TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kosminis zondas pargabens asteroido dulkių

2016 09 09 10:11
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV kosmoso agentūra ketvirtadienį paleido palydovą, turintį pirmąkart pargabenti į Žemę dulkių mėginių iš asteroido, o ši misija gali padėti atsakyti į klausimą, ar tokie dangaus kūnai galėjo prieš milijardus metų atnešti į mūsų planetą gyvybės atsiradimui svarbių medžiagų.

Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) raketa „Atlas V“, nešanti kibernetinį zondą OSIRIS-REx, 19 val. 5 min. vietos (penktadienį 2 val. 5 min.) startavo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

Per 800 mln. JAV dolerių kainavusią misiją zondas dvejus metus skris iki Benu – netoli Žemės skriejančio asteroido, dydžiu sulig nedideliu kalnu.

Benu buvo pasirinktas iš maždaug 500 tūkst. Saulės sistemos asteroidų, nes jo orbita yra gana arti Žemės orbitos. Be to, šis dangaus kūnas yra parankus moksliniams tyrimams dėl savo dydžio ir yra vienas seniausių asteroidų, žinomų NASA.

„Primityviuose anglies turtinguose asteroiduose, panašiuose į Benu, yra išlikę medžiagų, susidariusių prieš 4,5 mlrd. metų“, Saulės sistemos raidos ankstyvosios stadijos, aiškino OSIRIS-REx mokslo programos vadovo pavaduotoja Christina Richey.

Šiame asteroide gali būti medžiagų, „reikalingų gyvybės atsiradimui Žemėje arba kitur mūsų Saulės sistemoje“.

Benu yra senovės Egipto mitologijos personažas – į gervę panašus paukštis, laikytas dievo Ra siela.

Tikimasi, kad visureigio dydžio OSIRIS-REx per šią misiją paims grunto mėginių nuo asteroido paviršiaus ir iki 2023 metų grįš į Žemę, kur bus atliekami tolesni pargabentos medžiagos tyrimai.

Mokslininkai tikisi daugiau sužinoti apie gyvybės kilmę ir mūsų Saulės sistemos ankstyvąją raidą.

Be to, tikimasi sužinoti, kaip būtų įmanoma rasti asteroiduose vertingų išteklių – pavyzdžiui, vandens ir metalų. Šia sritimi pasaulyje vis labiau domimasi.

„Sudarysime šio visiškai naujo pasaulio žemėlapį, kokio dar niekada anksčiau nebuvome matę“, – teigė „OSIRIS-REx“ programos vyriausiasis mokslininkas Dante Lauretta, profesoriaujantis Tusone įsikūrusiame Arizonos universitete.

Naudodami zondo kameras, lazerius ir spektrometrus „iš tikrųjų perprasime medžiagų pasiskirstymą šio asteroido paviršiuje“, pridūrė jis.

„Esame šios veiklos pionieriai, nes to reikalauja mūsų mokslas“, – aiškino D.Lauretta.

Tikimasi, kad zondas pasieks Benu 2018-ųjų rugpjūtį ir dvejus metus tyrinės asteroidą aplink jį sukdamasis. 2020-ųjų liepą bus mėginama paimti mėginių nuo asteroido paviršiaus.

Švelnus prisilietimas

NASA tikisi, kad Saulės energijos varomas OSIRIS-REx pargabens didžiausią kosminių uolienų mėginių krovinį nuo 7-o ir 8-o dešimtmečių „Apollo“ skrydžių į Mėnulį laikų, kai amerikiečiai astronautai surinko ir parskraidino į Žemę apie 360 kg uolienų.

Mėginių rinkimo prietaisas – „Priliečiamasis mėginių ėmimo mechanizmas“ (TAGSAM) – turėtų paimti apie 60 g asteroido dulkių, bet per atliktus bandymus Žemėje būdavo surenkamas apie penkiskart didesnis medžiagos kiekis.

Zondas nenusileis ant asteroido, bet labai prie jo priartės ir išties sulankstomą manipuliatorių. Dulkių mėginių tikimasi paimti per 3–5 sekundžių trukmės manevrą – TAGSAM paleis azoto dujų čiurkšlę ir kaip dulkių siurblys surinks nuo asteroido pakilusias daleles.

Denveryje įsikūrusios kosminių technologijų bendrovės „Lockheed Martin Space Systems“ OSIRIS-REx programos vadovas Richas Kuhnsas sakė, kad šis manevras bus panašus į „švelnų susilietimą delnais“.

„Trys ketvirtadaliai mėginio bus atidėti ateities tyrėjams – kad jie iškeltų mokslo klausimų, kurių mes dar nesusipratome iškelti“, – NASA būstinėje sakė OSIRIS-REx programos generalinis direktorius Gordonas Johnstonas.

NASA taip pat pažadėjo perduoti 4 proc. mėginio šios programos partnerei Kanadai, o dar 0,5 proc. – Japonijai.

Būtent Japonijos kosmoso agentūra JAXA pirmoji įrodė, kad įmanoma paimti mėginių iš asteroido.

JAXA zondas „Hayabusa“ rėžėsi į vieną asteroidą ir sugebėjo 2010 metais pargabenti kelis mikrogramus to dangaus kūno medžiagos.

2014-ųjų gruodį JAXA paleido zondą „Hayabusa 2“, turintį 2018 metais pasiekti asteroidą Riugu.

Numatoma, kad „Hayabusa 2“ nuleis ant tos kosminės uolos mažą modulį „Mascot“ ir iki 2020 metų parskraidins į Žemę grunto mėginį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"