TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kosminis teleskopas išeina į pensiją

2013 10 25 6:00
Štai taip atrodo kosminis teleskopas "Planck" (dešinėje), atsiskiriantis nuo jį iškėlusios raketos. softpedia.com nuotrauka

Europos kosmoso agentūros kosminis teleskopas „Planck“ trečiadienį baigė 4 su puse metų trukusią misiją. Teleskopas mokslininkams suteikė neįkainojamos informacijos apie visatą, jos sudėtį ir sudėtingą atsiradimo istoriją.

Nuo šiol palydovas su įmontuotu kosminiu teleskopu bus saugiai paliktas skrieti orbitoje, toli nuo Žemės ir Mėnulio, ir ten pasiliks ilgiems šimtmečiams.

Kelias pastarąsias savaites "Planck" buvo ruošiamas amžinam miegui. Prieš išjungiant siųstuvus, buvo sudeginti visi jame likę degalai. Trečiadienį iš misijos kontrolės centro Darmštate (Vokietija) buvo pasiųstas paskutinis signalas į palydovą.

Palydovas buvo pavadintas XX amžiaus vokiečių fiziko kvantinės teorijos išradėjo Maxo Plancko vardu. Jame įmontuotas teleskopas kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės temperatūros svyravimui matuoti.

„Teleskopas „Planck“ suteikė mums daugiau informacijos apie visatos evoliuciją nei bet kuri kita iki šiol vykusi misija“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslo ir automatinių tyrimų vadovas Alvaro Gimenezas.

Kovo mėnesį agentūra paskelbė naują 50 mln. pikselių atvaizdą, rodantį, kaip pasiskirsčiusi mikrobangų diapazono spinduliuotė, likusi po Didžiojo Sprogimo. Šis žemėlapis buvo sudarytas pagal „Planck“ surinktus duomenis ir atskleidė, kokia galėjo būti visata 380 tūkst. metų po jos atsiradimo.

Duomenys parodė, kad visata plėtėsi lėčiau, nei manyta. Patikslintas jos amžius yra 13,82 mlrd. metų - 80 mln. metų daugiau, nei manyta iki "Planck" darbų pradžios.

Teleskopas ne tik suteikė vertingos informacijos apie visatą, bet ir padėjo įamžinti įspūdingus jos kūrinius. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kad surinktų šią informaciją, palydovo detektorius reikėjo vėsinti skystuoju heliu iki beveik absoliutaus nulio pagal Kelvino skalę (273,15 laipsnio šalčio pagal Celsijų).

Buvo planuojama, kad teleskopas kosmose skries 15 mėnesių, per kuriuos iš Žemės regimą kosminę erdvę nufotografuos du kartus, tačiau iš viso jis dangų stebėjo dukart ilgiau ir padarė net 5 nuotraukas.

Visi moksliniai tyrimai buvo baigti šio mėnesio pradžioje. „Savo paskutines operacijas „Planck“ erdvėlaivyje atlikome su dideliu liūdesiu, bet dabar atėjo laikas pasidžiaugti išskirtinai sėkminga jo misija“, – sakė „Planck“ operacijų vadovas Steve'as Foley.

Palydovo pateiktą vertingą informaciją mokslininkai analizuos dar ilgai. „Teleskopas „Planck“ leido mums naujai pažvelgti į materiją, kuri sudaro mūsų visatą, ir tai, kaip ji kūrėsi. Tačiau mes ir toliau dirbsime stengdamiesi paaiškinti, kaip visata iš be galo mažos virto neįtikimai didelė, ir šiomis detalėmis tikimės pasidalyti kitais metais“, – sakė projekte dalyvaujantis mokslininkas Janas Tauberis.

AFP, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"