TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

KTU mokslininkai pasirengę ateities išradimams

2014 06 21 6:00
Petras Rimantas Venskutonis. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Petras Rimantas Venskutonis neabejoja, kad netolimoje ateityje vartosime vis daugiau funkcionalaus maisto, galinčio ne tik pagerinti savijautą, bet ir daryti įtaką kiekvieno mūsų savitam genų rinkiniui.

Artimiausius septynerius metus Europos Sąjunga (ES) daug dėmesio skirs mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui pagal vadinamąją Sumaniosios specializacijos programą. Funkcionaliojo maisto kūrimas Lietuvoje yra patvirtintas kaip šios programos (iki 2022 metų) prioritetas, o Lietuvos mokslininkai jau dabar yra pasirengę pasinaudoti visomis jo finansavimo galimybėmis.

Sąlygos kurti yra

Prof. P. R. Venskutonis pabrėžė, kad maisto pramonės srityje dirbantiems verslininkams neužtenka vien kurti naujas produktų receptūras ir jas papildyti vienomis ar kitomis vertingomis medžiagomis. „Funkcionalus maistas yra visai kas kita. KTU mokslininkai jo kūrimo galimybes nagrinėja gana seniai. Tik per pastaruosius kelerius metus atsirado ir modernių mokslinių laboratorijų, kuriose galima patikrinti idėjas“, - sakė pašnekovas.

Kas yra funkcionalus maistas? Tai – maistas, kuris aprūpina organizmą ne tik energija ir būtinomis mitybai medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais), bet ir pasižymintis konkrečiomis sveikatai naudingomis savybėmis, pavyzdžiui, mažinantis tam tikrų susirgimų riziką. "Toks maistas gali pagerinti atmintį, nuotaiką, regėjimą, bendrą savijautą. Tačiau tai nėra nauja neįprasta maisto rūšis, o sąvoka, apibūdinanti produktus, turinčius sveikatinimo savybių“, - aiškino prof. P. R. Venskutonis.

Anot jo, jau dabar yra produktų, kuriuos, tarkime, pavartojus dvi savaites, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje. „Verslininkus domina įvairūs aspektai. Štai neseniai mūsų pieno mokslo ir technologijos specialistai tyrė, kuo ekologiški pieno produktai skiriasi nuo neekologiškų“, - pasakojo KTU mokslininkas.

Naujos verslo galimybės

Profesoriaus teigimu, Lietuvos parduotuvių lentynose labai inovatyvių produktų arba nėra, arba jų labai mažai. Taip yra todėl, kad verslininkai nepasirengę investuoti į itin brangiai atsieinančius mokslinius tyrimus ir technologijas. Didelė tikimybė, kad per artimiausius septynerius metus padėtis keisis, nes pasiryžusieji kurti ateities gaminius galės gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų.

„Mes turime ne tik žinių, bet ir galimybių ištirti tai, kas rūpi verslui. Turime ir nemažai laboratorijose sukurtų prototipų, galėsiančių virsti nebe teoriniais, o realiais vartotojams pateikiamais produktais“, - tvirtino prof. P. R. Venskutonis.

Tarkime, žemės ūkio bendrovės „Juodoji uoga“ užsakymu KTU mokslininkai, pritaikę šiuolaikines technologijas, iš juodųjų serbentų uogų pumpurų efektyviai išgauna kvapiąsias medžiagas. Jos parfumerijos rinkoje itin brangios. Iki šiol tokių technologijų pasaulyje niekas netaikė. Jei pradėtas „Juodosios uogos“ ir KTU bendradarbiavimas pavyks, Lietuvos bendrovė turės naują produktą ir su juo mėgins užimti solidžią brangios rinkos dalį.

„Inovatyvūs gaminiai atsiranda tuomet, kai iš šalutinių, dažnai išmetamų arba labai neefektyviai panaudojamų produktų padaroma tai, kas yra vertinga žmogui“, - pasakojo profesorius. P. R. Venskutonio teigimu, mokslininkai publikuoja vis daugiau straipsnių, įrodančių, kad įvairios gamtinės kilmės medžiagos, tarkime, priskiriamos plačiai polifenolinių junginių grupei, gali ne tik pagerinti bendrą žmogaus savijautą, bet ir padaryti įtaką jo genetikai. Nuo genų kombinacijos dažnai priklauso ją turinčio asmens būklė, gyvensena, ligos. Kuriantieji maisto produktus ateityje į tai taip pat atsižvelgs ir mityba taps labiau pritaikyta kiekvienam žmogui pagal jo genetinius ypatumus.

Studentų darbus gali plėtoti verslas

Šįmet KTU Maisto mokslo ir saugos magistrantūrą baigusi studentė N. Kryževičiūtė savo magistro darbe nagrinėjo aviečių išspaudų panaudojimo galimybes. Mokslinių tyrimų metu ji ištyrė, išspaudose liekančias vertingas medžiagas - stiprius antioksidantus. Jos išgaunamos panaudojus aukšto slėgio ekstrakcijos technologiją. Vėliau išspaudų ekstraktai buvo pritaikyti mėsos gaminių gamyboje.

„KTU rengiami visų lygių specialistai – bakalaurai, magistrai, doktorantai. Universiteto bazė suteikia galimybę ne tik įgyti naujausių teorinių žinių, bet ir atlikti konkrečius mokslinius bei technologinius darbus, kuriuos vėliau galima pritaikyti praktikoje“, - patikino profesorius. Be to, katedra turi labai plačius tarptautinius bendradarbiavimo ryšius ir dauguma antrosios studijų pakopos studentų atlieka stažuotes ES šalių universitetuose.

Anot mokslininko, nuo 1950-ųjų veiklą plėtojančioje katedroje rengiami maisto produktų technologai, maisto mokslo ir saugos specialistai, maisto chemikai. Visi jie itin geidžiami Lietuvos įmonių ir valstybinių institucijų darbuotojai, gebantys ne tik kurti, bet ir vykdyti maisto produktų kontrolę.

„Siekiame, kad temos, nagrinėjamos magistrų darbuose, būtų skelbiamos tarptautiniuose žurnaluose. Žinoma, norint studentų mintis paversti realybe reikėtų dar daug ką padaryti, bet idėjų gaires jie savo darbuose išnagrinėja atidžiai“, - pabrėžė prof. P. R. Venskutonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"