TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

KTU rektorius: aukštasis mokslas finansuojamas minimalių reikalavimų netenkinančių studentų lėšomis

2015 08 17 10:44
P. Baršauskas.  KTU nuotrauka

„Lietuvoje vyksta aukštojo mokslo devalvacija. Pribrendome naujai švietimo reformai“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.

Europos Komisijos pateikiamais duomenimis, 53 proc. 25–34 metų Lietuvos gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą – pagal šį rodiklį esame trečioje vietoje Europoje. Aukštojo mokslo diplomą mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje teikia 43 institucijos.

Tik du Lietuvos universitetai iš dvidešimties – KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – šių metų bendrojo priėmimo visuose etapuose taikė trijų kokybės kriterijų kartelę tiek valstybės finansuojamų, tiek nefinansuojamų studijų vietoms. Pirma, buvo laikomasi paties universiteto nustatyto minimalaus konkursinio balo (KTU – 2 balai), antra, visi stojantieji į šiuos universitetus privalėjo būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, trečia, visi stojantieji privalėjo būti išlaikę užsienio kalbos egzaminą ne mažesniu nei B1 lygiu.

„Principingumas kainuoja – netekome apie pusės milijono eurų, kuriuos būtų galėję sumokėti mūsų reikalavimų netenkinantys, tačiau už studijas galintys mokėti studentai. Jie nuėjo į kitus universitetus, juk Lietuvoje yra ir tokių, kurie priima surinkusius vos 0,4 balo“, – teigia P. Baršauskas.

Žiūrint į ateitį – kokybė atsiperka. Šį rugsėjį KTU studijuos daugiau valstybės finansuojamų pirmakursių nei praėjusiaisiais metais, o tai reiškia augančią studijų ir dėstymo kokybę, pajėgesnius studentus ir kompetentingesnius absolventus. Tačiau, pasak P. Baršausko, situacija, kai pasirinkusios išlaikyti studijų kokybę aukštosios mokyklos turi aukotis ir mažinti savo biudžetus, yra mažų mažiausiai neteisinga ir negali trukti amžinai.

Universitetų ir „universitetų“ yra visame pasaulyje

Pasak KTU rektoriaus, visame pasaulyje klesti dviejų rūšių universitetai – tie, kurie, keldami studijų kokybę eina sunkesniu keliu, ir tie, kurie lengva ranka dalija diplomus, nesuteikdami nei kompetencijų, nei žinių. Lietuva šiuo atžvilgiu ne unikali.

Tačiau, įvertinus stojantiesiems sudaromas nelygias sąlygas gauti valstybės finansavimą ir aukštojo mokslo diplomą, situacija ima atrodyti katastrofiška.

„Lietuvos universitetuose vienoje grupėje gali rasti šimtukininką ir varganus 0,35 balo surinkusį studentą – jie gaus tą patį diplomą. Jau nekalbu apie tai, kad tai pačiai studijų programai skirtinguose universitetuose taikomi skirtingi reikalavimai“, – kalba P. Baršauskas.

Aukštojo mokslo sistemos finansavimas jos reikalavimų netenkinančių asmenų lėšomis iškreipia rinką ir devalvuoja aukštąjį mokslą. Pasak KTU rektoriaus, mūsų valstybė nėra tiek turtinga, kad galėtume papildomai ugdyti silpnesniuosius, todėl neišvengiamai kenčia studijų kokybė ir gabieji studentai.

Pokyčių įgyvendinimui trūksta politinės valios

Šalies švietimo sistemą P. Baršauskas vadina chaotiška ir nevaldoma. Pasak jo, pokyčių įgyvendinimui kol kas Lietuvoje trūksta politinės valios.

„Man būnant Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentu, visi rektoriai vienbalsiai balsavo už į kokybę orientuotų studijų kriterijus. Mūsų nutarime skelbiama, jog norintis studijuoti universitete abiturientas privalo išlaikyti bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą pagrindiniu lygiu, kitų dalykų – valstybinį brandos egzaminą patenkinamu arba jam lygiaverčiu lygiu. Žinutė aiški: nori studijuoti universitete – laikyk valstybinius egzaminus“, – sako P. Baršauskas.

LURK dokumente, kuris buvo pateiktas LR Švietimo ir mokslo ministerijai pabrėžiama, jog vien tik universitetams įvedus mažiausią konkursinį balą, sisteminiai švietimo sistemos tikslai nebus pasiekti – jį turėtų taikyti ir kolegijos. Mažiausiojo balo reikalavimai turėtų būti taikomi tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms vietoms.

KTU rektoriaus teigimu, kol kas šis nutarimas netapo pagrindu jokiam vyriausybinio lygmens teisės aktui, o Ministerija demonstruoja poziciją, jog tam tikrus universitetus reikėtų „gelbėti“.

Bręsta švietimo reforma

Paprašytas pakomentuoti šių metų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, P. Baršauskas teigia džiuginančių tendencijų nepastebintis.

„Žinoma, galima teisintis – demografinė duobė, emigracija, tačiau mažėja ne tik bakalauro studentų, bet ir magistrantūros. Jeigu nekyla stojimas į magistrantūrą, vadinasi, universitetai nekuria pridėtinės vertės, neruošia sau pamainos, neugdo mokslo“, – teigia KTU rektorius.

P. Baršausko nuomone, Lietuvos švietimo sistema pokyčiams pribrendusi – kritinė masė švietimo sistemos veikiančiųjų asmenų jau pradeda matyti, jog reforma būtina.

Pasak KTU rektoriaus, neišvengiamai ateina laikas, kai turės būti įvykdytas bent jau universitetų tinklo optimizavimas. Beje, Vyriausybės pozicija ir šiuo atžvilgiu dviprasmiška – viena vertus, galima įžvelgti universitetų optimizavimo idėjos palaikymą, kita vertus – kolegijų siekiui tapti universitetais, t. y. vykdyti magistrantūros studijas bei mokslinius tyrimus, taip pat sudaromos sąlygos.

„Tam, kad reforma būtų efektyvi, ji turėtų paliesti ir mokyklas, ir kolegijas – visą švietimo sistemą. Tada galėtume kalbėti apie bakalauro studijų sutrumpinimą ir kitus dalykus“, – teigia KTU rektorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"