TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

KTU mokslininką pagerbė Švedijos karališkoji pora

2011 11 22 9:00

Stokholme vykusioje kasmetėje Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos (The Royal Swedish Academy of Engineering Sciences, IVA) sesijoje karališkajai porai – karaliui Karlui XVI Gustavui ir karalienei Silvijai – buvo pristatyti nauji akademijos užsienio nariai. Tarp jų buvo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Inžinerinio projektavimo katedros vedėjas, Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Ostaševičius.

Apie išrinkimą į akademiją jam buvo pranešta prieš metus, kiek vėliau jam, kaip ir devyniems kitiems naujiems užsienio nariams, buvo atsiųstos privalomos regalijos. Nauji nariai Švedijos karaliui Karlui XVI Gustavui ir karalienei Silvijai buvo pristatyti Stokholmo rotušės atskiroje menėje, buvo sudarytos sąlygos su jais trumpai pabendrauti, pranešė KTU.

Kaip pasakojo iš Stokholmo grįžęs prof. V.Ostaševičius, sesijoje kviečiami dalyvauti visi jos nariai. Oficialioji dalis vyksta Stokholmo koncertų rūmuose, o vakarienė – rotušės rūmuose. Tiek oficialioji, tiek vakarinė dalys vyksta iškilmingoje aplinkoje, dalyvaujant karališkajai šeimai, svečiai privalo laikytis aprangos protokolo.

Per oficialiąją Stokholmo koncertų rūmuose vykusią dalį buvo perskaitytas metinis akademijos prezidento Björno O. Nilssono pranešimas, keturiems akademijos nariams už mokslo ir verslo ryšių stiprinimą įteikti apdovanojimai. Per šiuos metinius renginius taip pat prisimenamas kuris nors Švedijos mokslui ypač nusipelnęs mokslininkas, pagerbiami Anapilin išėję akademijos nariai.

"Švedijos valdžia rodo gražų pavyzdį, kaip reikia remti bei skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, – pranešime cituojamas prof. V.Ostaševičius. – Tas mokslo ir verslo ryšys buvo ypač akivaizdus metiniame pranešime, kur minėtos naujos įmonių (pvz., "Ericsson", "Volvo" grupės) inovacijos, jų indėlis plėtojant įvairias mokslo sritis. Šiuo metu švedai didelį dėmesį skiria sveikatos apsaugai, Stokholme statoma didžiulė karališkoji ligoninė, kurioje bus naudojamos naujausios sveikatos diagnostikos ir gydymo priemonės."

Profesorius įsitikinęs, kad dėl tokio Skandinavijos šalių požiūrio į mokslą ir verslą tose šalyse krizės ženklai yra labai švelnūs. Be to, švedai yra atviri globalizacijos procesams, domisi tais, kurie progresyviai žengia į priekį.

V.Ostaševičius, kartu būdamas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, tikisi, kad dalyvaudamas abiejų akademijų veikloje visų pirma pasitarnaus stiprinant Lietuvos ir Švedijos mokslo ryšius. Prieš 50 metų prasidėjęs glaudus kareliškosios akademijos bendradarbiavimas su tos šalies parlamentu ir buvo ta pradžia, kuri paskatino priimti įvairius mokslą remiančius įstatymus, o viso to rezultatas – pramonę greitai pasiekiančios inovacijos.

"Švedijos pavyzdžiu glaudesnis Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su Seimu, kuris neseniai patvirtino akademijos statutą, taip pat lems požiūrio į mokslinius tyrimus kitimą", – įsitikinęs prof. V. Ostaševičius.

Iš lietuvių mokslininkų IVA taip pat priklauso KTU tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis ir akademikas prof. Jurgis Vilemas.

IVA įkurta 1919 m. karaliaus Gustavo V iniciatyva. Jos pagrindinis tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir mainus tarp verslo, mokslinių tyrimų ir viešojo administravimo valstybiniu ir tarptautiniu mastu. Turėdama daugiau nei 1 tūkst. narių iš Švedijos ir užsienio bei 250 narių Verslo vadovų taryboje, akademija yra savotiškas patirties ir žinių bankas.

Viena atsakingiausių akademijos veiklų – kasmetinių Nobelio premijų komitetų posėdžių ir įteikimo ceremonijų organizavimas bei vedimas. Akademija taip pat organizuoja konferencijas ir paskaitas, mokslinių tyrimų mainus ir koordinuoja kitus projektus, padeda generuoti naujas idėjas ir žinias. Akademijos globėjas yra Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas, pats aktyviai dalyvaujantis jos veikloje.

Švedija užima lyderiaujančias pozicijas mokslo ir inovacijų srityje ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šioje šalyje moksliniams tyrimams skiriama daugiau nei 4 proc. bendro vidaus produkto (palyginti Europos Sąjungoje skiriama 1,8 BVP, Lietuvoje – 0,85 BVP). Švedijoje dedama daug pastangų, kad gautais mokslo rezultatais būtų remiamas verslas, tai viena iš priežasčių, kodėl šioje valstybėje beveik nebuvo ekonominės krizės, o BVP augimas 2010 m. – daugiau nei 5 proc.

KTU su Švedijos aukštosiomis mokyklomis nuo seno sieja bendri projektai ir programos, studentams skiriamos stažuočių stipendijos. Viena didžiausių programų – Baltijos šalių techniškųjų universitetų mokslinio ir technologinio konsorciumo BALTECH programa, kurioje KTU dalyvauja partnerio teisėmis. Daug ryšių su Švedijos mokslo ir verslo įstaigomis yra užmezgęs Prof. K. Baršausko ultragarso institutas, kiti padaliniai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"