TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kraujasiurbiai nepripažįsta valstybių sienų

2010 08 09 0:00
Eduardas Budrys ekskursijoje su užsienio kolegomis.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Neįprastai karšta vasara Lietuvoje daro poveikį ir vabzdžių elgsenai, jų gausai, generacijų kaitai. Nors tyrimai dar atliekami ir tik vėlų rudenį bus galima tikėtis moksliškai pagrįstų išvadų, entomologai pastebi, kad kai kurių vabzdžių rūšių yra gausiau ir daugelio jų skraidymo laikas paankstėjo.

Vabzdžių rūšių, palyginti su visais kitais gyvūnais pasaulyje, yra daugiausia, todėl jų tyrimai labai svarbūs. Naujos vabzdžių rūšys ar kai kurių vabzdžių pagausėjimas ir žmonėms iškelia naujų problemų, daro nemažą įtaką jų gyvenimui.

Praėjusią savaitę Birštone vyko XXVIII Šiaurės ir Baltijos šalių entomologų kongresas. Kasmet vis kitoje valstybėje susirenkantys vabzdžių tyrinėtojai šiemet suvažiavo į Nemuno kilpų regioninį parką. Lietuvoje toks kongresas surengtas pirmą kartą. Jame dalyvavo daugiau kaip 60 entomologų iš Skandinavijos, Baltijos valstybių, Prancūzijos ir Rusijos. Skaitytuose pranešimuose daugiausia dėmesio skirta klimato kaitos įtakai vabzdžių populiacijoms, jų gausumui, invazinėms vabzdžių rūšims, antropogeniniam, t. y. žmonių, poveikiui vabzdžių populiacijoms ir vabzdžių - žmonių gyvenimui.

Plintanti gausybė

"Šylant klimatui, vabzdžiai irgi keičia savo gyvenamas vietas. Dabar labai dažnai registruojami tokie atvejai, kai jie iš pietinių Europos regionų plinta į šiaurinius, - LŽ sakė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienė. - Ir Baltijos regione aptinkama rūšių, kurių anksčiau čia nebuvo. Naujosios rūšys, įsikūrusios mūsų regione, daro įtaką vietinėms ir ypač - retoms, saugomoms rūšims. Vabzdžiai nepripažįsta valstybių sienų, todėl tokie svarbūs regioniniai entomologų kongresai."

Mokslininkė daugiausia dėmesio skiria kraujasiurbiams dvisparniams - uodams, mašalams, sparvoms. Kongrese ji skaitė pranešimą apie mašalų sistematiką ir kai kurias ligas platinančių smulkiųjų mašalų paplitimą Lietuvoje. Pasak R.Bernotienės, entomologai gali padėti ir sprendžiant problemas, kylančias dėl kraujasiurbių platinamų ligų. Dabar Europoje plinta kelios naujos uodų rūšys. Lietuvoje iš viso veisiasi 30 rūšių uodų ir viena nauja laukiama iš gretimų teritorijų. "Plinta naujos smulkiųjų mašalų rūšys. Kartu ateina ir naujos ligos, - pasakojo entomologė. - Pavyzdžiui, mėlynojo liežuvio ligą jau beveik visoje Europoje išplatino smulkieji kraujasiurbiai mašalai. Liga tik prieš gerą dešimtmetį pradėjo plisti Viduržemio jūros regione, o dabar jau pasiekė Vokietiją ir Pietų Lenkiją."

Nors žmonės neužsikrečia mėlynojo liežuvio liga, problema aktuali, nes gali susirgti ir naminiai, ir laukiniai atrajotojai. Užsikrėtusiems gyvūnams pirmiausia pakyla temperatūra, padidėja seilėtekis, ašarojimas, atsiranda edemų galvos srityje, opų gleivinėje, pamėlsta liežuvis. Jie pasidaro apatiški, sunkiai nuryja pašarą, neėda, ima šlubuoti, išsenka. Manoma, kad mėlynojo liežuvio ligos išplitimą lėmė klimato atšilimas, ypač pašiltėjusios žiemos. Jos paveikė šios ligos virusus platinančių kraujasiurbių mašalų aktyvumą.

Lietuvoje yra sudarytas invazinių vabzdžių rūšių sąrašas. Kaip tipišką invazijos atvejį R.Bernotienė paminėjo kolorado vabalų atsiradimą Europoje. Priminsime, kad šie bulvių kenkėjai kilę iš Centrinės Meksikos. Kolorado vabalų pavadinimas prilipo jiems 1956 metais pasklidus gandams, kad gausybė jų prisiveisė Kolorado valstijoje JAV. Europoje kolorado vabalai pasirodė 1922 metais netoli Bordo, Prancūzijoje, kur buvo susitelkusios Amerikos karinės pajėgos su maisto atsargomis. Iš ten pasklido po visą Europą. Lietuvoje pirmą kartą aptikti 1956 metais.

Kai nėra stabilumo

"Gamtoje stabilumo dažniausiai nėra. Viskas pamažu kinta ir moksliniai tyrimai padeda prognozuoti, kas galėtų įvykti toliau arba kokiais būdais būtų galima stabilizuoti padėtį, - sakė entomologė. -

Kol klimato atšilimas tik pradinės stadijos, tai vienos, tai kitos rūšies arealas plečiasi ir tendencingai juda į šiaurę, pasirodo Lietuvoje. Jei klimatas šiltės toliau, pokyčiai bus vis didesni, vis drastiškesni. Gali keistis visa ekosistema. Klimato kitimas, nors čia galbūt jau kita kalba, vyko ir ankstesniais laikais, prieš šimtmečius. Tada iš tikrųjų keitėsi visos ekosistemos. Smulkūs gyvūnai, tarp jų - vabzdžiai, vieni pirmųjų staigiai reaguoja į tokius pasikeitimus."

Greičiausiai dėl klimato kaitos ar net antropogeninės veiklos kai kurios vabzdžių rūšys plinta ne tik į Lietuvą, bet dar šiauriau. Labai padidėjusi žmonių migracija taip pat siejama su vabzdžių transportavimu. Tiesa, gana netipišku, tačiau kuo daugiau žmonės keliauja, tuo daugiau galimybių atsivežti įvairiausių vabzdžių - nuo dvisparnių iki mažyčių tripsų, kurie veisiasi gėlėse. Jei atsivežtiesiems vabzdžiams bus nepalankios sąlygos, jie išnyks. Tačiau kartais atsitinka taip, kad jie čia ir įsikuria. Pasak entomologės, į kokias nors mažytes museles žmonės paprastai nekreipia dėmesio. Specialistai, atsakingi už karantininius vabzdžius, atkeliaujančius su vaisiais ar gėlėmis, tikrina įvežamą produkciją. Kartais sunaikinamos ištisos siuntos, nes pasitaiko atvejų, kai taip atkeliauja nepageidaujamų vabzdžių. Dėl jų gali iškilti grėsmė čia gyvenančioms rūšims, nes kiekvienas naujas gyventojas, kaip pabrėžė R.Bernotienė, daro įtaką vietinei ekosistemai - didesnę ar mažesnę ir kartais sunkiai prognozuojamą.

Lietuvoje yra nemažai saugomų vabzdžių rūšių. Didelis jų sąrašas įtrauktas į Raudonąją knygą. Jame ypač daug vabalų, drugių rūšių ar tokių vandens vabzdžių kaip apsiuvos, ankstyvės.

Ir bitės, ir vapsvos

Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse dėl klimato kaitos nyksta šiaurinės vapsvų ir laukinių bičių rūšys. Plinta pietinės. Baiminamasi, kad tos šiaurinės rūšys, kurių paplitimo pietinė riba eina per Lietuvą, gali čia visai išnykti.

Plėviasparnius entomofagus, t. y. vabzdžius, naikinančius kitus vabzdžius, ir augalų apdulkintojus tiriantis dr. Eduardas Budrys kongrese pristatė lietuvių patobulintą metodą, leidžiantį įvertinti vapsvų ir bičių buveinių būklės natūralumą, jas stebėti. Moksliniams tyrimams naudojamos dirbtinės konstrukcijos lizdavietės gaudyklės - panašiai kaip inkilai paukščiams. Įgyvendinant tarptautinius projektus atlikti bandymai 13 Europos šalių nuo Ispanijos, Italijos ir Graikijos iki Švedijos, Estijos ir, žinoma, Lietuvos.

"Nustatėme tam tikrus dėsningumus. Tarkime, kurios rūšys yra gausesnės natūraliose ekosistemose nei žmogaus pakeistose ir atvirkščiai - kurios lengvai prisitaiko prie žmogaus pakeistų ekosistemų, - pasakojo Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas. - Nustatėme antropogeninei veiklai jautriausias rūšis. Jų stebėsena standartiniais metodais, t. y. monitoringas, leidžia matyti, koks yra to poveikio intensyvumas ir koks klimato kaitos poveikis. Galime stebėti rūšių gausumą - ar jis mažėja, ar didėja. Kuo daugiau duomenų, tuo daugiau mokslinių dėsningumų galima nustatyti apie rūšių paplitimą, gausėjimą, grėsmes, jų nykimą."

Tiek lizdavietėse apsigyvenančios bitės, tiek vapsvos yra dvi labai svarbios ekologinės grupės. Bitės gerai žinomos kaip augalų apdulkintojos ir jų nykimas, pasak entomologo, laikomas viena grėsmių, dėl ko ekosistemose gali sutrikti augalų genų apykaita, paprasčiau tariant, augalų apdulkinimas, jų rūšių adaptacija. Pavyzdžiui, augalai gali prisitaikyti prie atšylančio klimato, jei dauginasi ne tik vegetatyviniu būdu, bet ir per sėklas, užaugančias iš apdulkinamų žiedų, palaikomas rekombinacinis kintamumas.

Vapsvos entomofagai reguliuoja įvairių augalėdžių vabzdžių populiacijų gausumą. Daugelis jų gaudo vabzdžius, kurių, pavyzdžiui, nelesa paukščiai. Jei vapsvų entomofagų rūšių bus mažiau, gali sutrikti gamtos pusiausvyra.

Lietuvoje yra apie 700 vapsvų ir bičių, labai artimų gėluoninių plėviasparnių, rūšių. Tirta apie 90 jų, apsigyvenančių dirbtinėse lizdavietėse. Apie 200 lizdaviečių gaudyklių, iškabintų įvairių Lietuvos rajonų miškuose, bus surinktos rudenį. Gauti duomenys leis spręsti, kaip bitės ir vapsvos ištvėrė vasaros karščius ir kaip atlaikė šaltą ir ilgą praėjusią žiemą, dėl kurios Lietuvos bitininkai jau skundėsi, kad staiga išnyko daug naminių bičių šeimų.

Neklystant ir neklaidinant

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė dr. Jurga Turčinavičienė, tirianti daugiausia amarus, pastebėjo, kad kelios jų rūšys iš Azijos jau prisitaikė gyventi Lietuvoje: sutrumpino vystymosi ciklą ir gali peržiemoti net tokiomis atšiauriomis mūsų sąlygomis. Pasak entomologės, vabzdžių genome yra daugybė galimybių prisitaikyti prie labai skirtingų aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais buvo pastebėtas vapsvavoris, kurio anksčiau nebuvo Lietuvoje, o dabar - pilnos pievos. Ši pietinė nariuotakojų rūšis čia sugeba peržiemoti ir jau yra beveik tokia pat įprasta kaip kasdien matomas voras kryžiuotis.

VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentė atlieka DNR taksonominius tyrimus ir kongrese skaitė pranešimą apie naujus metodus identifikuoti vabzdžius išskiriant jų DNR ir palyginant genų sekas. Pasak mokslininkės, pasaulyje atsirado labai daug duomenų bazių ir entomologai gali palyginti savo tyrimų rezultatus su jose esančiais duomenimis, tačiau labai svarbu, kad DNR taksonomiją atliekantys specialistai gerai išmanytų ir vabzdžius. Antraip duomenų bazėse gali atsirasti sekų, neteisingai priskirtų kuriam nors vabzdžiui. Tokiu atveju būtų klaidingai identifikuota rūšis.

"Jei mums svarbi biologinė įvairovė, labai svarbu teisingai identifikuoti rūšis ir nustatyti, kurias iš tikrųjų reikia saugoti, todėl tradicinių klasikinių metodų susiejimas su moderniais molekuliniais metodais yra labai aktuali tema visoms šalims", - pabrėžė J.Turčinavičienė.

Biologinė įvairovė glaudžiai susijusi su klimato kaita. Jam keičiantis, vabzdžių rūšys migruoja į naujas teritorijas, nes jiems svarbiausias veiksnys, kaip pasakojo entomologė, yra temperatūros ir drėgmės santykis. Pavyzdžiui, vabzdžių rūšis, gyvenanti šiltesnėse platumose, gali pamėginti adaptuotis vidutinio klimato juostoje. Kartais pokyčių nematyti daugelį metų, o kartais vadinamosios svetimkraštės rūšys pradeda išstumti vietines. Tada keičiasi visa biologinė įvairovė. Gali pakisti net stuburinių gyvūnų rūšių kiekis.

Vis dėlto dabar, nors ir pastebime, kad atskiros rūšys migruoja, tarsi adaptuojasi, apsigyvena Lietuvoje ar Skandinavijoje, kokio nors baigtinio rezultato, susijusio su klimato kaita, nematome. Procesai, pasak mokslininkės, užtrunka šimtus metų.

Gaisrų nauda?

Kongrese buvo kalbama ir viena, atrodytų, paradoksalia tema - gaisrų nauda biologinei įvairovei. Entomologų nuomone, kontroliuojami gaisrai kai kuriose vietose, pavyzdžiui, aukštapelkėse ar pušynuose, yra naudingi, nes po jų pastebimas didžiulis rūšių pagausėjimas, kaip patvirtino latvių mokslininko Valdemaro Spungio su kolegomis atlikti lokalūs tyrimai ir duomenys, gauti po vienų, dvejų, trejų metų.

"Kai kurios rūšys yra prisitaikiusios gyventi plikose, medžiais neapaugusiose vietose ir jei po kurio laiko vykstant vadinamajai sukcesijai (augalų kaita dėl aplinkos kaitos ir pačios augalų bendrijos individų gyvybinės veiklos) pelkė užauga, vadinasi, keičiasi pačios rūšys ir nebelieka vietos toms rūšims, kurios normaliai ten gyventų, - pasakojo J.Turčinavičienė. - Iš karto po gaisro atlikti tyrimai rodo, kad daugelis augalų, jei nepatenka į ugnies epicentrą, gali išlikti. Pavyzdžiui, jaunos pušys yra prisitaikiusios prie gaisro - jų žievė turi atsparių ugniai savybių. Vabzdžiai ir įvairūs varliagyviai pelkėse pasislepia, sulenda gilyn į dirvą ir ugnis jų nepaliečia. Aišku, negalima sakyti, kad kai kurie individai nežūva, tačiau šiuo atveju reikėtų žvelgti plačiau - kas atsitinka po gaisro, kai rūšys pradeda atsigauti ir atsiranda naujų galimybių, kur kas geresnės sąlygos kai kurioms rūšims išgyventi."

Žinoma, pirmiausia gaisrai turi būti saugūs ir šiuo atveju nekalbama apie savavališkai deginamą žolę. Kongrese buvo atkreiptas dėmesys ir į nešienaujamų, neganomų pievų poveikį biologinei įvairovei. Tokioje stagarais sužėlusioje aplinkoje nebegali gyventi tos rūšys, kurios gyveno, kai ganėsi karvės ir pievos buvo šienaujamos.

Dėl mažyčio vabalėlio

Paskutiniu kongreso akordu VU docentė J.Turčinavičienė pavadino svarstymus, kodėl tie, kurie kuria įstatymus ir priima sprendimus, nelabai atsižvelgia į mokslininkų siūlymus, nesuteikia galimybių jiems pasakyti savo nuomonę, neužsako tyrimų ar nepasidomi jau atliktų tyrimų rezultatais. Trūksta ir žmonių, kurie galėtų dirbti biologinės įvairovės srityje. Nėra rengiami tikri taksonomijos specialistai, kurie gali apibūdinti rūšis, atpažinti jas. Šios problemos aktualios visoms šalims. Jei kiekvienoje saugomoje teritorijoje būtų žmonių, kurie galėtų atsiųsti duomenis apie pastebėtus vabzdžius, daugiau būtų žinoma ir apie vykstančius pokyčius.

"Visuomenei gali atrodyti, kad nieko baisaus, kai koks nors vabalėlis išnyko, tačiau iš tikrųjų galimi tolesni padariniai, pastebimi po daugelio metų. Mes nežinome, kuo tas vabalas mito, galbūt kokiais nors parazitais, kitais vabzdžiais ar augalais arba tų augalų vabzdžiais, - kalbėjo entomologė. - Ir staiga pasirodo, kad atsirado didžiulis kiekis kokių nors rūšių. Turbūt daugelis pastebėjo, kokie dabar nurudavę kaštonų lapai Lietuvoje. Kažkodėl labai paplito viena mikrodrugių rūšis. Jie daro vadinamąsias minas - takus kaštonų lapuose ir juose deda kiaušinius."

Beveik kiekvienais metais entomologai suranda naujų vabzdžių rūšių, naujų plitimo kelių ir išplitimo arealų. Kongresuose pasidalijama nauja tyrimų metodologija, kaip būtų galima veiksmingiau tirti vabzdžius ir prognozuoti jų gausumą, populiacijų raidą.

Lietuvių mokslininkai nuo nepriklausomybės atkūrimo dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių entomologų kongresuose. Jų indėlis į entomologijos mokslą pastebėtas ir šiemet kongresą nuspręsta rengti Lietuvoje. Jam pasirinktas Nemuno kilpų regioninis parkas, unikalus ir vabzdžių fauna.

Pasak Lietuvos entomologų draugijos sekretorės R.Bernotienės, pasaulyje šios srities mokslininkų nėra daug, todėl į XXVIII Šiaurės ir Baltijos šalių kongresą buvo pakviesti visi aukšto lygio entomologai. Dažniausiai kongresų dalyviai yra tie patys, tik kasmet jų būrį papildo jaunieji kolegos, turintys naujų entomologijos tyrimų idėjų. Birštone keliasdešimt skaitytų ir stendinių pranešimų buvo aptariama net porą dienų. Užmegzti glaudesni ryšiai leis įgyvendinti didesnius projektus, spręsti globalesnes problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"