TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

KT: studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai

2014 11 10 15:26
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir negalintiems pasigirti gerais mokslo rezultatais, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Dabartinę Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą finansavimo sistemą, kai valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis, KT įvertinti prašė grupė parlamentarų.

Kaip pažymima KT nutarime, tokia tvarka prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad nemokamas aukštasis mokslas užtikrinamas gerai besimokantiems piliečiams. Pasak KT, prie esamo reguliavimo galimos situacijos, kai valstybės finansuojamą vietą išlaikys studentai, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.

„To paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis“, - teigiama KT nutarime.

Taip pat, pasak KT, gali susidaryti situacijos, kai kurso vidurkis atitiks gero mokymosi kriterijus, bet dviem balais mažesnį įvertinimą turinčio studento gerai besimokančiu vadinti jau nebūtų galima.

„Jeigu to paties kurso studijuojančiųjų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 8 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 6,4 balo ir daugiau. Tuo atveju, kai to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis yra 7 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 5,6 balo ir daugiau“, - pavyzdžius pateikia KT.

„Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas toks gero mokymosi kriterijus, kuriuo vadovaujantis sudaromos prielaidos valstybės lėšomis finansuoti ir tokių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių studijas, kurių studijų rezultatų vidurkis, taigi ir mokymasis, neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės. Tai neatitinka Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, konstitucinio teisinės valstybės principo“, - teigiama KT nutarime.

Taip pat KT paskelbė, kad laikotarpis, per kurį vertinami studentų pasiekimai, gali būti semestras arba studijų metai. Grupė parlamentarų kritikavo nuostatą, kad finansavimą lemianti reguliari pagrindinė žinių patikra atliekama „po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai“, o ne po kiekvieno semestro.

Seimo nariai taip pat KT klausė ir dėl aukštųjų mokyklų senatų formavimo tvarkos, tačiau čia teismas prieštaros Konstitucijai neįžvelgė.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos, ir įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius.

Parlamentarai KT prašė įvertinti įstatymo straipsnio, numatančio aukštosios mokyklos senato formavimą, kad jo nariais renkami keturi arba penki aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

Seimo nariai laikėsi pozicijos, jog toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės doktrinos nuostatų, pagal kurias savivaldos institucijas formuoja pačios akademinės bendruomenės iš tos aukštosios mokyklos bendruomenės narių arba ne tik iš jų, bet gali pasikviesti ir iš kitų aukštųjų mokyklų bendruomenių narių. Be to, pareiškėjai teigė, kad sudaromos prielaidos formuojant aukštosios mokyklos tarybą kilti konfliktui tarp senato, turinčio konstitucinę teisę savarankiškai spręsti aukštosios mokyklos savivaldos organų formavimo klausimus, ir Aukštojo mokslo tarybos, kaip ekspertinės nuo Vyriausybės priklausomos institucijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"