TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kuolai išliko, nors užkariautas ir kosmosas

2013 09 20 6:00
Nustačius sklypo ribas naudojantis GPS imtuvu, įkalamas metalinis kuolas ir supilamas tradicinis kauburys. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Šiandien žemės matavimo darbai neįsivaizduojami be kosmoso palydovų bei moderniųjų informacinių technologijų. Žemėtvarkos mokslinės ir techninės pažangos variklis - siekis atlikti kuo tikslesnius matavimus per kuo trumpesnį laiką. Šis darbas tiesiogiai susijęs su ekonominiais bei teisiniais dalykais: nuosavybės, žemės valdymo ir naudojimo santykių reguliavimu.

Žemės sklypai buvo pradėti matuoti dar senovės Egipte. Geodezijos ir kartografijos šaknys mūsų šalyje siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Praėjusio amžiaus pradžioje Lietuvoje žemės matavimo specialistai buvo vadinami “zemliamierais”, o jų poreikis buvo toks didelis, kaip ir dabar, nes vyko pirmoji atkurtos Lietuvos valstybės žemės reforma. Ir ankstesniais, ir šiais laikais matininko darbas, nepaisant mokslinės pažangos ir kosminių technologijų, vadinamas intelektiniu ir kartu fiziniu, nes reikalauja ir matematinių žinių, ir fizinės ištvermės.

Technologijų pažanga

Kaip sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos instituto vadovas Eimuntas Paršeliūnas, žemės matavimo darbai patyrė kelias technologines revoliucijas. Svarbus technologinis šuolis geodezijos ir kartografijos srityje padarytas kartu su kompiuterine technika. „Tai buvo reikalingas žingsnis tobulinant skaičiavimus. Vėliau, tobulėjant kompiuterinei technikai, atsiradus kompiuterinės grafikos galimybėms, buvo pradėti gaminti tikslesni žemėlapiai“, - sakė instituto vadovas.

Antras svarbus technologinis šuolis matininkų darbe atsirado kartu su kosmoso užkariavimu ir į Žemės orbitą iškeltais pirmaisiais palydovais. Šiandien, pasak E.Paršeliūno, orbitoje sukasi dešimtys palydovų, kurie skirti vien tik geodezijai. Anksčiau navigacinių palydovų tikslumas buvo su kelių metrų paklaida. To užtektų laivams įplaukti į uostą. Tačiau kelių metrų tikslumu matuoti, pavyzdžiui, žemės ūkio reikmėms skirtus sklypus būtų labai netikslu. Tokiais atvejais galima nebent kelių centimetrų paklaida.

Geodezininkai tobulino matematinius metodus, susijusius su signalo apdorojimo tikslumu, galimybes vienu metu panaudoti kelių palydovų signalus bei kurti specializuotus imtuvus. Taip atsirado specialūs geodeziniai GPS imtuvai. Žemė dabar matuojama kelių centimetrų tikslumu ir beveik realiu laiku.

Darbas tapo greitesnis, bet ne lengvesnis

Kartais taip tenka ieškoti ryšio su palydovu.

„Atrodytų, kad technologijos palengvino ir gerokai supaprastino matininkų darbą, tačiau toks darbas reikalauja daugiau žinių. Laiko sąnaudų požiūriu jis iš tikrųjų tapo lengvesnis. Visi matavimai atliekami realiu laiku. Norint, pavyzdžiui, išmatuoti keturių kampų sklypelį, užtenka kelių minučių. Daugiausia laiko užtrunkama nuvykti iki vietos, kurią reikia pamatuoti. Tuo tarpu tikslumas šiandien - labai didelis. Svarbu ir tai, kad visi sklypeliai matuojami vienoje koordinačių sistemoje“, - kalbėjo Geodezijos instituto vadovas.

Pasak jo, jeigu matuojama vietovė atvira, naudojami GPS imtuvai, kurie turi ryšį su palydovu, o jeigu matavimus reikia atlikti miške, brūzgynuose arba miestuose, naudojami automatiniai tacheometrai. Tokiais atvejais atviroje vietovėje matininkas koordinuoja taškus su GPS imtuvais, o nuo tų taškų tolesni matavimai atliekami techeometrais.

Ar populiari matininko profesija?

E.Paršeliūno teigimu, per paskutinį dešimtmetį ši profesija tapo labai populiari, nes rinkoje buvo jaučiamas specialistų poreikis. Vyko ir tebevyksta žemės reforma, atkuriamos nuosavybės teisės, kilo statybų burbulas, intensyvėjo kelių, geležinkelių, įvairių komunikacijų tiesimo darbai. „Būdavo taip, kad mes priimdavome 3 studentų grupes. Tačiau šiais metais įstojusiųjų - tik viena grupė. Geodezininkus, be VGTU, rengia dar 4 kolegijos. Ir visur priimama tiek žmonių, kiek stoja“, - pasakojo instituto vadovas.

Šiuolaikinis matininkas turi mokėti dirbti geodeziniais instrumentais, gerai išmanyti topografinę braižybą, dirvožemio mokslo, žemėtvarkos ir žemės ūkio pagrindus bei žemės nuosavybės įstatymus. Taip pat reikalinga gera fizinė ir psichinė sveikatos būklė - puikus regėjimas, nuotolio, dydžio ir formų jautimas, gera klausa, judesių koordinacija ir fizinė ištvermė.

Iš senovės liko tik kauburiai

VĮ Valstybės žemės fondas (VŽF), kurio steigėjas yra Žemės ūkio ministerija, yra stambiausia Lietuvos įmonė, vykdanti žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos, GIS, dirvožemio tyrimo ir vertinimo, melioracijos kadastro darbus.

Su VĮ VŽF matininkų brigada išvykome į Vilniaus rajoną, kur buvo atliekami nuosavybės atkūrimo projekto darbai. Darbų užsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono teritorinis padalinys.

Matuojamas kiekvienas sklypas, į kurio nuosavybę pretenduoja žmogus, norintis atgauti žemę. Matininkai pasakoja, jog kartais sklypai mažais lopinėliais būna išsidėstę kelių ar keliolikos kilometrų spinduliu automobiliais neprivažiuojamose, medžiais bei krūmais apaugusiose vietovėse. Kiekvieną jų matininkas turi pasiekti arba ratais, arba kojomis, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Pirmiausia GPS imtuvu tikrinamos sklypo ribos. Ne visada tai iš pirmo karto pasiseka, nes tenka laukti ryšio su palydovu, o krūmuose arba miške – ištraukti anteną kuo aukščiau.

Ko gero, iš senųjų technologijų likęs vienintelis dalykas, kuriuo iki šių dienų naudojasi matininkai, tai yra vadinamieji kapčiai, arba riboženkliai, o nepamainomi pagalbininkai – kastuvas ir kirvis.

Metalinis kuolas įkalamas kirviu, kaip ir prieš 100 metų, o paskui apkasamas supilant apvalų kauburį. Jie išdėstomi prie kiekvieno sklypo ribos posūkio taip, kad būtų matyti du artimiausieji, ir ne rečiau kaip 300 metrų atstumu vienas nuo kito, jeigu sklypo linija tiesi. Jei sklypo linija nelygi, vieno matavimo metu sukalama ir apkasama kelios dešimtys riboženklių. Neretai metaliniai strypai tampa ir ilgapirščių taikiniais. Siekiama ateityje modernizuoti šį procesą, smeigti į žemę specialias lenteles.

Iš anksto prieš sklypo matavimą išsiunčiami popieriniai laiškai visų gretimų sklypų šeimininkams, kad matavimo metu jie būtų vietoje. Tačiau retai kada taip būna. Atlikęs darbus lauke matininkas grįžta į biurą, „iškrauna“ duomenis į kompiuterį ir parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią, išdėstytą popieriuje, išsiunčia sklypo savininkui bei Nacionalinės žemės tarnybos rajono padaliniui. Šio vadovas priima sprendimą atkurti nuosavybę, leisti žemę nuomoti arba parduoti. Projekto įgyvendinimas trunka kelis mėnesius, nes vis dar yra daug popierinio darbo, ypač tais atvejais, kai reikia derinti dokumentus tarp institucijų.

Investuojama į techniką ir žmones

VŽF direktoriaus pavaduotojo žemėtvarkai Gintauto Vasiliausko teigimu, fondas visuomet stengiasi investuoti į naujausią techniką, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir greitai. Daugiausia naudojami modernūs GPS imtuvai, per kuriuos gaunami duomenys iš palydovų. Taip pat investuojama į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, nes naujausia technika reikalauja ir naujų žinių. Visoje Lietuvoje fonde dirba 380 specialistų, struktūriniai VŽF padaliniai veikia visuose didžiausiuose miestuose.

„Mes vykdome ne vien tik su žemėtvarka susijusius nuosavybės atkūrimo matavimus, bet ir esame užsakovai žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimo srityje. Taip pat fondas aukcionuose pardavinėja sklypus, vykdo valstybės deleguotą funkcija dėl apleistų žemių. Fondas dalyvauja konkursuose, kuriuos skelbia Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Ji yra visų darbų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, pardavimu, nuoma, užsakovė. Ir mes, ir privatūs matininkai šiuose konkursuose dalyvaujame vienodomis teisėmis“, - kalbėjo G. Vasiliauskas.

Takas vieno langelio link

Nuo kitų metų su žemėtvarka ir žemės teise susijusių institucijų darbas turėtų tapti lengvesnis, o su tuo susijusios paslaugos valstybės institucijoms, gyventojams ir ūko subjektams turėtų būti greitesnės, savikaina - mažesnė. Jau nebereikės nešioti ar siųsti popierių į institucijas, visi derinimo darbai bus atliekami realiu laiku bendroje elektroninėje sistemoje.

Kitų metų pradžioje turėtų startuoti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (ŽPDRIS). Naujosios sistemos paskirtis – maksimaliai automatizuoti su žemėtvarkos planavimu susijusių procesų vykdymą. ŽPDRIS elektroninės paslaugos bus teikiamos taikant vieno langelio principą. Kaip skelbia Nacionalinė žemės tarnyba, šio projekto veiklos įgyvendinimo pabaiga numatyta 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"