TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Konfliktas: mokinys prieš mokytoją

2014 11 21 6:00
Vilma Voišnienė primena, kad mokytojams galėtų pagelbėti 2012 metais patvirtintos rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams. Vilmos Voišnienės asmeninio archyvo nuotrauka

Mokytojai skundžiasi, kad norėdami sudrausminti elgesio taisykles pažeidinėjančius mokinius nebeturi jokių teisių, esą net prisiliesti prie vaiko tapo baisu. Specialistai atkerta, jog pedagogai nėra bejėgiai, o kai kuriose mokyklose tiesiog trūksta elementarios konfliktų sprendimo kultūros.

Didinti tėvų atsakomybę

Kaip LŽ pasakojo Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Daiva Kudulytė, mokytojams dažnai kyla sunkumų drausminant kai kuriuos mokinius, mat šie neretai prieštarauja, kad pažeidžiamos jų teisės. "Susiklosto situacija, kai vaikas gali elgtis nederamai, o mokytojui nevalia net balso pakelti. Ne paslaptis - moksleiviai nepatenkinti griežtesniais, reiklesniais pedagogais. Pasitaiko ir labai šiurkščių išpuolių, tiesa, jais dažniausiai pasižymi elgesio problemų turintys vaikai", – kalbėjo D. Kudulytė.

Dėl moksleivių įžeidinėjimų pedagogai gali kreiptis į policiją, teismus, bet paprastai to vengia ir pirmiausia bando aiškintis su šeima. Tačiau kartais tėvų net į mokyklą nepavyksta prisikviesti, jie sako: "Išleidome vaiką į mokyklą, o jūs ten jau auklėkite."

Socialinės pedagogės D. Kudulytės nuomone, mokinių elgesio problemas reikėtų spręsti didinant tėvų atsakomybę už atžalų auklėjimą. Tiesa ir tai, kad patiems gimdytojams neretai trūksta žinių, kaip auklėti vaikus. "Todėl sudėtingesniais atvejais tėvams reikėtų skirti privalomus mokymus arba psichologo konsultacijas", – pridūrė ji. Vis dėlto D. Kudulytė nemano, kad mokytojai yra visiškai beginkliai prieš elgesio taisykles pažeidinėjančius mokinius. Pasak socialinės pedagogės, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje remiamasi Vaiko gerovės komisijos sprendimais. Kilus didesnėms bėdoms dėl mokinių elgesio, į šią komisiją kviečiami jų tėvai, aiškinamasi, kodėl vaikai taip elgiasi. Problema sprendžiama ne vieno, o kelių mokytojų akivaizdoje. Vaiko gerovės komisijai nutarus, dėl kai kurių pažeidėjų gali būti kreipiamasi ir į policiją.

Kompetencija ir bendravimas

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, jog mokytojų beteisiškumas yra šiek tiek išpūstas klausimas. "Dauguma pedagogų sutaria su moksleiviais. Jei ir kyla sunkumų, tai galbūt dažniau dideliuose miestuose. Pagrindiniai mokytojo ginklai yra savo dalyko išmanymas, tinkamas pasirengimas pamokoms ir, žinoma, gebėjimas bendrauti su mokiniais. Aišku, pasitaiko ir visiškai nevaldomų vaikų. Todėl dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais moksleiviais tikrai praverstų daugiau pagalbos. Dabar, kai klasės tokios didelės, pedagogams sudėtinga susitvarkyti, daug jėgų tenka skirti ne vien dalyko dėstymui. Deja, mažesnių klasių kol kas sunku tikėtis", – pažymėjo A. Navickas.

Naujos rekomendacijos

Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Vilma Voišnienė primena, kad mokytojams galėtų pagelbėti 2012 metais patvirtintos rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems moksleiviams. Jos paskelbtos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro tinklalapyje. Juk mokytojai, anot V. Voišnienės, bijo net paliesti mokinį, nes dėl to gali sulaukti tėvų kaltinimų. Kai kurie tėvai reikalauja neliesti jų vaiko, net, pavyzdžiui, šiam laužant, gadinant ugdymo įstaigos inventorių.

Be to, rekomendacijose nurodoma, kokiais atvejais mokinių atžvilgiu taikomi fiziniai veiksmai yra pagrįsti ir kokie apskritai jie gali būti. Pavyzdžiui, jei vaikas kelia ranką prieš mokytoją, šis teturi ją sulaikyti. Panašios rekomendacijos, pasak V. Voišnienės, jau seniai egzistuoja Skandinavijos šalyse, o Lietuvoje jų taikymas tebėra naujiena.

"Mokytojai dar neapmokyti šios metodikos, bijo ją taikyti. Didžiausia bėda, kad elgesio pažeidimus dažniausiai daro berniukai, o dauguma pedagogų - moterys. Joms tos priemonės "nelimpa". Fizinius veiksmus galbūt galėtų taikyti kūno kultūros, technologijų mokytojai vyrai, kai kurios kūno kultūros mokytojos. Vis dėlto ir šiuo atveju kyla grėsmė peržengti jėgos panaudojimo ribas", – kalbėjo psichologė.

Privalo įsikišti

V. Voišnienė pabrėžė, kad norint išvengti netinkamo, agresyvaus moksleivių elgesio reikia ugdyti visuotinį nepakantumą ir šį požiūrį skleisti per visą bendruomenę: vaikus, mokytojus, tėvus. "Kova su netinkamu elgesiu nėra vien mokytojo reikalas. Vienas žmogus nieko nepadarys, čia būtinas komandinis darbas", – tvirtino ji.

Kita vertus, kai kurie mokytojai įsitikinę, kad nereikia kištis į moksleivių tarpusavio santykius. Teigiama, esą jie patys turi susiformuoti, o jeigu nori, tegul į tai kišasi tėvai. "Kai laikomasi tokios pozicijos, negalima tikėtis, kad vaikų santykiai savaime taps civilizuoti. Juk dažnai jie paprasčiausiai nemoka to daryti. Todėl atsiradus problemų kas nors turėtų imtis iniciatyvos ir pamokyti vaikus deramai spręsti konfliktus, bendrauti tarpusavyje, susitarti, pasakyti "ne". Kuo geriau jie mokės išreikšti savo poreikius aplinkai priimtinais būdais, tuo mažiau pasitaikys netinkamo elgesio apraiškų", – pažymėjo psichologė.

V. Voišnienė apgailestavo, kad sprendžiant mokinių problemas pasigendama glaudesnio mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo. "Tas ryšys taip paprastai neatsiras, jam sukurti reikia laiko. Deja, kai kurie mokytojai vis dar neatsikrato įpročio manyti, kad jų žodis yra paskutinis. Tačiau ir tėvai jau siekia lygiaverčio bendravimo. Todėl dabar mokytojai skatinami individualiai susitikti su tėvais, kurti tarpusavio santykius, pratinti juos prie mokyklos, kad užmezgus santykius būtų galima kalbėtis ir apie problemas. Juk kaltintojais tapusiems pedagogams iš tiesų sudėtinga įveikti tėvų gynybą", – aiškino V. Voišnienė.

Skundų netrūksta

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus pabrėžia - jų gaunami skundai akivaizdžiai rodo, kad konkrečiose mokyklose nėra tinkamos konfliktų sprendimo kultūros. "Mokytojai skundžiasi, jog niekaip nepavyksta užmegzti bendradarbiavimo su tėvais, prisikviesti jų į mokyklą. Tuo metu tėvai pasakoja kreipęsi į pedagogus dėl konkrečios problemos, bet nesulaukę tinkamos pagalbos. Dėl tokio nesusikalbėjimo atsiranda dar didesnė trintis, abi šalys kaltina viena kitą, konfliktas dažnai išvirsta į dar didesnį, bet pozityvaus rezultato nepasiekiama. Tokiais atvejais tėvai paprastai perveda vaiką į kitą mokyklą, mat konfliktas su mokytojais ir mokyklos administracija pažengia pernelyg toli", – pasakojo E. Meilus. Tėvai savo žingsnį dažniausiai argumentuoja keršto baime, manymu, kad pedagogams vertinant jų vaiką lems subjektyvus požiūris.

E. Meilaus teigimu, į Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą kreipiamasi dėl mokinių patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, neteisėto vaikų pašalinimo iš mokyklos, nesuteiktos arba netinkamai organizuotos švietimo, psichologinės ar specialiosios pedagoginės pagalbos. Skundžiamasi ir dėl to, kad mokytojai netinkamai vertino mokinį, anot tėvų, "užsisėdo". Dažnai priekaištaujama, jog pedagogai nereagavo į smurto tarp mokinių atvejus arba reagavo netinkamai: neatkreipė dėmesio, neinformavo kitų institucijų, vaiko teisių apsaugos skyrių, policijos.

Jei tiriant tokius skundus nustatoma, kad mokytojo veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. E. Meilus neslėpė, jog skundai prieš pedagogus, deja, dažniau būna pagrįsti nei nepagrįsti.

***

Skundų statistika

* Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo pedagogų nukentėjusių nepilnamečių 2011 metais buvo 13, 2012-aisiais – 10, o 2013 metais – 6.

* Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2013 metais dėl galimo fizinio smurto švietimo įstaigose, kai galbūt smurtavo pilnamečiai, gavo 3 skundus, o dėl galimo psichologinio smurto – 6.

* 2013 metais dažniau buvo skundžiamasi dėl įvairių švietimo įstaigų veiksmų/neveikimo (teisės į mokslą neužtikrinimo, ugdymo proceso organizavimo ir kt.). Dėl to gauti 54 skundai (2012 metais – 39, 2011-aisiais – 32).

* 2014 metais dėl įvairių vaiko teisių pažeidimų švietimo įstaigose gauta 30 skundų. Šiemet sulaukta vieno skundo dėl galimo fizinio smurto švietimo įstaigoje, kai galbūt smurtavo pilnametis asmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"