TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kur Lietuvoje daugiausia "baltųjų arklių"

2009 12 07 0:00
Prof. S.Šliaupa įsitikinęs, kad šalys, kurios pripažįsta geologinį veiksnį, visuomenei suteikia nemažai naudos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Geomedicina - palyginti nauja mokslo šaka, tačiau jau ir mūsų šalyje yra atlikta tyrimų, kaip ligų pasiskirstymas priklauso nuo dirvožemio ir ypač - nuo geriamojo vandens.

"Lietuvoje dar iš sovietinių laikų paveldėtas per didelis alkoholio vartojimas labai gražiai atsispindi mūsų sudarytame medicininiame alkoholinės psichozės žemėlapyje, - LŽ sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius Saulius Šliaupa. - Gerai kai kuriems piliečiams pažįstamų "baltųjų arklių" Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje ganosi perpus mažiau nei, sakysim, Rytų, Vakarų ar Pietų Lietuvoje. Sunku būtų patikėti, kad ten žmonės geria kitaip. Kai pradėjome tyrinėti požeminį vandenį, pastebėjome labai aiškias sąsajas su magnio kiekiu ir vandens kietumu."

Abipusis poveikis

Jau seniai geologai bendradarbiauja su medikais geochemijos srityje. Viena jos atšakų yra paviršinių cheminių elementų pasiskirstymas, o pagrindinis tyrinėjimų objektas - aplinkos tarša. Atliekant kartografavimą Panevėžyje, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, kituose miestuose buvo imami pavyzdžiai iš dirvožemio ar sniego (jei norėta pažiūrėti, kuo kvėpuojame) ir sudaryti žemėlapiai, kuriuose aiškiai matyti, kur kokių sunkiųjų metalų yra.

Pasak Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. S.Šliaupos, tie žemėlapiai paprastai atiduodami savivaldybių aplinkosaugos skyriams, tačiau nelabai noriai priimami, nes yra savotiškas apynasris didžiajam verslui, pirmiausia statyboms. Rudoje ar raudonoje dėmėje namų kaina, aišku, turėtų kristi, todėl tokie žemėlapiai nėra populiarinami.

Nuo vadinamosios aplinkos geochemijos šiek tiek skiriasi geomedicinos tyrinėjimai. Jie sutelkti ne į baisius pramonės teršalus, o į žmogaus ir gamtos sąryšį. Kaip gamta apskritai veikia žmogų kasdieniame gyvenime.

"Nuo seno pastebėta, kad vienose šalyse labiau nei kitose žmonės serga kuria nors liga. Yra vadinamasis geografinis ligų pasiskirstymas, - pasakojo mokslininkas. - Seniai žinoma ir geologinių mineralų įtaka žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, graikai ar romėnai nusikaltėlį bausdavo išsiųsdami kasti gyvsidabrio. Iš geomedicinos žinome apie 25 cheminius elementus, kurie yra visų svarbiausi žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, magnis, natris, kalis - širdies veiklai, magnis, litis, fosforas - nervų sistemai, selenas - antivėžinis, neblogai ištirtas ryšys tarp chromo trūkumo ir susirgimų diabetu."

Kolektyvinis pacientas

Geomedicina kaip atskira mokslo šaka susikūrė tik prieš kelis dešimtmečius. Bendradarbiaujant geologams ir medikams iš esmės pasikeitė ir tradicinė paciento traktuotė. Medikai gydo individualų pacientą, o geomedicinos koncepcija, pasak prof. S.Šliaupos, kitokia - kolektyvinis pacientas. Jis gali būti kaimas, regionas, šalis. Pavyzdžiui, dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Anglijoje buvo pastebėta kaimų, kuriuose gerokai daugiau sergama vėžiu. Geologai nustatė, kad pagrindinė tokio sergamumo priežastis - vanduo, kuriame yra daugiau tam tikrų organinių junginių.

Pagal regioną gerai žinomas vadinamasis Balkanų, arba Dunojaus, vėžys. Buvo pastebėta, kad ištisos teritorijos išilgai Dunojaus pasižymi labai specifiniu kepenų ir inkstų vėžiu. Geologai ėmėsi intensyvių tyrinėjimų, tačiau kol kas vienos nuomonės nėra. Aišku tik tiek, kad priežastis vėl yra vanduo, tačiau dar nenustatyta, kas konkrečiai jame gali sukelti vėžį. Ryškesnė hipotezė - specifiniai organiniai junginiai, nes tame baseine paviršiuje slūgso stambūs anglies telkiniai. Kasamas ir naudojamas energetinei pramonei lignitas yra sudarytas iš senovinės organinės medžiagos, suslūgusios jau geologiniuose sluoksniuose. Žmonės, gerdami iš anglingų sluoksnių tekantį vandenį, gauna ir tų specifinių cheminių junginių, skatinančių tam tikras ligas.

Geriausias šalies pacientės pavyzdys būtų kaimynė Suomija. Ji 1983 metais pradėjo vadinamąjį didįjį seleno eksperimentą. Geologai ir chemikai, tyrinėdami dirvožemį ir paviršinius vandenis, nustatė, kad šalies gyventojų kasdienėje dietoje gerokai trūksta seleno. Vyriausybės nutarimu visoje Suomijoje buvo pakeista tręšimo politika, t. y. į trąšas, be kitų elementų, papildomai dėta seleno, ir gana greitai, per kelerius metus, padėtis pagerėjo. Padidėjo seleno kiekis karvių piene, daržovėse, mėsoje.

Kinijoje taip pat yra regionų, kuriuose trūksta seleno. Vyriausybės sprendimu ten gaminama speciali druska - pridedant į ją seleno milijonams žmonių gerinama bendroji sveikatos būklė.

Ką geri, kuo sergi

Lietuvoje pirmas toks geologų ir medikų bendradarbiavimo pavyzdys būtų fluoro eksperimentas. Prieš kelerius metus geologai atliko specialius tyrimus, kiek fluoro yra geriamajame vandenyje. Padėtis, pasak geologo, nebloga, tik gerokai viršyta fluoro koncentracija šiaurinėje Vakarų Lietuvos dalyje, maždaug nuo Klaipėdos į šiaurę Mažeikių link. Žmonės, gyvenantys tuose rajonuose, gauna didesnį kasdienį fluoro kiekį, todėl rekomenduota pirmiausia vengti dantų pastos, papildytos fluoru. Priešingu atveju galima dantų ligos fluorozės rizika.

"Dažnai taip yra, kad cheminių elementų poveikis būna dvejopas. Blogai, kai jų trūksta, ir blogai, kai per daug, - kalbėjo prof. S.Šliaupa. - Jei trūksta fluoro, taip pat iškyla dantų, kaulų sistemos problemų."

Jau anksčiau geologai pastebėjo, kad tuose rajonuose fluoro yra šiek tiek daugiau, negu turėtų būti. Remiantis tyrimų duomenimis, išleista nedidelė brošiūra "Fluoras Lietuvos vandenyse".

Kiti tyrimai Lietuvoje leido pastebėti, kad žmonės, geriantys vandenį, kuriame yra daugiau kalio ir natrio, mažiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Atsitiktinumas ar ne, sunku pasakyti, bet toks ryšys, pasak geologo, labai aiškus. Rytų Lietuvoje natrio ir kalio gerokai mažiau nei vakarinėje šalies dalyje ir dažniau sergama širdies bei kraujagyslių ligomis.

Skandinavijoje jau septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį mėginta išsiaiškinti, kodėl pas juos tiek daug žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Švedijoje ir Suomijoje nustatytas labai glaudus ryšys pirmiausia su per mažu magnio kiekiu geriamajame vandenyje. Geologų kartu su medikais sudaryti žemėlapiai tiesiog stebina tiksliu atitikimu. Suomiai atliko išsamius mirčių nuo miokardo infarkto tyrimus ir palygino su vandens kietumu. Kur trūksta magnio, ten daugiau tokių atvejų.

Lietuvos geologai taip pat ištyrė, kiek įvairiose šalies vietose yra magnio, ir pastebėjo glaudų ryšį su alkoholinėmis psichozėmis. Tokia priklausomybė mokslininkų nestebina, nes žmogaus, vartojančio alkoholį, organizmas netenka šio labai svarbaus nervų sistemai elemento. Gerdamas vandenį, turintį nemažai magnio, žmogus šiek tiek kompensuoja, pasak geologo, cheminį organizmo biudžetą. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje magnio yra daugiau. Ten netoli žemės paviršiaus išsidėstę karbonatinių uolienų sluoksniai, kuriuose yra didesnis magnio kiekis, ir pats vanduo kietesnis. Tuose rajonuose kur kas rečiau pasitaiko ir alkoholinės psichozės atvejų.

Padeda ar kenkia

Lietuvoje taip pat pastebėta šizofrenijos svyravimų. Vieni rajonai patiria daugiau jos atvejų, kiti - gerokai mažiau. Geologai nustatė glaudų ryšį su cheminiu dirvožemio balansu. Rajonuose, kurių dirvožemyje yra daugiau fosforo ir ličio, kur kas mažiau rizikos susirgti nervų sistemos ligomis. Žinoma, šizofrenija, kaip pabrėžė mokslininkas, yra ir genetinė liga, galimos taip pat kitos priežastys, bet kasdienis cheminis racionas arba padeda, arba paskatina ligos užuomazgas.

Neseniai atlikus bendrą studiją, apėmusią visas Baltijos jūros šalis, nustatyta, kad sergamumas šizofrenija ir kitomis nervų ligomis yra gerokai didesnis Skandinavijos valstybėse negu pas mus, šiapus Baltijos, ir rastas labai glaudus ryšys su fosforo ir ličio kiekiu dirvožemyje.

"Čia lyderė būtų Suomija, - sakė prof. S.Šliaupa. - Jos dirvožemyje mažiausiai šių elementų ir sergamumas yra didžiausias. Suomių kaimynai estai nervų ligomis serga mažiausiai, todėl sieti su tautų giminingumu negalima. Pas mus gerokai daugiau savižudybių, bet čia tikriausiai socialinės, ekonominės ir dar galbūt kitokios priežastys."

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose atlikus išsamesnius tyrimus pastebėta, kad sergamumas vėžiu yra didesnis tose vietovėse, kurių dirvožemyje yra daugiau cinko ir vario.

Gyvenamosios aplinkos svarba mūsų organizmui akivaizdžiai matyti tuose rajonuose, kurių dirvožemyje vienų ar kitų cheminių elementų kiekis yra gerokai didesnis. Lietuvoje tas fonas, pasak geologo, gana vidutiniškas ir svyravimai nėra labai ryškūs.

Ir nuodai, ir audros

Pasaulyje žinoma tokia geologinė Kešano liga. Jos

pavadinimas kilęs nuo Kešano provincijos Kinijoje. Ši pavojinga kardiomiopatijos forma yra aiškiai susijusi su tais regionais, kuriuose gerokai mažesnis seleno kiekis ir žmonėms jo trūksta kasdienėje dietoje. Amerikiečiai yra išsamiai ištyrę savo dirvožemį, kiek jame yra seleno. Suomijos dirvožemyje jo trūksta ir užfiksuota nemažai Kešano ligos atvejų. Pirmauja, žinoma, Kinija. Jos centrinėje dalyje driekiasi vadinamoji Kešano juosta. Geologai nustatė, kad ten žmonėms labai trūksta šio mineralo.

Kai kurie Bangladešo rajonai kenčia dėl smarkiai įprastą foną viršijančio arseno kiekio. Šis nuodas - didelė nelaimė milijonams žmonių. Iš aplinkos sklindantis nuodijimas arsenu sukelia baisių vėžio formų, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės nežinodami naudoja paviršiuje esančią anglį, kurioje gausu arseno, ne tik namams šildyti, bet ir kam nors kepti, džiovina virš tokios ugnies, pavyzdžiui, pipirus ar kitus prieskonius.

Iš kitų ryškesnių pavyzdžių būtų JAV meteorologijos tarnybų kartu su geologais atidžiai stebimos vadinamosios dulkių audros, kartkartėmis pakylančios pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra dykumų regionai. Vėjų sukelti smėlio dulkių debesys migruoja didžiulėse teritorijose ir žmonės, tuose rajonuose patiriantys dažnas audras, užteršiančias plaučius kvarco grūdeliais, suserga silikoze. Kaip pasakojo prof. S.Šliaupa, maždaug prieš dešimt metų ir Vokietijos miestas Frankfurtas buvo paskendęs dulkėse, atneštose iš Sacharos, tačiau vienas kartas per šimtmetį rimtos problemos nesukelia.

Ne tik cheminiai elementai svarbūs žmogui. Visiems gerai žinomos, pavyzdžiui, magnetinės audros. Kai kuriose šalyse net įspėjama, kurią dieną jų laukti, ir žmonės, turintys aukštą kraujo spaudimą ar silpną širdį, stengiasi likti namie, mažiau dirbti.

"Šį reiškinį išsamiau ištyrėme Panevėžio rajone. Palyginome magnetinio lauko intensyvumą su greitosios pagalbos iškvietimų skaičiumi per dieną. Nustatėme savotišką 26 dienų ciklą - tiek magnetinio lauko, tiek iškvietimų. Jis gerai žinomas ir kitose šalyse, - kalbėjo geologas. - Arba padidėja, arba sumažėja iškvietimų ir sutampa su magnetinio lauko intensyvumo kitimu. Įstabus dalykas." Pavyzdžiui, įlipę į troleibusą gauname tūkstančius kartų didesnį elektromagnetinį krūvį nei iš žemės magnetinio lauko svyravimų, tačiau mūsų organizmas yra pritaikytas būtent prie jų, todėl labai svarbu, pasak mokslininko, kaip svyruoja tie natūralūs žemės laukai. Jei ten įvyksta kokių nors sutrikimų, jaučiame diskomfortą, nes esame taip pat elektromagnetinį lauką skleidžiantys kūnai ir mus destabilizuoja. Išsiderina mūsų harmonija. Iš atlikto tyrimo taip pat matyti, kad magnetiniam laukui pradėjus kisti, žmogus ima jaustis nejaukiai, nes išsimuša iš įprastinio ritmo ir atitinkamai didėja sergamumas.

Pripažįstant poveikį

"Šalys, kurios pripažįsta geologinį veiksnį, visuomenei suteikia nemažai naudos, - įsitikinęs prof. S.Šliaupa. - Pirmauja, aišku, JAV. Čia labai gerai ištirta, kiek ir kokių elementų trūksta arba yra per daug dirvožemyje. Su tyrimų duomenimis gerai supažindinta visuomenė, tad žmonės žino, kokių medžiagų jiems trūksta, ir jau įpratę vartoti atitinkamus papildus."

Pavyzdžiui, norvegų medikai jau prieš šimtą metų pastebėjo, kad žmonės, gyvenantys atokiau nuo kranto, dažniau serga ligomis, kurias lemia jodo trūkumas. Geologai nustatė, kad jodo kiekis labai aiškiai mažėja tolstant nuo jūros į žemyno pusę.

"Svarbiausia vis dėlto yra geriamasis vanduo, nes dėl maisto šiais laikais problemos nėra - prekybos centruose perkame iš įvairių regionų atvežtus produktus, - kalbėjo prof. S.Šliaupa. - Lietuvoje vandenvietės ir individualūs gręžiniai dažnai tiriami radiochemiškai. Vandens cheminę sudėtį neblogai žinome, tačiau vis dar trūksta medicininės informacijos, kad ją būtų galima sukabinti su geologiniais duomenimis."

Šį rudenį Palangoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje VU geologai su kolegomis iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ir VU biofizikais parengė pranešimą, kuriame buvo palygintos vadinamosios baltiškos ir skandinaviškos ligos. Kartu atsižvelgta į geologų sudarytus geocheminius visos Europos žemėlapius, kur ir kiek dirvožemyje yra įvairių cheminių elementų.

Visose šalyse pastebėta, kad, pavyzdžiui, magnis gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, o šia liga sergama dažniau, jei dirvožemyje yra daugiau cinko ir švino. Labai glaudus infekcinių ligų ir natrio ryšys, nes šis elementas didina aplinkos šarmingumą - infekcinių ligų priešą. Studija taip pat patvirtino jau seniai žinomą glaudų chromo ir diabeto ryšį. Pavyzdžiui, Danijoje didžiausias sergamumas šia liga, o Lietuvoje - perpus mažesnis, nes mūsų dirvožemyje yra daugiau chromo. Susirgimų vėžiu daugiau Skandinavijos šalyse, o pas mus - širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

"Skirtumai didžiuliai, tačiau pirmiausia skiriamės socialiniu ir ekonominiu gyvenimu", - pabrėžė prof. S.Šliaupa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"