TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kur mokslo vaisiai saldžiausi

2015 12 08 13:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokytojų streiko dieną žurnalas „Reitingai“ pristatė naujus dalykinius gimnazijų bei aukštųjų mokyklų vertinimus. 

Sakoma, kad egzistuoja melas, didelis melas ir statistika: reitingų lentelė priklauso nuo to, kokius vertinimo kriterijus sudarytojai pasirenka ir kokius svorius jiems priskiria. Pagal atskirus mokymosi dalykus „Reitingai“ įvardijo lyderius ir tarp gimnazijų, ir tarp aukštojo mokslo įstaigų, siekdami, kaip patys sako, padėti jaunuoliams ir jų tėvams pasirinkti. Ekonomiką studijuoti rekomenduojama ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, matematiką ar fiziką – Vilniaus universitete (VU), inžineriją – Kauno technologijos universitete (KTU), architektūrą – Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).

Geriausiai egzaminams ruošia ne tik elitinės didmiesčių gimnazijos

„Reitingai“ išskyrė pusšimtį mokyklų, kurios gimnazistus geriausiai parengia atskirų sričių valstybiniams egzaminams. Skaičiuota pagal 2015 metų laidos abiturientų egzaminų rezultatų vidurkį. „Didelių pokyčių nėra“, – su praėjusiais metais lygino žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Pavyzdžiui, nestebina, jog lietuvių kalbos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija bei KTU gimnazija. Tuo metu lyderiai matematikoje kiek skiriasi: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Ukmergės rajono Taujėnų gimnazija. Pastarojoje trys iš dvylikos abiturientų šiais metais gavo šimtukus.

„Stebina ir džiugina, kad regionų gimnazijose mokytojai šviesuoliai daro stebuklus“, – komentuoja žurnalistė. Be minėtosios mokyklos ji išskyrė Alytaus Šv. Benedikto gimnaziją bei Marijampolės Marijonų gimnaziją. „Įsivaizduokite, kad kaimo mokykloje dirba stiprus fizikos ar informacinių technologijų mokytojas. Jis vienas taip kilsteli tą klasę ir tuos mokinius, kad jie geba įstoti ten, kur svajoja“, – priduria žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas. Informacinių technologijų egzaminui, anot „Reitingų“ geriausiai rengia Akmenės rajono Ventos gimnazija, Šilutės rajono Vainuto gimnazija bei Kauno Rokų gimnazija

Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje bei Vilniaus privačioje gimnazijoje šiais metais geriausiai išlaikytas istorijos egzaminas, Vilniaus licėjuje, Lazdijų rajono Veisiejų gimnazijoje bei Klaipėdos licėjuje – geografijos. Biologijoje lyderiauja Neringos vidurinė mokykla, Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, chemijoje – Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija, Klaipėdos licėjus, Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla, fizikoje – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus licėjus, Marijampolės Marijonų gimnazija.

G. Sarafinas / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Nors siekiama, kad abiturientai mokėtų bent dvi užsienio kalbas B2 lygiu, duomenys rodo, jog iš tiesų mokiniai moka tik vieną kalbą – anglų. J. Kučinskaitė atkreipia dėmesį, kad antros svetimos kalbos egzaminą laikyti renkamasi labai nenoriai. Savo prancūzų ar vokiečių kalbos žinių įvertinimo sulaukti nenori net ir tie, kuriems jos – pirmosios užsienio kalbos. Anglų kalbos egzaminą geriausiai laikė šių mokyklų abiturientai: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Vokiečių egzaminui geriausiai paruošė Alytaus Šv. Benedikto gimnazija, Biržų „Atžalyno“ vidurinė, Klaipėdos „Ažuolyno gimnazija. Kiekvienoje iš jų šį egzaminą laikė po vieną abiturientą, visi jie gavo šimtukus. Tuo metu prancūzų egzaminui geriausiai paruošė Vilniaus licėjus, Kauno Antano Smetonos gimnazija bei sostinėje esantis Šiuolaikinės mokyklos centras. Licėjuje šį egzaminą laikė du, kitose dviejuose – po vieną abiturientą.

Kolegijų ir universitetų gidas

Įvertinę 70 skirtingų studijų krypčių, „Reitingai“ skelbia rekomendacijas, kur verčiausia stoti norintiems tapti inžinieriais, o kur – sociologais. Žurnalo redaktoriaus nuomone, tai svarbu žinoti, nes jaunuoliai stoja į konkrečias programas, o ne į mokymo įtaigas. „Gali pasirodyti paradoksalu, bet Lietuvoje nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri visose srityse būtų puiki. Taip pat nėra nė vienos kolegijos, kur visos programos būtų silpnos“, – apibendrina jis.

Dalykinio kolegijų bei universitetų bakalauro studijų reitingas sudarytas pagal darbdavių nuomonę apie konkrečių specialistų parengimą (40 proc. viso vertinimo svorio), visų priimtų konkrečios studijų krypties pirmakursių vidutinį balą (20 proc.), geriausiųjų abiturientų, tapusių studentais nuošimtį (20 proc.), žemiausią balą, su kuriuo buvo priimti pirmakursiai (20 proc.).

Pavyzdžiui, Vilniaus kolegija pirmauja tokiose srityse kaip medicinos technologijos, reabilitacija, slauga, ekonomika, finansai, rinkodara, vadyba, verslas, apskaita, elektronikos ir elektros inžinerija, informatika, pedagogika, maisto technologijos, muzika, teatras ir kinas. Kauno kolegija – medicina ir sveikata, burnos priežiūra, teisė, socialinis darbas, bendroji inžinerija, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, vertimas, žemės ūkio mokslai, maisto studijos, dailė, Klaipėdos valstybinė kolegija – statybos inžinerija ir statybų technologijos. Kauno technikos kolegija yra lyderė mechanikos bei sausumos transporto inžinerijoje, o Vilniaus dizaino kolegija – dizaine.

Prof. P. Žiliukas.

Norintiems studijuoti visuomenės sveikatos bakalaurą, „Reitingai“ siūlo pirmoje vietoje besidalinančius Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) bei VU, biotechnologijas – VGTU, KTU bei Vytauto Didžiojo universitete (VDU), fiziką – VU, KTU, Šiaulių universitete (ŠU). Sociologams patariama rinktis VU, VDU, Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), viešąjį administravimą – KTU, VDU, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, socialinį darbą – LSMU, VU, Klaipėdos universitete (KU). Ekonomikos studijos, pagal reitingą, geriausios ISM, po to VU, KTU. Bendroji inžinerija – KTU, VGTU, KU. Informatika – VU, KTU, VGTU.

Studentų Lietuvoje – per daug

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliukas atkreipia dėmesį, jog daugiau nei trečdalis abiturientų į aukštąsias mokyklas stojo su mažesniu konkursiniu balu nei reikia pačiai prasčiausiai valstybės finansuojamai vietai universitete gauti. Pasak jo, vis dar stinga politinės valios atsijoti silpnus studentus, sumažinti kontrastą tarp tų, kurie studijuoja už valstybės ir savo pinigus. Šiais metais į valstybės finansuojamas vietas įstojo 13,9 tūkst. jaunuolių, į mokamas – 11,3 tūkst.

Lietuvoje beveik pusė (48 proc.) žmonių iki 34 metų turi aukštąjį išsilavinimą, tuo metu Europos Sąjugos siekiamybė – 40 proc. Pasak P. Žiliuko, šie skaičiai leidžia teigti, kad galima atsisakyti dalies silpnų studentų. Kitais metais stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė turėtų būti pakelta. Lietuvos universitetų rektoriai nusprendė reikalauti, kad abiturientai būtų laikę bent vieną valstybinį egzaminą, o stojamasis balas neturėtų būti mažesnis nei du iš dešimties. Šiais metais į universitetą įstota ir su 0,34 balo. Tokią situaciją G. Sarafinas įvardija kaip „dugno pramušimą“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuoja pataisas, kuriomis siūloma, kad tiek į mokamą, tiek į nemokamą vietą stojantys būtų išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Šalies vadovė yra sakiusi, jog aukštasis mokslas Lietuvoje – devalvuojamas.

Skirtingi absolventų ir darbdavių lūkesčiai

Atlikę tūkstančio darbdavių, suteikiančių darbo vietų 180 tūkst. asmenų, „Reitingai“ įvardija, kad iš viso septynios dešimtys profesijų Lietuvoje yra pervertintos ir tiek pat – nuvertintos. Pasak G. Sarafino, abiturientai kiekvienais metais skaitlingai stoja į vadybą, teisę, verslo ir viešąjį administravimą, nors poreikio šių profesijų atstovams nesama. „Tokiu būdu prasilenkia darbdavių lūkesčiai ir jaunuolių svajonės. Jie visiškai skirtingai suvokia darbo rinką. Liūdna, nes baigę studijas neranda darbo, gauna minimalią algą. Pavyzdžiui, vienoje kooperatyvo parduotuvėje pardavėjais dirba trys teisininkai“, – komentuoja jis. Šiuo metu dvi specialybes – teisę ir vadybą – studijuoja maždaug ketvirtadalis visų studentų.

J. Kučinskaitė.

G. Sarafinas vardija, kokių profesijų atstovų darbdaviams stinga: suvirintojų, tekintojų, šaltkalvių, frezuotojų, santechnikų, elektrikų, stalių, staklių operatorių, automechanikų. Kone visų sektorių įmonėms trūksta informacinių technologijų bei kompiuterinių sistemų specialistų.

„Reitingai“ pastebi ir „beviltišką“ profesinį orientavimą pusėje Lietuvos savivaldybių, ypač prastai įvertinti Lazdijų bei Varėnos rajonai. Pasak G. Srafino, iš 120 Lazdijų abiturientų, daugiau nei šeštadalis įstojo į teisę, o kiek mažiau nei trečdalis varėniškių – į verslą ir vadybą. „Studijų krypčių yra 70, studijų programų – 1600, bet jie pasirenka tiktai dvi kažkodėl“, – pažymi jis.

J. Kučinskaitė vardijo rajonus, kur profesinis orientavimas pagirtinas: Kupiškis, Rietavas, Rokiškis, Šakiai, Zarasai. Pasak jos, ten mokiniai, pedagogai ir tėvai įsiklauso į tai, ką sako darbdaviai apie poreikius regione. Iš čia stojama daugiausiai į įvairias inžinerinės krypties studijų programas“, – komentuoja ji. Žurnalistė kelia prielaidą, jog sudėtingų studijų jaunimas vengia dėl to, kad kietųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos, biologijos – mokyklose mokoma nepatraukliai. Pasak jos, gimnazistai tik „dresuojami“ egzaminams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"