TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Korepetitoriai „lopo“ žinių spragas ir padeda įveikti egzaminus

2016 04 23 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Dažnas abiturientas, norėdamas gerai pasiruošti brandos egzaminams, jau nuo pat mokslo metų pradžios skuba susirasti gerą korepetitorių. Daugelis mokosi papildomai, kad užglaistytų mokyklinių žinių spragas. Bet dalis mokinių šiemet kreipėsi į korepetitorius, kad tik pavyktų išlaikyti egzaminus – nesvarbu, kokiu rezultatu. Mat kiekvienas norintis pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą privalo išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą.

„Lietuvos žinių“ kalbinti korepetitoriai tvirtino, kad dalis ne tik dvyliktokų, bet ir žemesnių klasių mokinių papildomas pamokas renkasi ne dėl žinių spragų, o norėdami įtvirtinti turimas žinias.

Internete nesunku susirasti korepetitorių kontaktų – skelbiasi daugybė dirbančiųjų individualiai ir siūlančiųjų korepetitorių paslaugas, be to, veikia daug mokymo centrų ir specialių korepetitorių mokyklų: antai Vilniuje – „Mokslo skrydis“ ir „Pasimokome.lt“ teikia korepetitorių paslaugas, kaip ir VŠĮ „Vilniaus privati gimnazija“. „Matematikos mokykla“ Kaune taip pat siūlo korepetitorių paslaugas, o mokykla „LectorPro“ parengia egzaminams 11–12 klasių mokinius.

Tiek privačiose mokyklose, tiek individualiai dirbantys korepetitoriai moko ne tik savo namuose ar turimose patalpose, bet ir gali atvykti į mokinio namus ar į kitą jam patogią vietą. Yra korepetitorių, mokančių net keliuose miestuose. Rodos, tiek legalių, tiek nelegalių korepetitorių verslas klesti, jie sėkmingai užpildo mokinių žinių spragas.

Ateina su didžiulėmis kalbos spragomis

„Lietuvos žinių“ kalbinti korepetitoriai sutiko, jog didžioji dalis į juos besikreipiančių mokinių turi didžiules žinių spragas. Pasak papildomas pamokas siūlančios pedagogės Agnės iš Kauno, neretai į ją kreipiasi abiturientai, kurių žinių spragos tokios didelės, jog daugeliui ruošiantis savarankiškai vargu ar iš viso pavyktų išlaikyti egzaminus. Būtent dėl to daugelis susiranda korepetitorių, kuris padėtų pasiruošti egzaminui tiek, kad jį bent jau pavyktų išlaikyti.

Agnė taip pat pastebi, kad šiandien didžiausia yda, su kuria vaikai ateina iš mokyklų, yra neraštingumas.

„Dažniausiai mokiniai tiesiog nori „perlipti“ būtino teigiamo egzaminų balo ribą. Tai dažniausiai tie, kurie ruošiasi laikyti matematikos egzaminą. Kalbant apie lietuvių ir anglų kalbas, vaikai nemoka ne tik svetimos anglų kalbos gramatikos ir skyrybos, bet ir savo gimtosios lietuvių kalbos. Yra tokių dvyliktokų, už kuriuos ketvirtokai rašo geriau. Apkritai įvairaus amžiaus mokiniai labai neraštingi“, – pasakojo korepetitorė iš Kauno.

Pasak vienos Klaipėdoje dirbančios korepetitorės, negalima kaltinti tik vaikų, kad jie kažką mokykloje praleido ar nesuprato. Mokytojui čia esą tenka didžiausia atsakomybė – galbūt jis nesuteikė vaikui reikalingos papildomos pagalbos, o gal per pamoką nepadeda net tiek, kiek mokytojas privalo. Tada mokiniui lieka vienintelė išeitis – kreiptis į korepetitorių ir gauti pagalbą, už kurią tenka sumokėti.

Neraštingumas yra spraga numeris vienas. „Papildomai mokytis ateina vaikai ir iš labai gerų gimnazijų – ir jie labai neraštingi. Mokinys kažko galbūt neišmoko ar praleido 7–8 klasėje, ir tada ta žinių spraga vilkosi iki pat dvyliktos klasės. O kalbant konkrečiau apie dvyliktokus, tai daugelis turi problemų dėl rašinių rašymo: nesupranta ir nežino rašinių struktūros, nesupranta, kas yra kontekstas, nežino, kam jis reikalingas rašant rašinį“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pabrėžė mokytojų atsakomybę dėl mokinių prasto lygio žinių. „Aš pati esu mokytoja ir manau, kad jei mokinys kreipiasi į korepetitorių, tai yra jį mokykloje mokančio mokytojo klaida ir darbo spraga. Reiškia, kad mokytojas kažką daro ne taip, jei jo mokiniui reikia po pamokų ieškotis papildomos pagalbos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė savo vardo nenorėjusi nurodyti 13 metų korepetitore dirbanti klaipėdietė.

Neskiriama dėmesio silpnesniesiems

Pasak korepetitorės iš Klaipėdos, suprantama, kad mokytojas dažnai turi didelę klasę ir nespėja kiekvienam mokiniui skirti vienodai dėmesio ir visiems padėti. Bet korepetitorė priminė, kad mokytojui mokykloje yra skiriamos dvi kontaktinės valandos su mokiniais, per kurias jis turėtų padėti tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos. Tik klausimas, ar tikrai visi mokytojai tas valandas išnaudoja. Mokiniai tvirtina, kad retas mokytojas pats pasiūlo paaiškinti mokiniui papildomai ir retai noriai sutinka padėti, kai mokinys pats paprašo.

Pasak korepetitorės, esą dėl to vaikai dažnai bijo prašyti mokykloje savo mokytojo pagalbos, o atėję mokytis privačiai, gali klausti visko. Ji sako girdėjusi ir apie tokius mokytojus, kurie pamokų metu visai neparodo noro ir kompetencijų išmokyti, bet tos pačios mokyklos mokinį noriai sutinka pamokyti už papildomus pinigus po pamokų.

„Mokiniai dažnai bijo klausti per pamokas. Man jie kartais pasipasakoja, kaip mokytojai vien už užduotą klausimą išvadina juos negražiais žodžiais: „Eik, durniau, kaip tu čia nesupranti?“ ir panašiai – prieš visą klasę. Kaip vaikui jaustis? Tada jis palinksi galvą, apsimeta, kad jau supranta, ir daugiau nebedrįsta klausti. Tai yra būtent mokytojų darbo brokas, bet mokiniai dėl to turi eiti kažkur kitur papildomai mokytis ir išsiaiškinti“, – kalbėjo klaipėdietė.

Korepetitorė Agnė iš Kauno pastebėjo, kad didžioji dalis mokinių, besikreipiančių į ją mokytis papildomai, jaučiasi silpnesni tam tikroje srityje ir mokykloje nespėja dirbti kartu su stipresniais, bet mokytojai didžiausią dėmesį skiria būtent gabesniems, stipresniems ir greitesniems.

„Manau, kad mokytojai yra labai neatidūs, nesistengia atkreipti dėmesio į silpnesnius. Kiek pati kalbuosi su savo mokiniais, ypač su abiturientais, didesnį dėmesį mokytojai skiria šiek tiek stropesniems, kurie geriau mokosi. O pas mane ateina tie, kurie mokykloje negauna pagalbos“, – sakė Agnė.

Svarbiausia – išlaikyti matematikos egzaminą

Agnė taip pat teigė, kad šiemet dėl pasikeitusių matematikos brandos egzamino laikymo taisyklių, abiturientų, norinčių įtvirtinti matematikos žinias, labiau nepadaugėjo – mat, anot jos, matematika visada buvo vienas populiariausių ir paklausiausių papildomo mokymo dalykų tarp abiturientų, kadangi daugeliui mokinių ji yra sunkiai „įkandama“.

Tačiau Vilniuje esanti matematikos korepetitorių mokykla pasimokome.lt , anksčiau visada mokydavusi tik jaunesnio amžiaus mokinius, prasidėjus šiems mokslo metams, priėmė daugiau mokinių nei įprasta. Ir daugiausia – ne abiturientų, o vienuoliktokų, kuriuos jau dabar nuosekliai ruošia būsimam matematikos egzaminui.

Pasak šios mokyklos atstovo Juliaus Baranausko, šiemet abiturientams labai reikalinga matematikos korepetitorių pagalba, kadangi daugelis žemesnėse klasėse nelabai ją mėgo ir su ja „nedraugavo“, o aukštesnėse klasėse mokėsi matematiką žemesniu lygiu, todėl paprasčiausiai apleido, nes nemanė, kad matematikos žinių prireiks stojant į aukštąsias mokyklas. Ir štai dabar, kai iki egzaminų jau lieka nebe daug laiko, o matematikos egzaminą privalu išlaikyti, reikia daug prisivyti, tad vienintelė išeitis – korepetitorius.

„Yra dalis mokinių, kuriems dar labai daug žinių trūksta, kad jie gerai išlaikytų egzaminą, tad jie ateina mokytis pas mus, kad tik iš viso išlaikytų matematikos egzaminą. Ateina likus vos keliems mėnesiams iki egzamino. Gana nemažai kreipiasi besimokančiųjų matematiką B lygiu, kuriems nelabai sekasi tikslieji mokslai, jie nelabai orientuojasi toje matematikoje ir jiems tiesiog reikia išlaikyti egzaminą“, – aiškino J. Baranauskas.

„Dalis mokinių prašo paruošti jiems bandomąjį egzaminą: jie nori atlikti užduotis per skirtą laiką, taip kaip reikia, kad pajustų, kaip bus per tikrą egzaminą – nori pasitreniruoti“, – sakė J. Baranauskas.

Pasak Kaune esančios, tik abiturientus mokančios korepetitorių mokyklos „LectorPro“ atstovės, abiturientų, siekiančių išlaikyti matematikos egzaminą, padaugėjo ne tik dėl to, jog jis reikalingas norint studijuoti nemokamai. „Padaugėjo norinčiųjų įtvirtinti matematikos žinias – tokių, kurie, pavyzdžiui, planuoja studijuoti medicinos mokslus. Mat anksčiau, norint įstoti į medicinos mokslus, reikėjo chemijos egzamino, o dabar galima įstoti vietoj jo išlaikius matematikos egzaminą. Ir žinoma, atėjo mokinių, kurie turi didelių žinių spragų, jaučia, kad mokykla neparuošė juos egzaminams, tad nuo rugsėjo mėnesio dirba pas mus, kad pasiektų norimą rezultatą“, – pasakojo korepetitorių mokyklos atstovė.

Visi korepetitoriai tvirtino, kad dažniausiai abiturientai kreipiasi dėl papildomo pasirengimo egzaminams jau po Naujųjų metų ar net vasario pabaigoje, po mokykloje jau surengtų šimtadienių. Nuo pat mokslo metų pradžios papildomai mokosi tik tie, kurie nori geriau įtvirtinti turimas žinias, tobulėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"