TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Konkursas mokslui populiarinti

2013 09 19 15:12
Rolandas Maskoliūnas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokslininkui kartais sunku patraukliai pateikti informaciją ir šviesti visuomenę. Dr. Rolandas Maskoliūnas įsitikinęs, kad labai dažnai pasiekiami geri rezultatai, kai mokslo populiarinimas įgauna meninės išraiškos formas. 

Rugsėjo 17 dieną paskelbtas Audovizualinių mokslo populiarinimo priemonių konkursas. Juo siekiama šiuolaikinėmis priemonėmis atskleisti mokslo svarbą visuomenės raidai, pristatyti naujausius mokslo ir technologijų laimėjimus, padėti visuomenei juos suprasti bei vertinti, taip pat didinti mokslininko profesijos patrauklumą, skatinti tyrėjų ir visuomenės dialogą.

Konkurse gali dalyvauti mokslo institucijos, viešosios įstaigos, verslo įmonės ir ne pelno siekiančios organizacijos. Konkurso dalyviai gali teikti paraiškas kurti filmus, TV ir radijo laidas, interneto projektus, spektaklius, vaizdo klipus, plakatus ir jų ciklus. Finansuojamos daugiausia balų vertinimo metu surinkusios projektų paraiškos. Maksimalus paramos dydis vienam projektui – 50 tūkst. litų. Iš viso planuojama finansuoti 7–20 projektų. Paraiškas konkursui galima teikti iki 2013 metų spalio 17 dienos 16 val. pristatant jas į Lietuvos mokslų akademiją.

Skatinant, remiant, apdovanojant

LMA nuo 2011 metų įgyvendina Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos projektą "Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas". Kaip sakė LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, priežastys, kodėl atsirado ši programa, yra dvi. Viena vertus, 2009 metais labai sumažėjo valstybės biudžetas visose srityse, tarp jų - Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri anksčiau finansavo įvairias mokslo populiarinimo priemones.

Valdemaras Razumas / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Antra priežastis: nors 2005 metais buvo priimta Lietuvos mokslo populiarinimo strategija, jokie darbai nebuvo atliekami. LMA įtikino valdžios institucijas, kad tokia koordinuota veikla turi vykti, ir 2011 metais pradėtas minėtasis "Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo" projektas. Jį koordinuoja LMA. Iš viso projekte dalyvauja dešimt partnerių: aukštųjų mokyklų, mokslo tyrimų institutų, taip pat organizacijų, jau turinčių mokslo populiarinimo patirties. Numatyti trys šio projekto tikslai: sukurti mokslo populiarinimo apdovanojimų bei skatinimo sistemą, sukurti ir išbandyti mokslo populiarinimo renginių rėmimo sistemą bei sukurti ir išbandyti mokslo populiarinimo garso ir vaizdo priemonių sistemą.

Pasak LMA prezidento prof. V.Razumo, mokslo populiarinimo svarbą kiekvienoje valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, galima apibrėžti dviem pagrindiniais aspektais. Pirma, mokslo populiarinimas turi skatinti jaunus žmones rinktis tyrėjo ar mokslininko karjerą. Antra, mokslas ir naujosios technologijos taip plačiai pažengė į priekį, technologijos pasidarė tokios sudėtingos, kad visuomenės nariams reikėtų paaiškinti, kam jos reikalingos, kaip galima pasinaudoti mokslo laimėjimais ir kaip jie gali pakeisti gyvenimo kokybę.

Sąmoningai ir prasmingai

"Vienas strateginių LMA veiklos tikslų - skatinti visuomenės mokslinį kritinį mąstymą, - pabrėžė prof. V.Razumas. - Ir tai galima pasiekti per mokslo populiarinimą. Lietuvoje įvairiomis priemonėmis, taip pat ir mokslo populiarinimo, ypač reikėtų skatinti jaunus žmones pasirinkti mokslininko karjerą, nes padėtis šiuo atžvilgiu yra labai prasta."

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje dirbo 12 300 žmonių, o 2011 metais jų sumažėjo beveik iki 11 tūkstančių. Kaip jaunimas renkasi mokslininko karjerą, matyti iš tokių skaičių: 2010 metais buvo 2974 doktorantai , o 2011 metais jau tik 2800 žmonių studijavo doktorantūrą.

"Visuomenei vis dažniau tenka spręsti dėl technologijų panaudojimo arba nepanaudojimo. Kai žmonės nežino arba nėra garantuoti, jie dažniausiai sako "ne" - atominei energetikai, skalūnams, genetikai, genų modifikacijoms ar kai kuriems biomedicinos tyrimams, - kalbėjo projekto "Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas" ekspertas dr. R.Maskoliūnas. - Gyvybiškai svarbu keistis, kad mūsų gyvenime būtų sąmoningai, prasmingai taikomos naujosios technologijos. Organizuojame konkursą, nes visada gerai, kad yra daugiau žmonių, organizacijų, turinčių naujų, originalių idėjų, galinčių įtaigiau visuomenei ir ypač jaunimui atskleisti mokslo technologijų vertę, paskatintų kritiškai mąstyti, padėtų atsirinkti, kas yra svarbu visiems."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"