodeliavo sunkiųjų jonų susidūrimą kolaideryje skaitmeniniu formatu, nes esamos sąlygos leidžia susidaryti kvarko-gliuono plazmai. Manoma, kad būtent į tokią būseną pateko visata po Didžiojo sprogimo, kai temperatūra buvo tokia aukšta, kad tirpo net protonai ir neutronai. Jų sudedamosios dalys - kvarkai ir gliuonai - gali judėti savarankiškai, nepriklausomai vieni nuo kitų. Tokia kvarko-gliuono plazma egzistuoja vos kelias joktosekundes. Sukūrus tokią plazmą kolaideryje, apie ją galima surinkti daug vertingos informacijos. Didžiajame hadronų kolaideryje abu mokslininkai jau atliko eksperimentą, kurį pavadino ALICE. Jie pailiustravo, kaip švino jonai įsibėgėja iki šviesos greičio ir susidaro pirmapradė materija, kuri egzistuoja vos kelias joktosekundes, t. y. nanosekundės milijardinės dalies milijoninę dalį, ir kurios kol kas jokia šiuolaikinė įranga nesugeba išmatuoti. Šiuo metu mokslas pajėgus fiksuoti tik atosekundes, t. y. nanosekundės milijardines dalis.

P.Somkuti ir A.Ippas tikisi mokslo perversmo.

Proveržio tikimasi 1918 metais, kai CERN laboratorijoje bus įrengtas naujas greitintuvas, vadinamas "forvardkalorimetriu". Jis labai palengvins mokslininkams darbą, nes galės užfiksuoti paslaptingąją joktosekundę. Kad kolaideris pajėgus tai padaryti, A.Ippas ir P.Somkuti iliustravo pasitelkę Browno-Twisso efektą. "Tai gali būti sunku, bet visiškai įmanoma", - įsitikinęs A.Ippas, nes tuomet bus galima tyrinėti tokius reiškinius, kurie kol kas visiškai nežinomi šiuolaikiniam mokslui.

Mokslininkus džiugina ir tai, kad pats tiksliausias pasaulio laikrodis nieko nekainuos, nes jis veiks CERN laboratorijoje esančiame hadronų kolaideryje, kuris jau įrengtas ir veikia.

"TU Wien", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"