TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kuršių nerijos kova už sengirę nesibaigia

2012 11 10 6:01
Romo Povilaičio nuotrauka/Matant tokį vaizdą nesunku patikėti, kad kormoranai iš Kuršių marių išgaudo tonas žuvų.

Gamtininkų požiūris į kormoranus nėra vieningas. Vieni - už jų, kaip ir visos gamtos, saugojimą, kiti siūlo populiaciją reguliuoti. Ypač tose vietose, kur jie akivaizdžiai žaloja mišką.

Kadangi per pastaruosius 20 metų nukentėjo apie 50 proc. Juodkrantės sengirės, čia pradėta reguliuoti gausiausią didžiųjų kormoranų populiaciją. Tam yra skirta speciali Aplinkos ministerijos programa. Jos numatytas priemones šiemet įgyvendino biologinės įvairovės asociacija "Gamtos namai", su kuria buvo sudaryta paslaugų sutartis. Šiokių tokių rezultatų pasiekta, tačiau nežinoma, ar jie ilgalaikiai. Kaip rodo praktika, kartais populiacija sumažėja, o po kiek laiko vėl padidėja.

Baidė iš lizdų

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, šiemet Lietuvoje perėjo 5374 kormoranų poros septyniose kolonijose. Didžiausia jų - Juodkrantės, ji sudaro apie 80 proc. visų Lietuvos kormoranų. Pritaikius jų populiacijos reguliavimo priemones, šiemet Juodkrantėje perėjo 4100 porų, t. y. 2,5 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Naudojant vaizdinį ir garsinį poveikį sukeliančias petardas, nuolat vaikant paukščius iš lizdų, kiaušiniai atšalo ir Juodkrantės kolonijoje jaunikliai neišsirito 64 proc. užimtų lizdų, o kitose šešiose kolonijose - 46 proc. visų užimtų lizdų.

Didžiųjų kormoranų populiacijos gausai reguliuoti skirtą programą numatoma tęsti ir kitais metais.

Naikino sengirę

Juodkrantės kolonijoje didieji kormoranai pradėjo perėti apie 1990 metus, ir jų nuolat čia gausėjo. Didėjanti kolonija sunaikino dalį sengirės, kadangi išmatomis apdergti medžiai bei krūmai  išdžiūsta. Todėl 2007 metais buvo pradėta reguliuoti šių paukščių gausą ir gelbėti sengirę. Bandyta kormoranus išvyti iš jų pamėgtos vietos. Žuvimis mintančiais kormoranais piktinosi ir žvejai. Jų skaičiavimu, per metus paukščiai iš marių išgriebia apie tūkstantį tonų žuvies.

Pradėjus baidyti kormoranus iš lizdų, 2007 metais sengirėje perėjo 607 kormoranų poros. Visos jų dėtys buvo atšaldytos, ir jaunikliai lizduose neišsirito. 2008 metais toje pačioje teritorijoje perėjo 406 poros, 2009 metais - nė viena, 2010 metais - 46 poros, o pernai jų vėl pagausėjo - buvo suskaičiuoti 425 lizdai. Manoma, kad paukščių atskrido iš kitur, nes 2010 metais buvo imtasi intensyvių priemonių kormoranų gausai reguliuoti Rusnės (Šilutės rajone) Briedžių saloje. Šioje saloje 2011 metais perinčių porų sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, o Juodkrantės kolonijoje, palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo 17 procentų. Paukščiai tiesiog perskrido į kitą vietą. Atrodo, šiuos paukščius priversti keisti gyvenamąją vietą yra sunku. Būta šių paukščių Kuršių nerijoje ir XVII-XVIII amžiuje. Kovota su jais visoje Europoje. Kai jų sumažėjo iki kritinės ribos, vėl imta saugoti. Šiuo metu kormoranų gausos reguliavimo problema opi visoje Europoje. Ir kažin ar žuvėdžius paukščius pavyks priversti išsikraustyti gyventi kitur. Juk mariose žuvų netrūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"