TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kosmoso rinkoje numatytas vaidmuo ir mažoms valstybėms

2015 05 21 13:45
Organizatorių nuotrauka

Nuo seno manoma, kad tik didžiosios turtingosios valstybės gali viešpatauti  kosmoso rinkoje. Tačiau šiandien vadovautis tokiu požiūriu – didelė klaida.

Jau kuris laikas mažosios valstybės puikiai geba sėkmingai įsitvirtinti toje pačioje kosmoso rinkoje ir tam visai nebūtina išleisti milžiniškų lėšų, kuo dauguma dar tiki. Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, jau įstojo į šalių, dalyvaujančių kosmoso industrijoje, gretas, o kokioje situacijoje yra Baltijos šalys, su kokiomis problemomis jos susiduria ir kaip jas galėtume spręsti bandyta išsiaiškinti konferencijoje „Kaip paskatinti regioninę sėkmę kosmose: Baltijos šalių atvejis“.

Į konferenciją Kauno technologijos universitete susibūrė atstovai iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), Europos Komisijos, Europos GNSS agentūros, Europos kosmoso asociacijų, nacionalinės bei vietos valdžios, gausybė mokslininkų, smulkaus bei vidutinio dydžio verslo atstovų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Jie aptarė tokias temas kaip kosmoso technologijų plėtra ir galimybės Baltijos regione, palydovinių duomenų panaudojimas, nanopalydovai, regioninė kooperacija kosmoso technologijų srityje bei finansavimo galimybės ES ir nacionaliniu lygiu.

Kosmoso užteks visoms šalims

Pasak EESRK nario Mindaugo Maciulevičiaus, kosmoso technologijos neapsiriboja vien tik raketų ir palydovų kūrimu bei siuntimu į kosmosą. Tai kur kas platesnė sritis. Erdvėje egzistuojantys palydovai jau dabar naudojami kasdienėje mūsų buityje: daugelis žiūrime palidovinę televiziją, vairuojame automobilį, naudodami navigacinę sistemą. Tačiau tai tik labai siaura šių technologijų pritaikymo sritis. Periodiškai gaunamos palydovinės nuotraukos bei kiti duomenys gali pagelbėti daugelyje mūsų darbo sričių. Ateityje palydoviniai duomenis bus pritaikomi dar plačiau.

„Kosmoso rinkoje gali dalyvauti įvairaus dydžio šalys. Didžiosios Europos valstybės, tokios kaip Prancūzija ar Vokietija, turi geresnes galimybės užsiimti kosmoso tyrimais, technologijų ir įrangos kūrimu, tuo tarpu mažosios valstybės gali puikiausiai susidoroti su iš kosmoso gaunamų duomenų apdorojimu ir signalų priėmimu“, – teigia kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas.

Lietuvai dar yra kur stiebtis

Lietuvos įmonės bei mokslas gali ir kuria naujas technologijas, naujas medžiagas bei sudėtines dalis, kurios gali būti naudojamos kosmoso technologijose, palydovų gamybai ar ryšiams su jais. Nemažai įmonių dirba su navigacijų sistemos. Be to, tikriausiai visi yra girdėję apie nano palydovus, kuriuos ne per seniausiai, sukurė ir į kosmosą paleido mūsų šalies dviejų universitetų gabūs studentai.

Tačiau Domantas Bručas atskleidžia, jog Lietuva, lyginant kad ir su Estija ženkliai atsilieka savo veikla kosmose. Mūsų šalis turi potencialą, bet būtina veikti aktyviau. „Pagrindinė sritis, kur galėtų veikti Lietuvos mažosios ar vidutinio dydžio įmonės yra duomenų apdorojimas ir gavimas, kur daugiausiai naudojamas programavimas, programinė įranga, šiek tiek elektronika, o šitoje srityje Lietuva turi suformuotą pakankamai neblogą įvaizdį ir nemažai gerų specialistų“, – pasakoja instituto direktorius.

Nauda net ir žemės ūkyje

Dalyvavimas kosmoso kitaip dar vadinamoje aukštųjų technologijų rinkoje kuria aukštą pridėtinę vertę. Kadangi tai reikalauja daug intelektinių pastangų, kuriamos naujos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams, didėja verslo konkurencingumas, mažinamos sąnaudos bei didėja tvarumas. Tačiau didžiausia nauda iš veiklos kosmose būtų tuomet, jei mes iš kosmoso gautus duomenis kuo aktyviau naudotume žemiškiems dalykams. Jau šiandien dalis palydovų periodiškai renka informaciją apie žemės paviršiaus būklę. Gaunama daug svarbių rodmenų, kurie naudojami žemės ūkio, miškininkystės, statybų, aplinkos apsaugos bei kituose sektoriuose.

„Žinodami kiek ir kokių medžiagų trūksta skirtingose laukų dalyse, ūkininkai gali specialiai parinkti tinkamus trąšų kiekius, tokiu būdu taupydami išteklius. Miškininkai vienu paspaudimu gali paskaičiuoti medienos tūrį miške. Šios technologijos Lietuvoje pradedamos naudoti gana plačiai. Tiesa, kol kas pasitelkiamos skraidyklės, tačiau tuo pat metu naudojant ir palydovų duomenis atsivertų kur kas platesnės galimybės. Tai yra akivaizdi verslo niša“, – teigia Mindaugas Maciulevičius.

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus taip pat skatina imtis iniciatyvos: „Labai trūksta regioninės iniciatyvos, nes dažniausiai kas vyksta, tai yra europiniai projektai, apimantys visą Europos teritoriją ir tik dalis projekto įgyvendinimo atitenka Lietuvos verslo objektams ar įstaigoms. Kur kas geriau būtų, jei mes patys kurtume produktus, kuriuos galėtume dar ir kitiems pasiūlyti. Net pavieniams regionams būtų visai nesudėtinga teikti tokias paslaugas, tačiau reikia daugiau iniciatyvos. Jei mes operatyviai paruoštume duomenis galutiniam vartotojui, taptų visai nesvarbu kur mūsų klientas yra – Europoje ar kitame žemyne.“

Konferenciją organizavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ūkio ministerija, Lietuvos Kosmoso asociacija, Kauno technologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetais. Lietuvoje vykusi konferencija, buvo tik viena iš ciklo 6 konferencijų, numatytų skirtingose šalyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"