TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kūrybingumas tiriamas ir laboratorijose

2013 06 25 13:32
Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Jau visą mėnesį dėstytoja Viktoria Tidikis svečiuojasi Lietuvoje. Per šį laiką surengė net kelias konferencijas, o viena iš jų vyko ir Vilniaus universitete. Šiaurės Arizonoje dėstanti V.Tidikis teigė, jog pastaruoju metu ją labiausiai domina tyrimai, susiję su kūrybingumu ir emocijomis.

„Mano specializacija yra kognityvinė psichologija, o šiuo metu vykdau eksperimentinius tyrimus. Vienas iš jų vadinasi „Emocijos, dėmesys ir kūrybingumas“. Bandau ištirti šių žodžių sąsajas, sužinoti emocijų įtaką kūrybingumui ir dėmesiui“, – tyrimo tikslais dalijosi dėstytoja.

Tyrimai kritikuojami

Pasak V.Tidikis, Šiuo metu eksperimentinius kūrybingumo ir emocijų tyrimus būtų galima pavadinti dar tik embrioniniais, nes jų yra labai mažai. Beje, tokie tyrimai susilaukia daug kritikos dėl neteisingų ir subjektyvių rezultatų. „Kaip mes galime ištirti kūrybingumą laboratorijoje?“, – konferencijos pradžioje klausė dėstytoja. Tiesa, dalyviams iškilo ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, kaip emocijos veikia kūrybą, kas sieja emocijas ir dėmesį, galiausiai, kokią įtaką minėtieji veiksniai turi mūsų kūrybingumui.

„Didžiausia tokių tyrimų problema yra susijusi su pačiais žmonėmis – daugelis tiesiog nenori būti atviri ir pripažinti, kokias emocijas patiria“, – sako dėstytoja. Pasak renginio dalyvių, emociniai dirgikliai žmonėms gali sukelti visai priešingas emocijas, nes žmonės skirtingai reaguoja į muziką, nuotraukas, paveikslėlius, liūdnas ar linksmas istorijas. Renginio metu taip pat buvo pastebėta, kad kūrybingumas bei tai, kaip greitai ir originaliai žmogus sugebės atlikti eksperimento užduotis, priklauso nuo žmogaus temperamento.

Eksperimentas. Kaip panaudoti plytas ir batus?

Atrodytų, klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau dėstytoja neskubėjo pasiduoti ir dalijosi visai neseniai atlikto eksperimentinio tyrimo rezultatais. Pasak V.Tidikis, eksperimente dalyvavo 270 dalyvių. Visi jie – psichologijos studentai.

Studentai buvo paskirstyti į penkias grupes. Toliau viskas paprasta – dalyviai turėjo atlikti atviras ir uždaras užduotis. Daugelis dalyvių eksperimento eigoje buvo tiesiog atmesti, nes nesugebėjo atlikti užduočių laiku.

Dėstytojos teigimu, pirmiausia reikėjo manipuliuoti dalyvių emocijomis, kitaip sakant, sukurti nuotaiką. Reikiamą nuotaiką padėjo pasiekti muzika, rodomi paveikslėliai ir nuotraukos. Žinoma, kaip pastebi dėstytoja, toks būdas nėra labai patikimas, tačiau tyrimo rezultatai nenuvylė, jie tik patvirtino išankstines hipotezes.

Štai viena grupė turėjo būti pozityvioji, kita – negatyvioji, o likusios neutralios. Išgavus tinkamas emocijas, buvo bandoma pradėti atlikti užduotis ir stebėti, kaip greitai ir originaliai su jomis sugeba susidoroti pozityvieji ir negatyvieji dalyviai. Viena iš užduočių – vadinamoji „Žvakės problema“. Turint degtukus, vinių dėžutę ir degančią žvakę, reikia padaryti taip, kad žvakės vaškas nelašėtų ant žemės. Sprendinys paprastas – prikalti dėžutę prie sienos ir į ją įdėti žvakę.

Kita atvira užduotis – Guilfordo plytos panaudojimo testas. Jos metu reikėjo sugalvoti kuo įvairesnių plytos panaudojimo būdų. Konferencijos dalyviai dalijosi ir savo idėjomis: „Juk plyta gali būti ir meno kūrinys“. Kiti variantai taip pat pasižymėjo originalumu: suskaldyti plytą ir pagaminti strėlių antgalius, atremti plyta duris, parduoti ją arba panaudoti kaip ginklą.

Nagrinėjant tyrimo rezultatus išaiškėjo, kad negatyviose grupėse buvę dalyviai pasižymėjo globaliu dėmesiu – jie sugebėdavo sugalvoti daugiau situacijos sprendinių, kitaip sakant, jų matymo laukas buvo platesnis, tuo tarpu pozityvioji grupė pasižymėjo lokaliu dėmesiu.

„Dėmesys konceptualizuojamas įvairiais būdais. Jeigu žiūrime į mišką ir matome jo visumą, mūsų dėmesys tuo metu yra globalus, o jeigu matome medžius – lokalus, nes pastebime tik jo detales“, – sakė dėstytoja.

Parodžiusi kelias skirtingas nuotraukas, dėstytoja patikrino ir susirinkusiųjų dėmesį. Paaiškėjo, kad auditorijos dėmesys dažniau būna globalus. O štai remiantis V.Tidikis eksperimento rezultatais, globalus dėmesys turi teigiamą įtaką kūrybiniam procesui, o lokalus dėmesys kartais kenkia kūrybai, nes tuo metu pastebimas mažesnis situacijos sprendinių laukas.

Sprendimai atsiranda „nušvitimo“ metu

„Kai kalbame apie emocijų poveikį kūrybai, daugiausia žinių gauname iš menininkų, kurie pasakoja, kaip jaučiasi kūrybinio proceso metu“, – sako V.Tidikis. Jos teigimu, reikėtų griežtai atskirti emocijas ir nuotaiką, nes emocijos trunka tik kelias minutes, tuo tarpu nuotaika – daug ilgesnė būsena, trunkanti net kelias valandas ar dar ilgiau. Dėstytoja pabrėžė, kad kūrybiniai procesai dažniau siejami su stipriomis emocijomis.

Eksperimentams, kurių metu bandoma išsiaiškinti dėmesio ir emocijų įtaką kūrybingumui, labai svarbų vaidmenį turi angliška sąvoka „insight“, lietuviškai verčiama kaip įžvalga ar supratimas, tačiau kūrybingumo kontekste labiausiai tinkantis žodis – nušvitimas. Taip vadinama situacija, kai vieną akimirką sprendimo nėra, o kitą – jau atsiranda. Pasak dėstytojos, kūrybiniai sprendimai atsiranda būtent „nušvitimo“ metu, o patys žmonės retai kada gali paaiškinti, kaip toji idėja atsirado.

Jos teigimu, kūrybinis procesas yra daugiapakopis, o kai patiriame emocijas, įvyksta stiprūs vidiniai pojūčiai. Kūrybinis procesas, pasak V.Tidikis, vyksta dviem etapais. Emocijos nėra vienmatės. Pasiruošimo etapas vadinamas generatyviniu etapu, jo metu yra kaupiamos idėjos ir nevyksta joks analizės procesas. Antrasis etapas – nušvitimas, kuomet atrenkamos pačios geriausios idėjos.

Tyrimų pritaikymas

Konferencijos metu buvo pastebėta, kad kūrybingumo tyrimų rezultatai labai praverčia versle. Kūrybinis mąstymas, pasak renginio dalyvių, lemiamu metu gali atnešti sėkmę. Jų teigimu, ne kiekvienas verslininkas gali generuoti idėjas, nors ir turėtų tai sugebėti.

Beje, kūrybos, dėmesio ir emocijų tyrimai labai praverčia prekybininkams. Pasak dėstytojos, jie jau seniausiai perprato, kas skatina žmogų vartoti. Pagrindinis stimulas – pozityvios emocijos.

„Visuose didžiuosiuose prekybos centruose groja maloni muzika – tokiu būdu bandoma sukurti jaukią aplinką. Prekybininkams nesvarbus žmogaus kūrybingumo skatinimas, svarbiausia, kad jis mąstytų lokaliai, kitaip sakant, siaurai. Tik tokio tipo dėmesys skatins įsigyti prekę“, – teigė dėstytoja.

V.Tidikis taip pat pasidalijo ir pasaulinėmis tokių tyrimų tendencijomis. Pasak jos, eksperimentiniai tyrimai dabar yra labai populiarūs. „Populiariausi tyrimai tiria smegenų veiklą. Teko girdėti ir apie tokius, kurie bando skaityti žmogaus mintis. Kompiuteris nuskaito daugelio žmonių emocijas, širdies dūžius ir sudaro „biblioteką“, kur tam tikra emocija atitinka mintis. Tam naudojamas ir lazeris, apšviečiantis žmogaus kaktą, kai mes to net nematome. Žinoma, tokie tyrimai yra labai brangūs“, – pasaulinėmis tyrimų tendencijomis dalijosi V.Tidikis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"