Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017MULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Konkurencinėje kovoje dėl talentų Lietuva pralaimi

 
pixabay.com nuotrauka

Pasaulyje vienu labiausiai šalies augimą lemiančiu veiksniu tampa talentingi žmonės. Nepaisant to, kad Lietuva užima 35 vietą (iš 109 valstybių) Pasaulio talentų konkurencingumo indekse, mūsų šalies gebėjimas pritraukti talentus šiame indekse vertinamas vos 64 vieta, atsiliekam ir nuo kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos, atitinkamai pagal šį rodiklį užimančių 33 ir 40 vietas.

„35-ta vieta iš 109 šalių nėra blogai, bet jeigu palyginsime, kad mus lenkia beveik visos kaimynės šalys ir net besivystančios, Lietuvos situacija pritraukiant talentus tikrai nėra džiuginanti“, – sakė tarptautinio profesionalų tinklo Global Lithuanian Leaders vadovė Kotryna Stankutė – Jaščemskienė.

Pasirodo, pasaulyje vyksta tikra kova dėl talentingų žmonių. Ne tik stipriausios pasaulio valstybės, bet ir besivystančios šalys, ne tik dalinasi talentais, bet ir stipriai dėl jų konkuruoja. Jau nuo 2013 metų matuojamas Pasaulinis talentų konkurencingumo indeksas (Global Talent Competitiveness Index – GTCI). Tai lyginamoji ataskaita, kurioje matuojamas šalių gebėjimas konkuruoti dėl talentų. Ataskaitoje vertinama daugiau nei 100 šalių, atsižvelgiant į jų gebėjimą ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus.

GTCI ataskaitą sudaro moksliniai tyrimai ir specialūs tyrimai, atliekami tarptautinės verslo mokyklos „Insead“, Singapūro žmogiškųjų išteklių instituto ir Šveicarijoje įsikūrusios didžiausios pasaulio įdarbinimo paslaugų įmonės „Adecco Group“.

„Anksčiau šalys konkuruodavo gamtiniais ištekliais ir industriniais pasiekimais. Žmogiškasis kapitalas ir žinios šiandien yra pagrindinis variklis valstybės augimui. Šiame globaliame pasaulyje vienu labiausiai šalies augimą lemiančiu veiksniu tampa talentingi žmonės“, – teigė K. Stankutė – Jaščemskienė.

Trūksta valstybinės strategijos

GTCI indekso kūrėjai pagal gebėjimą pritraukti talentus ir būti jiems patraukliomis skirsto šalis į tris grupes. Pirmajai šalių grupei priklauso pasiturinčios, ekonomiškai stiprios šalys, bet mažos demografiniu požiūriu. Tai, pavyzdžiui, Singapūras, Liuksemburgas. Šios šalys, beje, užima ir aukščiausias pozicijas GTCI indekse.

Kita grupė šalių – tai didelės šalys, turinčios gilias imigracijos tradicijas ir istoriją. Tai Kanada, JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, į kurias talentai emigravo nuo seniausių laikų, tad ten talentų koncentracija yra labai didelė, o tai pritraukia ir kitus talentus, jose egzistuoja tarsi natūralus talentų magnetas – žmonės traukia žmones.

Trečioji grupė yra besivystančios šalys, kurios siekia pritraukti kuo daugiau talentų tam, kad kuo greičiau vystytųsi ir pasiektų jau išsivysčiusių šalių lygį.

„Labai sunku pasakyti, kuriai grupei priklausome mes. Pagal visus rodiklius esame priskiriami prie išsivysčiusių šalių, tačiau atsižvelgiant į talentų skaičių mūsų šalyje ir gebėjimą juos pritraukti, tikriausiai vis dar turėtume priskirti save besivystančių šalių grupei“, – sakė K. Stankutė – Jaščemskienė.

Ji pridūrė, kad didelė dalis šalių, kurios turi dinamišką ir talentams patrauklią ekosistemą, yra ir stiprios talentų „donorės“. O tai, anot jos, reiškia „kad vyksta atviras talentų judėjimas ir tai yra XXI amžiaus duotybė“.

Deja, Lietuva juda tik viena kryptimi. K. Stankutė – Jaščemskienė pabrėžia, kad Lietuva yra stipri talentų „donorė“ kitoms šalims, tačiau bijome įsileisti talentus iš užsienio ir esame visiškai uždarę jiems duris. Tai patvirtina ir mažas tarptautinių studentų skaičius Lietuvos universitetuose, Lietuvoje tokių studentų tik 4 procentai.

Todėl, anot jos, turėtume stengtis ne tik susigrąžinti iš Lietuvos emigravusius piliečius, bet ir orientuotis į užsienio talentų pritraukimą. K. Stankutė – Jaščemskienė priduria, kad Lietuvos švietimo sistemą užsienio studentai mato kaip labai kokybišką ir kai kuriais atvejais net gi stipresnę ir geresnę už esančią jų šalyse.

Tačiau, pasak jos, talentų magnetu Lietuva galės tapti tik tada, kai talentų pritraukimas taps valstybės prioritetu. Būtent tose sėkmingose šalyse, į kurias talentai tiesiog plūsta, talentų pritraukimui valstybės įgyvendina specialias strategijas.

K. Stankutė – Jaščemskienė pasidalino pavyzdžiu apie talentų pritraukimą Kopenhagoje. 2012 metais Kopenhagos savivaldybė sukūrė programą, į kurią įtraukė ir kitus Danijos miestus. Jos tikslas buvo – pristatyti pasauliui Daniją kaip patrauklią šalį dirbti aukštą kvalifikaciją turintiems užsieniečiams ir mokytis studentams. Tai, kad programa pasiteisino, anot K. Stankutės – Jaščemskienės, įrodo ir tai, jog nemaža dalis Lietuvos studentų studijuoja Danijos universitetuose. Taip pat per tuos ketverius metus Danija įsteigė ne vieną mokslo centrą, tobulino švietimo sistemą.

Susigrąžinti išvykusius talentus

K. Stankutės – Jaščemskienės manymu, kol neturime aiškių strategijų, kaip pritraukti užsienio talentus, turime stengtis susigrąžinti išvykusius Lietuvos talentus, nes tarptautinį išsilavinimą turintys jaunuoliai yra didžiulė vertybė Lietuvai.

Nuo 2012 metais užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Ūkio ministerija pradėjo įgyvendinti Jaunųjų profesionalų programą (JPP) „Kurk Lietuvai“. Jos tikslas skatinti sugrįžti į Lietuvą užsienyje gyvenančius jaunus žmones įgijusius tarptautinį išsilavinimą ir dirbti viešajame sektoriuje.

Pasak K. Stankutės – Jaščemskienės, dažnai jaunimas neįsivaizduoja savęs viešajame sektoriuje. Be to, bendraudama su verslo atstovais ji pastebi, kad verslo sektoriuje trūksta jaunų žmonių. Pastebėjus tokią tendenciją, Global Lithuanian Leaders tinklas 2015 metais sukūrė projektą „Talentai Lietuvai“, kurio tikslas susigrąžinti Lietuvos talentus, gyvenančius užsienyje, ir skatinti juos dirbti geriausiose Lietuvoje įsikūrusiose verslo kompanijose. Global Lithuanian Leaders vadovė džiaugėsi, kad nuo projekto pradžios į Lietuvą grįžo ir sėkmingai verslo sektoriuje įsitvirtino jau 30-dešimt jaunuolių.

Tačiau, anot K. Stankutės – Jaščemskienės, tai tik pavienės iniciatyvos ir projektai, o aiškios ir bendros strategijos, kaip susigrąžinti emigravusius Lietuvos talentus nėra. Nėra ir strategijos, kaip savus talentus ugdyti, išlaikyti ir jų neprarasti.

„Lietuvos valstybinėje 2013–2022 metų švietimo strategijoje nėra žodžio „talentas“. Joje pripažįstama, kad stokojame dėmesio gabiems mokiniams ir pagal mokinių aukščiausiu lygmeniu pasiekimus atsiliekame nuo kitų šalių, tačiau nesiūloma, kaip galėtume tai spręsti“, – teigė K.. Stankutė – Jaščemskienė.

Skatinti mobilumą

GTCI ataskaitoje pateikiama ne tik statistika, bet ir priemonių rinkinys skirtas vyriausybėms, įmonėms ir ne pelno siekiančioms organizacijoms. Jame nurodoma, kaip išlaikyti jau turimus talentus ir kaip tapti talentų magnetu.

Atskaitoje kaip vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo susidurs visos valstybės, išsiskiriamas darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, kuris bene turėtų kovą dėl talentingų žmonių padaryti dar intensyvesnę. Teigiama, kad 2030 metais jaunių žmonių skaičius sumažės perpus, o 65-erių metų žmonių amžiaus grupė bus viena sparčiausiai augančių amžiaus grupių visame pasaulyje.

Valstybėms, norinčioms tapti talentų magnetu rekomenduojama investuoti į formalųjį ir profesinį švietimą, supaprastinti teisės aktus, ugdyti ir stiprinti talentų mobilumą. Šis veiksnys išskiriamas kaip vienas svarbiausių. Taip pat šalys turi stiprinti ir išsaugoti savo talentus, kadangi globalioje darbo rinkoje vyrauja ir tokia tendencija, kad darbo vietos sukuriamos ten, kur yra daugiausiai talentų. Paprastai tariant, nebe darbuotojas susiranda darbą, o pats darbas ateina pas žmogų.

Įmonių vaidmuo taip pat reikšmingas talentų pritraukimo procese. Įmonės turėtų investuoti į technologijas, darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, sukurti galimybes darbuotojui mobilumui ir kultūrinės įvairovės egzistavimui jų įmonėse.

Darbuotojams rekomenduojama įgyti tarptautinės patirties, megzti tarptautinius ryšius ir kurti tarptautinį tinklą, investuoti į mokymąsi visą gyvenimą ir ugdyti taip vadinamus soft skills (liet. asmeninius įgūdžius) ir įgūdžius, kurie reikalingi skaitmeniniame amžiuje.

Pranešimą „Švietimo sistema kaip talentų magnetas“ K. Stankutė – Jaščemskienė skaitė Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Globalūs iššūkiai švietime“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"