TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kur vanduo gali prasiveržti fontanu

2015 01 12 14:11
Dėl šalia esančios požeminės kasyklos įgriuvo dalis gyvenvietės Austrijoje. Saugantis tokių įvykių Lietuvos geologai sudarė galimų hidrogeologinių grėsmių žemėlapį. Interneto nuotrauka

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) parengė naują hidrogeologinių grėsmių žemėlapį. Jame parodytos vietos, kuriose gali prasiveržti požeminis vanduo.

Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pastaraisiais metais šalyje gerokai padaugėjo gyventojų, norinčių individualiuose namuose ar sodo sklypuose įsirengti geriamojo vandens arba geoterminius gręžinius. Todėl gausėja atvejų, kai dėl netinkamų gręžybos darbų besiveržiantis požeminis spūdinis vanduo pradeda trykšti fontanais. Tokie proveržiai gali pridaryti nemažai žalos: susidaro įslūgos, užliejami naudingieji žemės plotai, dėl išplaunamo grunto smenga statiniai, nukrenta vandens lygis šuliniuose, sutrikdoma gamtinių sistemų pusiausvyra.

Žemėlapyje išskirtos šalies teritorijos, kuriose tikėtini tokie proveržiai iš gręžinių. Didžiausios rizikos zonos sudaro 8,3 proc. apgyvendintų ir dirbamų šalies žemės plotų, iki 20 proc. – gamtinių plotų. Jos būdingiausios vietovėms su staigiais reljefo pažemėjimais – upių slėniais ir kloniais, ežerų dubakloniais. Tačiau tokių rizikos zonų yra ir kai kuriose lygumose, ypač jų gausu Suvalkijoje.

Hidrogeologiniu požiūriu rizikingiausi yra Pamario lygumų, Nemuno vidurupio, Neries, Vokės, Šventosios (Aukštaitijoje), Ventos, Verknės ir Strėvos upių slėniai. Nemažai proveržio atvejų užfiksuota ir Šiaurės bei Vidurio Lietuvoje – Nevėžio, Mūšos ir Lėvens pabaseiniuose.

Žemėlapyje išskirtos ir minimalios rizikos zonos. Jos apima beveik penktadalį Lietuvos sausumos ploto. Tai Dainavos, Medininkų, Žemaičių ir kt. aukštumos, taip pat tos vietovės, kur požeminio spūdinio vandens srautas „išsikrauna“ artėdamas giliųjų upių slėnių link. Tuo ypač pasižymi Nemuno ruožas tarp Dubysos ir Nevėžio santakų, kur daugelio požeminio vandens sluoksnių spūdis gerokai sumažėja, todėl mažesnė ir proveržio rizika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"