TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kuo švaresnė kalba – tuo daugiau galimybių

2016 08 09 6:00
Derėtų treniruotis, kad kalba nebūtų užteršta parazitiniais žodžiais.  pixabay nuotrauka

Kalboje sumažinus nereikalingų žodžių ir garsų, daugėja pasitikėjimo savimi, o aplinkiniai jus geriau vertina. Kodėl kai kurie žmonės kalba švariai bei vaizdingai ir kaip atsikratyti parazitinių žodžių?

Regis, gerai įsigilinate į temą, surenkate reikiamą informaciją, paruošiate puikią kalbą, tinkamai apsirengiate, bet kai atsiduriate prieš publiką, pajuntate, kad nepavyksta patraukti dėmesio tiek, kiek norėtumėte, į kalbą veliate parazitinius žodžius, vietoje pauzių atsiranda kalbos šiukšlių. Kitą kartą klausotės ar žiūrite įdomią laidą, bet pradeda erzinti, kad vienas ar keli pašnekovai sakinius vis pradeda tais pačiais žodžiais: iš tikrųjų, taip sakant, žinote arba vis tęsia: aaaaa, eeee, mmmm.

Be didelių pastangų

Žinoma ilgametė LRT radijo laidų vedėja Alvydė Bajarūnaitė nevartoja parazitinių žodžių. Kodėl žurnalistės kalba švari ir kokių priemonių ji dėl to imasi? „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt A. Bajarūnaitė pasakoja: „Kadangi tiesioginiame eteryje dirbu daugiau kaip 20 metų, įsivaizduoju, kad tai jau toks gyvenimo būdas. Kai ateini į darbą, parazitiniai žodeliai tiesiog iškrenta. Kai įjungiamas mikrofonas, susikoncentruoji ir kalbi. Didelių pastangų man nereikia.“

Laidų vedėja tęsia, kad apie tai, kaip ji šneka radijo eteryje, geriausiai galėtų pasakyti kalbininkai, kurie reguliariai siunčia klaidų sąrašą. Pastabų dėl kalbos šiukšlių A. Bajarūnaitė beveik negauna.

Patyrusi radijo laidų vedėja nesiekia visada būti tobula. „Gyvenime pavartoju daugelio mėgstamus „iš tiesų“, „taip“, kai kurias kalbos šiukšles. Kartais tai darau net specialiai – nenoriu, kad kalba būtų visai sterili“, – teigia A. Bajarūnaitė.

LRT radijo laidų vedėja Alvydė Bajarūnaitė. / Asmeninio albumo nuotrauka

Tarsi virusas

Radijo eteryje kalbindama pašnekovus A. Bajarūnaitė pastebi, kad iš jų lūpų dažnai skamba nereikalingi „iš tiesų“, „iš tikrųjų“ ir panašiai. Ji mano, kad tokiais žodžiais galima užsikrėsti tarsi virusu. „Tarkime, jei studijoje vienas pašnekovų dažnai vartoja kokį nors žodį, tai ir kitas jį pasigauna“, – teigia radijo laidų vedėja.

Viena priežasčių, kodėl žmonių kalboje gali būti parazitinių žodžių, A. Bajarūnaitės nuomone, gali būti skurdus žodynas. „Tada norėdamas užpildyti pauzę žmogus vartoja arba tam tikrus žodžius, arba garsus, leidžiančius per tą laiką pamąstyti, rasti kitą žodį, mintį, – sako žurnalistė. – Be to, ne visi žmonės gali viešai kalbėti. Turi reikšmės jaudulys.“

Norintiems švariau šnekėti žmonėms laidų vedėja pataria paklausyti savo kalbos įrašų. Be to, ji siūlo kuo daugiau skaityti ir praturtinti savo žodyną.

Kita vertus, A. Bajarūnaitė atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai pagerėjo politikų ir viešų asmenų kalbos kultūra. Tikriausiai į pagalbą ateina kalbos profesionalai, be to, daugėja patirties. Laidų vedėja teigia, jog kai kurių pašnekovų kalba tokia gera ir vaizdinga, kad net užliūliuoja. „Mintis seka mintį, niekas nesikartoja“, – taip kalbantys žmonės, A. Bajarūnaitės nuomone, turbūt turi Dievo dovaną.

Kenkia įvaizdžiui

Žmogus, kuris kabinasi už parazitinių žodžių, sudaro įspūdį, lyg turėtų kalbos defektų ar tarsi jam truktų kompetencijos, rašoma BBC naujienų portale. „Kai piktnaudžiaujama tokiais žodžiais, jie kaišiojami į kalbą, atrodo, kad šnekėtojas yra blogai pasiruošęs“, – sako oratorinio meno trenerė Paula Statman iš Oklendo, Kalifornijos valstijos, JAV. Šią specialistę dažnai lanko tie, kurie darbe žengia karjeros laiptais ir nori, kad jų balsai suskambėtų bei tiktų naujoms, aukštesnėms pareigoms.

Pasak P. Statman, dauguma žmonių nė nepastebi, kad pauzes užpildo kalbos šiukšlėmis, o tai gadina bendravimo stilių. Tačiau ne viskas prarasta. Ekspertai mano, kad yra būdų, kaip atsikratyti nereikalingų žodžių bei garsų ir pasiekti, jog kalba būtų švari ir aiški.

Diagnozė – jau pusė sėkmės

Vis dėlto per penkias minutes tokios problemos neišspręsi. Atsikratyti parazitinių žodžių ir pasiekti švaresnės kalbos galima per keletą mėnesių.

Pirmiausia, dažnai žmonės net nesuvokia, kad vienų ar kitų žodžių tiesiog nereikia. Dauguma žino, kad geriau vengti mykimo, bet suprasti, kad geriau apsieiti be nereikalingų žodžių balasto, – sunkiau.

Beverčių žodžių ar garsų dažnai atsiranda, kai žmogus aktyviai mąsto, todėl pačiam sunku juos pastebėti – apie tai perspėja oratorinio meno ekspertai.

Sužinoti, kiek šiukšlių kalboje, galima paprašius draugo suploti rankomis kiekvieną kartą, kai jis išgirsta mykimą ar parazitinį žodį. Iš pradžių toks plojimų metodas gali atrodyti keistokas, bet tai puikus būdas sužinoti, kiek užteršiame savo kalbą. Praktikuojant neformalioje aplinkoje, galima greitai suprasti, kokių kalbos nuodėmių turi žmogus, tada jam pasidaro lengviau stebėti savo šneką situacijoje, kai reikia geros išraiškos, tarkime, per darbinį posėdį.

„Mes tiek priprantame prie savo kalbos ypatybių, kad dažniausiai jų nepastebime“, – aiškina Stevenas Cohenas, komunikacijos dėstytojas iš JAV Baltimorės universiteto.

Kitas modernus būdas – savo kalbą įrašyti išmaniuoju telefonu, o vėliau perklausyti bei įvertinti, kiek yra kalbos šiukšlių ir kokiais momentais jų atsiranda. Peržiūrint įrašą patariama atkreipti dėmesį, kokie žodžiai vartojami ir kaip keičiasi veido išraiška. „Kai žmogus taria parazitinį žodį, dažnai atrodo sumišęs, sutrikęs arba iš balso dingsta pasitikėjimo savimi gaidelės“, – teigia Johnas Batesas, Los Andželo kompanijos, treniruojančios oratorius, specialistas.

Viešas kalbėjimas kelia jaudulį, dėl kurio atsiranda parazitinių žodžių ar garsų. / pixabay nuotrauka

Efektinga pauzė

Daugelis žmonių parazitinius žodžius vartoja tada, kai mintis nespėja paskui kalbą. Tad vietoj to patariama daryti vienos ar kelių sekundžių pauzes – jos klausytojams palieka daug geresnį įspūdį. Taigi, siūloma kelias sekundes nustoti kalbėti, kai reikia suformuluoti kitą mintį. „Reikia priprasti prie to, kad pauzė yra normalu, kad per ją nebus prarastas klausytojo dėmesys ar pagarba“, – sako P. Statman. Be to, klausytojui pauzė praverčia įsisavinti tai, kas jau pasakyta, dauguma žmonių informaciją apdoroja per ilgesnį laiką, negu tas, per kurį ji pasakoma.

Be pauzių taip pat svarbus gebėjimas susikaupti pokalbiui. Viskas, kas nukreipia mūsų dėmesį, numuša nuo minties ir trukdo parinkti reikiamus žodžius, papildo J. Batesas. Tad pokalbio metu mobilųjį telefoną reikia padėti į šalį. Pažiūrėti internetą taip pat derėtų vėliau. Svarbiausia – kol vyksta pokalbis, būti visiškai jam susikaupusiam.

Viešo kalbėjimo iššūkiai

Dar vienas svarbus dalykas – sugebėti įveikti jaudulį. Derėtų prisipažinti, kad prieš svarbų pasitarimą ar susitikimą būna nerimo, tada jau nuo to streso lygis sumažės, o kartu ir parazitinių žodžių skaičius. „Jei žmogus neneigia, kad yra šiek tiek įsitempęs, jis gali perkelti dėmesį nuo savęs į auditoriją“, – teigia J. Batesas. Vietoj to, kad jaudintųsi, žmogus gali susitelkti ties tuo, ką kalba.

S. Cohenas siūlo stengtis atpažinti tas vietas, kurias norima užpildyti nebūtinais, nereikalingais žodžiais, kad pavyktų suspėti su tuo impulsu. Dažniausiai parazitiniai žodžiai įterpiami į sakinio pradžią arba pabaigą ir pereinant prie kitos minties. Jei kalbėtojas toms vietoms skirs ypatingą dėmesį, jam bus lengviau išvengti pagundos įterpti perteklinį žodį.

Kai žmogus skaito pranešimą, parazitinius žodžius dažniausiai įterpia į pradžią, pabaigą ir sunkesnes vietas. Nereikia siekti išmokti tekstą atmintinai, užtektų atkreipti dėmesį į tas vietas. Pasak S. Coheno, kalboje sumažinus nereikalingų žodžių ir garsų, daugėja pasitikėjimo savimi. „Tai priklauso nuo pasiruošimo ir to, kiek esame patenkinti savo kalba“, – teigia mokslininkas.

Tipo išimtys

Būna atvejų, kai kalbiniai užpildai nekenkia. Savo frazes pažymėdami tokiais žodžiais kaip tipo, galite su kolegomis užmegzti artimesnį ryšį. Mat kalba skamba natūraliau, ne taip oficialiai.

P. Statman pataria, kad reikėtų ne visiškai atsisakyti parazitinių žodžių, o kokių 90 proc. Likusius galima vartoti per neformalius pokalbius. „Žmonėms patinka, kai pašnekovo kalba gyva, emocinga, o tai asocijuojasi su nebūtinais, bet ją nuspalvinančiais žodžiais“, – aiškina ji.

Galima metų metus mokytis įterpti pauzes, kalbėti užtikrintai, mano Lesley Stolz, kompanijos „Johnson & Johnson“ tyrimų centro vadovė. Savo kalbėjimą ji tobulina jau 18 metų. Tačiau neslepia: kontroliuoti parazitinius žodžius sudėtinga. Karjeros pradžioje jai sunkiai, bet pavyko išvalyti kalbą nuo šiukšlių, dėl to tekdavo nemažai repetuoti. Tačiau ji nepastebėdavo, kiek jų likdavo kasdieniuose pokalbiuose su kolegomis ir partneriais. „Kai deruosi dėl svarbių sutarčių, parazitiniai žodžiai labai trukdo, – prisipažįsta ji. – Vėl tenka prie to dirbti.“

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"