TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

KTU sukurtos technologijos: daiktai patys priima sprendimus

2014 10 13 11:42
Prof. Egidijus Kazanavičius KTU archyvo nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterinių sistemų centre kuriami išmanūs daiktai pralenkia laiką. Išmaniojo namo sistema „Snapas“, išmanioji virtuvė „Fėja“, skaitmeninė televizija „Gala“, išmanieji šaldytuvai, kurie patys registruoja trūkstamus produktus – tai tik keletas sėkmingai įgyvendintų Centro mokslininkų projektų.

Sužvarbę nuo rudeniško oro atsirakinate duris, o namuose šilta, jauku. Prieškambarį užlieja maloni šviesa – kaip tik tokio stiprumo, kokio norėjote. Virtuvėje išklausote jums paliktą vaizdo pranešimą, kaip pasigaminti vakarienę. Šaldytuvas pypsėdamas praneša, jog išsiuntė užsakymą prekybos centrui – kurjeris netrukus pristatys reikiamus produktus. Skamba kaip mokslinė fantastika? Nebūtinai.

„Drąsiai galiu teigti, jog apie išmaniuosius daiktus pradėjome galvoti dar tada, kai niekam pasaulyje tokių minčių nė nekilo“, – sako KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro vadovas profesorius Egidijus Kazanavičius.

Idėjomis pralenkia „Google“

„2000-aisiais, kai pradėjome kurti išmaniųjų namų sistemą, visi kalbėjo, jog ji bus per brangi eiliniam vartotojui – kainuos daugiau nei namas. Šiandien mūsų sukurtos technologijos sėkmingai diegiamos privačiuose namuose ir viešbučiuose, yra didžiulis poreikis atskiriems sistemos elementams, pavyzdžiui, išmaniajam šildymui“, – teigia E. Kazanavičius.

Mokslininkas atskiria „protingus“ daiktus nuo „išmanių“ – pastarieji sprendimus priima patys. „Išmanūs daiktai mokosi – jie fiksuoja mūsų elgesį, kūno padėtį, temperatūrą, ir, derindami ją su aplinkos informacija, pavyzdžiui, oro temperatūra, artimiausiomis prognozėmis, patys nusprendžia, kokią temperatūrą ar apšvietimą nustatyti kambaryje“, – pasakoja E. Kazanavičius.

„Šiandien girdime, kad „Google“ ketina į rinką išleisti temperatūros reguliatorių, kuris pats, žmogui nedalyvaujant, nustato kambaryje reikiamą temperatūrą. Mes tokį esame seniai pagaminę“, – šypsosi E. Kazanavičius, pateikdamas faktą, jog KTU mokslininkų išradimai neretai pralenkia laiką.

Šaldytuvai, siunčiantys užsakymus tiekėjams

Vienas iš sėkmingai įgyvendintų KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro mokslininkų komandos projektų yra išmanusis šaldytuvas.

„Pirmąjį tokio šaldytuvo prototipą pradėjome kurti maždaug prieš 10 metų. Išsprendėme gausybę su tuo susijusių techninių problemų, pavyzdžiui, kaip įmontuoti į dureles kompiuterį, kad jis kaisdamas nesugadintų viduje esančių produktų, kaip kompiuterį, diegiant jį pramonėje, sujungti su įmonės apskaitos sistema“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Šiandien išmanieji KTU sukurti šaldytuvai stovi mokslo tyrimų bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ centruose visame pasaulyje. Juose dirbantiems mokslininkams nebereikia stebėti, kada baigiasi vienos ar kitos tyrimams reikalingos medžiagos, siųsti užsakymus, bendrauti su tiekėjais – viską atlieka išmanieji šaldytuvai.

Tą pačią idėją E. Kazanavičiaus mokslininkų komanda pritaikė kuriant inovatyvų daugelio sekcijų šaldytuvą, kuriame bus galima pasiimti iš anksto užsakytas maisto prekes. Idėją įgyvendins bendrovė „LL Optic“.

Išmaniosios sistemos apsaugos nuo nelaimių

Skeptikai pasakytų, jog išmaniosios technologijos – tai prabangos prekės. Tačiau į šią kategoriją netelpa KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centre sukurtos gerovės technologijos. Pavyzdžiui, sveikatinimo sistema „Gudris“, realiame laike stebėdama žmogaus fiziologinius parametrus jam intensyviai sportuojant, perspėja, kai viršijamas krūvis, kai gresia persitempimas.

„Dalyvaujame europiniame projekte, kurdami rekreacinės poilsio zonos modelį. Mūsų partneris – Birštono savivaldybė. Vienoje iš šio kurorto sanatorijų įrengėme prototipą – stebime ligonių parametrus (jų padėtį, elgesį, laikyseną, būseną) realiame laike. Taip galima numatyti galimus pavojus, greitai reaguoti į iškylančias situacijas“, – pasakoja E. Kazanavičius.

KTU mokslininkai jau dirba ir ties dar vienu ypatingai svarbiu išmaniųjų sistemų pritaikymo modeliu – jų perkėlimu į automobilius.

„Išmanusis automobilis avarinėje situacijoje pateiktų įvykio schemą, drausmintų netvarkingus vairuotojus. Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos keliamų saugumo reikalavimų – automobiliuose turėtų būti įdiegtas avarinės pagalbos mygtukas, kurio vienu paspaudimu būtų iškviesta pagalba atsitikus nelaimei kelyje“, – išmaniųjų automobilių galimybes vardija E. Kazanavičius.

Naujasis KTU „Santakos“ slėnis – mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras yra vienas iš KTU mokslo centrų, kurie įsikurs netrukus duris atversiančiame „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologiniame verslo inkubatoriuje.

„Mokslo potencialo sukoncentravimas – tai didelis kokybinis šuolis universitetui. Tai, kad mes fiziškai būsime arti vieni kitų, sudarys sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui – bendriems projektams, optimaliam turimos įrangos išnaudojimui. Atsiras klasterinė ideologija – imdamiesi projekto galvosime ne tik apie savo dalį, bet ir apie tai, ką galėtų padaryti kiti universiteto centrai ir institutai“, – teigia KTU mokslininkas.

Mokslininko nuomone, tokie centrai yra pagrindas mokslo ir verslo sinergijai kurti. Net jei ir neturės tiesioginių kontraktų, mokslo ir verslo atstovai susitiks bendrose ekspozicijų erdvėse, kartu dalyvaus renginiuose.

E. Kazanavičiaus teigimu, KTU „Santakos“ slėnis centras kokybe nenusileidžia panašiems mokslo ir verslo centrams Danijoje ar Švedijoje, kitose šalyse. Ateityje profesorius įsivaizduoja šalia Centro įsteigtą ir eksperimentinės gamybos cechą.

„Mus domina realus tyrimų pritaikymas. Tam, kad Lietuvoje gyventume pagarbiai ir pasiturinčiai, technologijos yra pagrindinė varančioji jėga. Esame tikrai pajėgūs tą daryti – šalyje sėkmingai veikia daugybė aukštųjų technologijų įmonių, kurios visą produkciją importuoja į kitas šalis“, – teigia E. Kazanavičius, KTU kuriantis išmaniąsias sistemas.

Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"