TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kūrybingiems studentams – nauja erdvė saviraiškai skleistis

2015 03 09 6:00
Adomas Zubrus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Biosignalais valdomas rankos protezas, robotas, galintis kopti net apledijusiu stulpu, 3D spausdinta ortopedinė avalynė ir jos komponentai ar nuotolinio valdymo sportinio burlaivio modelis, jau vasarą dalyvausiantis varžybose, – tik keli iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų įgyvendinamų projektų, galinčių sudominti Lietuvos pramonę.

„Daugelis aukštųjų mokyklų turi meno ar sporto kolektyvų. Studentų techninei kūrybai taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų. Jei nebus kuriančių žmonių, bus aklavietė, todėl norime rengti ne vien tik vykdytojus, bet ir kūrėjus“, - sakė VGTU Mechanikos fakulteto dekanas Algirdas Valiulis per iškilmingą naujo Techninės kūrybos ir inovacijų centro atidarymą, sulaukusį ir pramonininkų, įmonių, su kuriomis bendradarbiaujama, atstovų.

Padaryti geriau

VGTU studentai pristatė jau pradėtus vykdyti projektus. Pavyzdžiui, Edita Verbickaitė pasakojo apie 3D spausdintą ortopedinę avalynę ir jos komponentus. Projekto, pradėto pernai rudenį, tikslas – pagreitinti ir atpiginti ortopedinės avalynės gamybą taikant 3D spausdinimą. Norima sukurti ortopedinio įdėklo modelį, kurį būtų galima taikyti standartiškai. 3D spausdinimo technologija sumažintų laukiančiųjų ortopedinės avalynės eilę Lietuvoje.

„Šiais laikais išrasti ką nors nauja yra sunku, tačiau galima ką nors sena padaryti geriau“, - įsitikinusi studentė.

Apie biosignalais, arba, paprasčiau tariant, mintimis, valdomos rankos protezo gamybą pasakojo Asta Kizytė. Pasak projekto vykdytojos, siekiama sukurti patogų, lengvą ir pigų produktą naudojant 3D spausdinimo technologijas; suprojektuoti kiekvienam pritaikomą protezą, kurį būtų galima lengvai modifikuoti, suprogramuoti bioninę ranką taip, kad ji veiktų per jutiklius nuo žmogaus minčių, bioimpulsų.

Giedrės Bartušytės kuriamą egzoskeletą rankai bus galima pritaikyti ir reabilitacijai, ir treniruotėms. Ši priemonė, pasak projekto vykdytojos, ne tik padės atkurti sutrikusias ar prarastas viršutinių galūnių funkcijas, bet ir suteiks papildomos jėgos sveikai žmogaus rankai.

Arūnas Talvaševičius pasakojo, kaip Elektronikos ir robotikos katedros I ir II pakopos studentai modernizuoja mažą miesto transporto priemonę „Smart“. Jis perdaromas į elektromobilį. Kuriamas elektrinis automobilis taip pat bus panaudojamas kaip platforma kitiems tyrimams, įvairioms idėjoms įgyvendinti.

Egidijaus Raikalo ir Stanislovo Valužio gaminamas robotas sugebės važiuoti vertikaliai stulpu, pavyzdžiui, lipti į skirtingo diametro ir formos stulpą. Jo užduotis būtų pakelti iki 15 kg krovinį bet kokiomis sąlygomis, net apledijusiu stulpu ir nesibaiminant drėgmės. Roboto darbinė temperatūra būtų nuo 25 laipsnių šalčio iki 40 laipsnių šilumos. Jį būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, ir per įvairias šventes padėti policijai - iškelti filmavimo kameras stebėti įvykiams mieste.

Vytenis Verbus kalbėjo ne tik apie bepiločio orlaivio projektavimą bei gamybą, bet ir apie siekius išbandyti daug modernių gamybos technologijų, tarp jų - ir 3D spausdinimą.

Adomo Zubraus projektas skirtas jachtoms – sportinio burlaivio modelio projektavimui ir gamybai. VGTU magistrantas, kaip ir visi projektų vykdytojai, pabrėžė, kad siekia pritraukti kuo daugiau studentų, perteikti praktines žinias nuo pačios idėjos – sportinio burlaivio koncepcijos - iki pagaminto modelio. Birželio mėnesį sportinio burlaivio modelis jau turėtų būti baigtas ir vasarą dalyvaus varžybose Lietuvoje.

Inovacijų proveržio erdvė

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas pabrėžė visų projektų tarpdiscipliniškumą – to dažnai pasigendama Lietuvoje. Jaunieji kūrėjai, atstovaujantys elektronikos, mechanikos ir informatikos sritims, rodo, kad galima įgyvendinti projektus kelių fakultetų pajėgomis.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktoriaus Gintaro Vildos manymu, VGTU naujasis centras bus inovacijų proveržio vieta, nes tokie drąsūs ir ryžtingi yra jaunieji projektų vykdytojai. Jie ir savo kolegas turėtų traukti į inžinerines pramonės įmones, importuojančias savo produkciją į užsienį ir laukiančias kūrybingų specialistų.

VGTU Techninės kūrybos ir inovacijų centras bus atviras visiems universiteto studentams ir darbuotojams, turintiems inžinerijos projektų plėtros, prototipų kūrimo ir gamybos, techninių sporto šakų įrangos ir inventoriaus gamybos idėjų.

VGTU Mechanikos fakultetas, pagrindinis šio centro iniciatorius, idėją apie laisvai prieinamą techninės kūrybos erdvę puoselėjo jau seniai. Mintis kurti tokį centrą, pasak jo vedėjo Raido Nedolios, gimė pamačius būtinybę – studentai ėmėsi kai kurių techninės kūrybos darbų įgyvendinimo tiesiog mokymo laboratorijose. Pavyzdžiui, daugiausia iš VGTU studentų sudaryta komanda kūrė vienvietį miesto elektromobilį, galintį tilpti į liftą, o užsakovai panoro pamatyti automobilio prototipą realybėje. Vienas iš šio automobilio kūrėjų ir buvo R. Nedolia, vėliau, kaip iniciatyvus absolventas, tapęs naujojo Techninės kūrybos ir inovacijų centro vadovu.

Šią idėją palaikė ir VGTU Tarybos nariai. Jie vieningai nutarė atsisakyti Tarybos nariams skiriamo atlygio, kad universitetas turėtų galimybę skirti šias lėšas studentų sumanytiems projektams įgyvendinti naujajame centre. Jau yra paskirtas finansavimas tokiems unikaliems projektams kaip biosignalais valdomo rankos protezo gamyba, 3D atspausdintos ortopedinės avalynės ir jos komponentų gamyba, roboto, važiuojančio vertikaliai stulpu, kūrimas ir kitiems. Šiuo metu lėšos, siekiančios per 7 200 eurų, jau yra numatytos net devyniems projektams.

„Dauguma VGTU Tarybos narių yra verslininkai, tačiau joje dirbame daugiausia visuomeniniais pagrindais, nes norime būti naudingi universitetui. Būtent todėl nusprendėme Tarybos narių kadencijos atlygio atsisakyti, kad universitetas galėtų tuos pinigus skirti studentų projektams finansuoti. Mums svarbi studentų kuriama pridėtine vertė, jų motyvacija. Ypač norime paskatinti inžinerinės ir mechaninės pakraipos studentus, nes jų šiandien Lietuvoje labai trūksta“, – sakė VGTU Tarybos pirmininkas, UAB „Traidenis“ vadovas Sigitas Leonavičius.

Planuojama, jog naujajame centre galės dirbti net ir tie studentai, kurie nėra gavę VGTU skiriamo finansavimo jų vykdomiems projektams. Techninės kūrybos ir inovacijų centre studentų ir mokslininkų lauks metalo, medžio bei plastmasės apdirbimo įrangą, galinti atlikti skirtingas funkcijas. Su šia įranga bus galima gaminti smulkaus ar vidutinio dydžio inovacijas.

VGTU 2014-2015 metų „QS University Rankings: Emerging Europe and Cental Asia“ užima 47 vietą ir yra Lietuvos techninių universitetų lyderis. VGTU organizuoja šiuolaikiškas, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų. Jie vykdomi 14 institutų, dviejuose mokslo centruose, 33 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"