TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kosmose skries ir lietuvių palydovas

2013 05 21 7:28
Pirmojo lietuviško palydovo misijai vadovauja KTU magistrantas V.Buzas. Ritos Stankevičiūtės, Online media nuotraukos

Artėja diena, kai pirmasis lietuviškas palydovas "Lituanica SAT-1" pakils į kosmosą ir 400 km aukštyje pusę metų bus atliekami pirmieji lietuviški kosmoso tyrimai.

Raketa nešėja "Falcon 9" iš J.F.Kennedy kosmoso tyrimų centro JAV bus paleista šių metų lapkričio 11 dieną. Palydovą "Lituanica SAT-1" kuria jauna Lietuvos mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu (KTU), Lietuvos kosmoso asociacija ir JAV nacionaline aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA). Pirmoji lietuviška kosmoso misija, kaip rodo ir palydovo pavadinimas, skiriama Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. LŽ kalbino "Lituanica SAT-1" misijos vadovą KTU magistrantą Vytenį Buzą.

Misijos technikos vadovas L.Mačiulis (dešinėje) ir LY3H-FM retransliatoriaus autorius radijo mėgėjas Žilvinas Batisa.

Būti kosmonautais

- Kaip tapote tokios misijos vadovu, kokio išsilavinimo ir pasirengimo reikia?

- Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute baigiau aviacijos inžinerijos bakalauro studijas. Šiuo metu KTU studijuoju mechatroniką. Liko kelios savaitės atiduoti magistro darbą. Apie techniką, aviaciją, kosmosą svajojau nuo pat mažiausių dienų. Šis kosminis bruzdesys prasidėjo maždaug prieš trejus ketverius metus, kai Lietuvos kosmoso asociacija iškėlė mintį paleisti į kosmosą lietuvišką mažąjį palydovą. Projekto "Lituanica SAT-1" idėja kilo mudviem su kolega KTU magistru Laurynu Mačiuliu, kai pernai vasarą stažavome NASA Ames tyrimų centre Silicio slėnyje, Kalifornijoje.

- Ar sudėtinga patekti į tokią stažuotę?

- Yra daug galimybių pasaulyje - Europos, Rusijos, Japonijos ar JAV agentūrose ir organizacijose, susijusiose su kosmosu ir aviacija. Reikia labai norėti, pasiryžti, domėtis, dalyvauti konferencijose. Mes užmezgėme kontaktus su NASA Ames tyrimų centro atstovais per Lietuvos kosmoso asociacijos surengtą tarptautinę konferenciją Vilniuje. Juos sudomino idėja, todėl pakvietė į trijų mėnesių stažuotę sukurti savo palydovo koncepciją.

- Kas konkrečiai galėjo sudominti NASA?

- Mūsų raketiniai varikliukai mažiesiems palydovams. Tam tikra naujovė būtų ekologiškas kuras ir technologijų miniatiūrizacija, kiti dalykai, susiję su ekologija. Ji kosmose taip pat svarbi.

Palydovo elektroninės įrangos vadovas Marius Dvareckas susikaupęs montuoti plokštę.

- Palydovas "Lituanica SAT-1" - privati iniciatyva. Kaip pasisekė suburti komandą?

- Iš tikrųjų atsirado daug susidomėjusių žmonių. Dar būdami Amerikoje turėjome Lietuvoje dirbančią komandą. Bendravome virtualiai ir tik vėliau susipažinome. Dabar suskaičiuočiau iš viso bene 300 tokių entuziastų, užeinančių, patariančių, galbūt mėginančių ką nors padaryti. Mūsų branduolys - apie dešimt žmonių. Prie techninių darbų prisideda apie 30 specialistų, kai kurie epizodiškai - konsultuoja ar atėjus gamybos laikui atlieka reviziją, įsitraukia į gamybos procesą. Prisideda ir svetur gyvenantys lietuviai mokslininkai - iš dviejų Jungtinės Karalystės universitetų, Danijos, Azijos. Lietuvoje komanda šiuo metu išsibarsčiusi keliuose miestuose. Labai rimtai į projektą yra įsitraukusi Klaipėdos valstybinė kolegija. KTU bus atliekami palydovo techninės integracijos darbai ir mechaniniai bandymai, o Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete - programavimas. Galutinis palydovo surinkimas greičiausiai bus atliekamas mūsų partnerių lietuviškų saulės baterijų gamintojų įmonėje "Precizika". Jie turi labai gerą įrangą ir vadinamąjį švaros kambarį - visus reikalavimus atitinkančią techninę bazę.

Paankstintas skrydis

- Misijos technikos vadovas L.Mačiulis yra sakęs, kad palydovo projektavimas užtruko pusę metų, o pati gamyba - tik vieną dieną.

- Šiuo atveju kalbama apie elektronikos komponentus. Projektavimas, t. y. intelektinis inžinerinis darbas, visada trunka ilgiausiai. Kai jau esame pasirengę gamybos fazei, komponentus pagaminame greitai. Dabartiniu etapu pažengėme dar toliau. Jau turime visų palydovo sistemų funkcinį modelį ir pradėjome integracijos procesą - atskiras detales jungti į darnią palydovo sistemą. Elektroninės ir mechaninės techninės įrangos projektuotojai savo darbą kaip ir baigė. Estafetę perima programuotojai.

- Neseniai NASA pranešė, jog raketa nešėja bus paleista anksčiau, nei buvo numatyta: lapkričio 11, o ne 28 dieną. Ką reiškia jūsų komandai net 17 dienų paankstintas skrydžio laikas?

- Iš tikrųjų nemažai, nes visi gamybos, testavimo procesai buvo suplanuoti savaičių tikslumu. Teko iš naujo apsvarstyti grafiką ir vėl perskirstyti prioritetus, kas svarbiausia ir kas galbūt ne taip svarbu. Reikia rasti kompromisą ir dirbti efektyviai. Kitų šalių kolegų patirtis rodo, kad net menkiausia smulkmena gali turėti didelę įtaką visiems procesams, pradedant konstravimu ir baigiant raketos paleidimu.

Kovo pabaigoje UAB LTLAB laboratorijoje buvo sukonstruotos trys iš šešių operacinių palydovo plokščių - kameros ir radijo švyturio mikroprocesorius, FM balso retransliatorius ir skrydžio kompiuteris. Visus komponentus suprojektavo patys lietuviško palydovo kūrėjai.

- Kodėl pasirinkote NASA? Lietuvos kosmoso asociacija rengiasi paleisti mažąjį palydovą bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra.

- Tas projektas bus įgyvendinamas 2015 metais ar net vėliau. Jam rengiamės ir mes. Turime dvi palydovo koncepcijas. Bendras projektas su NASA - tiesiog atsiradusi galimybė paleisti lietuvišką palydovą anksčiau.

- Vis dėlto estai aplenkė: jų palydovas "ESTCube-1" paleistas šių metų gegužę.

- Neturėjome sportinio intereso laimėti ar varžytis. Su estais labai draugiškai bendradarbiaujame. Jie projektui rengėsi penkerius metus ir pati skrydžio koncepcija buvo šiek tiek kitokia.

Didžiųjų tikslų link

- Ar jūsų projektas sulaukė valstybės dėmesio?

- Pirmas projektas visada rizikingas ir galbūt pagrįstas valstybės atsargumas. Mes kuriame žinias, kurios vėliau pereis į universitetus, turės išliekamosios naudos. Jau svarstome ir apie kitus projektus. Tada, neabejoju, valstybė prisidės. Šiuo metu labai padeda KTU - tiek savo infrastruktūra, tiek technine įranga. Po truputėlį domisi verslininkai. Ne tik tiesiogiai, investuodami į kosmines technologijas. Viena investavimo krypčių - komanda, žmonės, nes augame ir galėsime toliau dalyvauti sudėtinguose projektuose.

- Esate išsikėlę didžiulius tikslus: atlikti pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandyti kosmose lietuvių sukurtas technologijas, atverti naujų galimybių verslui.

- Lietuviški kosmoso tyrimai - kosminės erdvės pažinimas savomis priemonėmis. Iš tikrųjų 400 km aukštyje, Žemės žemojoje orbitoje, jau nėra oro, vakuumas, ir didelis kosminis greitis. Į palydovą įmontuotais jutikliais suvoksime, kas yra ta kosminė aplinka, kaip joje veikia elektronika, koks yra kosminės ir Saulės radiacijos poveikis, kaip veikia Žemės magnetiniai laukai ir keičiasi temperatūra priklausomai nuo orbitos. Išsiaiškinsime tokius fundamentinius dalykus ir pasitikrinsime skaičiavimus. Vis dėlto palydovas - pirmas, ir iš tikrųjų nežinome, kaip jis nesvarumo būklės juda beorėje erdvėje.

O dėl lietuviškų technologijų - pats palydovas, jo esmė yra lietuviškas kūrinys. Kuriame palydovo architektūrą, struktūrą, priimame inžinerinius sprendimus, atliekame bandymus, montuojame jutiklius. Taip pat išbandysime lietuviškas saulės baterijas.

Mažieji palydovai smarkiai populiarėja pasaulyje. Mes kuriame atskirus jų komponentus rinkai. Viena mūsų idėjų buvo sukurti vadinamąją atviro kodo techninę ir programinę įrangą, kad ją galėtų už prieinamą kainą įsigyti įvairių mokslo sričių tyrėjai ar šiaip entuziastai, net ir neturintys tikslo paleisti palydovą į kosmosą studentai. Jei pavyks sukurtą techninę bazę komercializuoti, parduosime ir kitoms šalims. Atsiras verslo niša.

Palydovo technikos vadovas L.Mačiulis gerai žino, koks svarbus tikslumas.

Kai žinai kaip

- Ar toks aktyvumas pasaulio mastu nekelia grėsmės dar labiau užteršti kosminę erdvę? Ir kodėl reikia tokiai mažai valstybei kaip Lietuva įsitraukti į kosmoso tyrimus?

- Kosminės taršos problema iš tikrųjų aktuali ir viena mūsų idėjų, susijusių su 2015 metų projektu, - panaudoti mažuosius palydovus kaip kosminių šiukšlių tvarkytojus. Tarkim, prisikabinę prie didelių šiukšlių, įjungtų savo variklį ir jas pristabdytų, kad nukristų ir sudegtų atmosferoje.

Kosminių technologijų srityje dirbu jau kelerius metus ir neabejoju, kad jos yra žmonijos pažangos rodiklis. Kosmose visai kitokios, atšiaurios ir kenksmingos sąlygos, todėl kosminės technologijos, kaip ir aviacija ar medicinos įranga, yra sudėtingiausia technologijų niša. Jos parodo kiekvienos šalies statusą ir galbūt prestižą.

- Ar jaučiate didelę konkurenciją ir gal jau turite tokių savo technologijų, kurių nesirengiate niekam atskleisti?

- Su kosmosu susiję žmonės yra šiek tiek romantikai, nuo jaunystės puoselėję svajones, todėl kitaip bendrauja. Technologijų įslaptinimas - labiau valstybės politikos reikalas. Visiškai suprantama, nes pasaulis margas, ir yra labai nedraugiškų valstybių. Brangiausia, ką esame sukūrę šiuo metu, - žinojimas, kaip tai padaryti, žargoniškai vadinamas "know-how". Jis slapčiausias ir jo net neįmanoma išslaptinti. Aišku, šiuo metu ta informacija nėra vieša, bet baigus projektą bus paviešinta. Perduota universitetams, kad studentai galėtų toliau domėtis ateities idėjomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"