TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kur dingsta gabūs vaikai

2016 09 21 6:00
kars4kids.org nuotrauka

Su gabiais vaikais visada siejami dideli lūkesčiai, kad jie išaugs visuomenės šviesuoliais. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip trečdalis gabių vaikų mokosi vidutiniškai arba blogai. Daugybė gabių vaikų net nėra atpažįstami kaip gabūs.

Kodėl dalis gabių vaikų nerealizuoja savo gebėjimų, priežasčių ieško visas pasaulis. Tačiau Lietuvoje, kaip pabrėžė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė doc. Sigita Girdzijauskienė, net nėra visuotinės gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo sistemos.

Penki procentai

Kokią visuomenės dalį sudaro gabūs asmenys, priklauso, pasak doc. S. Girdzijauskienės, nuo pasirinkto gabumų apibrėžimo. Kiekviena šalis yra sutarusi, kokius žmones laikys gabiais. Pavyzdžiui, turtingoje visuomenėje, galinčioje pasiūlyti vaikams išskirtinį mokymą, gabiesiems gali būti priskirta net 10 proc. visų mokinių. Lietuvos švietimo ministerijos pateikto oficialaus apibrėžimo, koks vaikas yra gabus, vienas kriterijų – labai aukšti intelektiniai gebėjimai. Tokių gebėjimų turėtų maždaug 2,5 –3 proc. vaikų. Tačiau intelektas yra nevienalypis reiškinys. Vieni turi aukštesnius kalbinius, kiti – matematinius, treti – erdvinius gebėjimus. Kai kurie – ir vienus, ir kitus gebėjimus. Todėl kalbama maždaug apie 5 proc. gabiųjų.

Tiems 5 proc. atrasti reikia ištirti daugybę vaikų. Per naujausią dvejus metus trukusį reprezentatyvų tyrimą visoje Lietuvoje buvo ištirta daugiau kaip 5 tūkst. moksleivių nuo penktos iki dešimtos klasės. Nustatytas ne tik bendras intelekto koeficientas, bet vertinti ir kalbiniai, matematiniai, erdviniai gebėjimai, atmintis, kūrybiškumas. Išskirta didesnė nei 5 proc. vaikų imtis – apie 350 mokinių. Visų tirtų mokinių tėvai ir mokytojai taip pat buvo apklausti. Sukaupta gausybė informacijos apie gabiuosius ir jų bendraamžius.

„Nors skirtingų pjūvių duomenų analizė dar vyksta, galime palyginti gabiuosius su bendraamžiais klasėje, kuo jie išskirtini, – pasakojo VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė. – Pirmiausia gabūs vaikai skiriasi nuo bendraamžių daug geresniais samprotavimo gebėjimais, geresniu matematiniu loginiu mąstymu. Jų mąstymas taip pat yra lankstesnis, paslankesnis nei bendraamžių. Šių vaikų atmintis yra talpesnė, jie greičiau apdoroja įvairią informaciją, palyginti su bendraamžiais.“

Skirtingo tipo užduotimis buvo vertintas ir mokinių kūrybiškumas. Gauti rezultatai parodė, kad gabūs vaikai, palyginti su bendraamžiais, yra kūrybiškesni – jie pateikia daugiau idėjų, o pačios idėjos yra originalesnės. Dalį užduočių mokiniai piešė. Kaip ir buvo tikėtasi, gabių vaikų, net ir nelankančių dailės mokyklos ar būrelio, kūrybiškumas, vertintas piešimo užduotimi, taip pat buvo didesnis nei bendraamžių.

Doc. Sigitos Girdzijauskienės įsitikinimu, būtina visuotinė gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo sistema Lietuvoje./Alinos Ožič nuotrauka

Kaip ir visi

Vis dėlto daugiau kaip trečdalis gabių vaikų, maždaug 36–37 proc., mokosi vidutiniškai arba prastai. Nors šių vaikų potencialas yra didelis ir mokymosi veikla nesudarytų didesnių sunkumų. Panašius rezultatus atskleidė ir ankstesni mažesnių imčių tyrimai tiek pradinėse, tiek gimnazijų klasėse. Tik du trečdaliai gabių vaikų realizuoja savo gebėjimus.

Tarp prielaidų, kodėl taip yra, doc. S. Girdzijauskienė pirmiausia nurodė, kad dalis gabių vaikų, ypač paauglystėje, sprendžia dilemą, ar gerai mokytis, ar būti tokiems kaip visi bendraamžiai. Mokslas tuo amžiaus periodu kur kas mažiau vertinamas. Kita prielaida, grindžiama ir ankstesniais tyrimais, – skiriasi gabių vaikų mokymosi įgūdžiai. Dalis jų net nežino, kaip reikia tinkamai mokytis.

„Kartais manoma, kad gabiems vaikams nereikia ypač stengtis, nes jų gebėjimai dideli, atmintis gera. Tačiau mokykla vis dėlto reikalauja įdėti ir tam tikro darbo, ir pastangų, ir atkaklumo“, – pabrėžė tyrėja.

Kodėl dalis gabių vaikų nesimoko, be abejo, priklauso ir nuo mokyklos, klasės, ir nuo šeimos. Yra žinoma: kuo tėvai palankiau vertina mokyklą, tuo vaiko pasiekimai didesni. Šeimos nuostatos prisideda prie vaiko noro mokytis.

„Visi turbūt suprantame, kad gabūs vaikai turėtų išaugti į visuomenės šviesuolius. Tačiau reikia ką nors daryti, kad tie lūkesčiai išsipildytų, – sakė doc. S. Girdzijauskienė. – Dabar gabūs vaikai mokosi pagal tas pačias programas kaip visi. Nors daugeliu atvejų jiems tai, kas vyksta klasėje, yra tiesiog per lengva.“

Neatpažinti deimančiukai

Daugybė gabių vaikų net nėra atpažįstami kaip gabūs. Nors mokytojai paprastai įsitikinę, pasak VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovės, kad mato ir žino, kuris vaikas yra gabus, pradėjus aiškintis ir diskutuoti, prieina prie išvados, kad iš tikrųjų taip nėra. Dauguma mokytojų gabų vaiką tapatina su gerai besimokančiais, ir kuo vaikas geriau mokosi, tuo didesnė tikimybė, kad mokytojas jį vertins kaip gabų. Tačiau lygybės ženklo tarp gabaus ir gerai besimokančio vaiko dėti negalima, nes ne kiekvienas gerai besimokantis vaikas yra gabus ir ne kiekvienas gabus vaikas išsiskiria gerais rezultatais. Gabūs vaikai atpažįstami taikant įvairius psichologinius testus, tačiau ne kiekviena mokykla turi psichologą ir ne kiekvienas psichologas turi instrumentų, kuriais būtų galima nustatyti gabius vaikus. Jei jie neatpažįstami, negauna ir tinkamo ugdymo. Jų milžiniškas potencialas gali būti nerealizuojamas.

„Dažnai manoma, kad gabūs vaikai mokosi miestų prestižinėse mokyklose, tačiau atlikę tyrimus įvairiose Vilniaus, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos apskričių mokyklose, aptikome tikrų deimantų mažose kaimų ar miestelių mokyklose. Galbūt tai vienintelis išskirtinių gebėjimų vaikas toje mokykloje, – pasakojo mokslininkė. – Tačiau net ir nustačius gabų vaiką, reikia žinoti, ką su juo daryti. Visuotinės sistemos – tiek gabių vaikų atpažinimo, tiek ir ugdymo – nėra. Paliekama kiekvienai mokyklai, galiausiai kiekvienam mokytojui spręsti. Kartais tėvai net neturi galimybės to vaiko nuvežti į mieste vykstančią olimpiadą. Nuo mokytojo kompetencijos ir geranoriškumo priklauso, kiek padės gabiam vaikui eiti į priekį.“

Estijos pavyzdys

Juo labiau kad yra daugybė kitų vaikų: turinčių mokymosi sunkumų ar iš socialinės rizikos šeimų, nepavalgiusių, nesimokančių. Daugiausia dėmesio skiriama jiems. Pasak doc. S. Girdzijauskienės, mūsų švietimo sistema orientuota į pagalbą tiems vaikams, ir pagalba jiems neabejotinai reikalinga. Tačiau gabūs vaikai – taip pat išskirtinė grupė.

Pavyzdžiui, Estijoje gabus vaikas prilygintas specialiųjų ugdymo poreikių turinčiam vaikui. Jam taip pat reikia kitokio nei įprastas ugdymas, todėl ir skiriamas didesnis mokinio krepšelis.

Pasaulyje gabių vaikų problema sprendžiama įvairiai. Kai kuriose šalyse veikia specialūs ugdymo centrai. Gabūs vaikai gali mokytis paprastose mokyklose su savo bendraamžiais, bet jiems suteikiamas dar papildomas ugdymas.

Palikti vieni

VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė apgailestavo, kad Lietuvoje mokytojas paliekamas vienas spręsti, kaip ugdyti gabų vaiką, kaip individualizuoti ugdymą pagal jo gebėjimų struktūrą. Ir tai turėtų vykti sistemingai, kiekvieną pamoką diena po dienos. Tačiau tikrovė yra kitokia – jei gabus vaikas nekelia jokių problemų, to individualizuoto ugdymo gali ir negauti.

„Patys mokytojai pripažįsta, kad nežino, kaip reikia ugdyti gabius vaikus. Ta mokinių grupė tikrai nėra paprasta, ir mokytojams reikia pagalbos, – įsitikinusi doc. S. Girdzijauskienė. – Kai nėra visuotinės gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo sistemos, kyla daug klausimų. Tačiau jos rengimas nejuda iš vietos. Delsimas metai po metų atideda sistemos rengimą. O tai atitolina problemos sprendimą.“

Privalumas ar našta

Pasaulyje daugiausia gabių žmonių tyrimų atlieka JAV, Australijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai. Šiose šalyse atliekami ir ilgalaikiai tyrimai, kai tie patys gabūs žmonės stebimi nuo ankstyvos vaikystės ir net daugiau nei 30 metų. Remiantis šiais ir kitais tyrimais, išskiriami trys požiūriai į ypatingus gabumus. Pirmosios krypties atstovai juos vertina kaip rizikos veiksnį. Antrosios – mėgina įrodyti, kad išskirtiniai gabumai yra tik kaip padedantis, apsauginis, veiksnys. Trečiosios – nuosaikiųjų – ieško aukso vidurio, kai vienu atveju išskirtiniai gabumai gali būti rizikos, kitu – apsauginis veiksnys. Įrodymų randa visų trijų krypčių mokslininkai.

„Kai kalbame apie gabumus, dažniausiai turime galvoje aukštus intelektinius gebėjimus, didelį kūrybingumą, bet tyrimai rodo, kad gabus žmogus gali skirtis ir kitose gyvenimo srityse, – pabrėžė doc. S. Girdzijauskienė. – Pavyzdžiui, jis geriau, giliau supranta emocijas, jautriau į jas reaguoja. Ir tokiam žmogui nėra paprasta gyventi visuomenėje. Jis gali būti vertinamas aplinkinių, tačiau lygiai taip pat gali būti nesuprastas ir į jį žvelgiama kaip į keistuolį.“

Diskutuoti tema „Gabumas: privalumas ar našta“ VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centras pakvies viename „Tyrėjų nakties“ renginyje. „Tyrėjų naktis“ kasmet organizuojama paskutinį rugsėjo penktadienį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"