TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kūrybiško mokymosi praktika Lietuvoje ir kitose ES šalyse

2014 m. gegužės 5–9 d. Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institute buvo įgyvendintas pažintinis vizitas „Kaip padrąsinti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“ (How to encourage creativity in a changing school?), kuriame sulaukėme dalyvių iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Prancūzijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Liuksemburgo. 

Švietimo institucijų atstovai aptarė teorinius ir praktinius kūrybiško mokymo(si) aspektus pokyčių mokyklose, lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto kuruojamose Vilniaus regiono mokyklose, 2013–2014 m. m. dalyvaujančiose projekte „Kūrybinės partnerystės“, t.y. Lentvario M. Šimelionio gimnazijoje, Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinėje mokykloje, Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje, Vilniaus licėjuje.

Kokiomis kūrybiško mokymo(si) iniciatyvomis ir praktikomis Lietuvoje ir Europoje dalijosi pažintinio vizito dalyviai?

Pažintinio vizito dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad visoje Europoje pedagogai susiduria su šiandieniniais vaikų ir jaunimo ugdymo iššūkiais: ugdytinių mokymo(si) sunkumai, mokymo(si) motyvacijos stoka, socialinė atskirtis, ugdymas daugiakultūrinėje aplinkoje ir kt. Šie ugdymo iššūkiai skatina permąstyti pedagoginę praktiką ir mokyklos kultūrą, ieškoti naujų veikimo būdų ir priemonių, keistis gerąja patirtimi, tobulinti profesines kompetencijas.

Užsienio svečių susidomėjimo sulaukė Lietuvos mokyklose diegiamas „Kūrybinių partnerysčių“ modelis. „Kūrybinės partnerystės“ – mokyklų (mokinių, mokytojų, tėvų) ir kūrėjų bendradarbiavimas, siekiant kūrybiško mokymo(si) ir ugdymo praktikos pokyčių. Projekto „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-04-001) metu keičiasi mokytojų nuostatos, ugdomi mokinių kūrybiško mąstymo įpročiai, siekiama sisteminių ir tvarių organizacinių pokyčių.

Pažintinio vizito „Kaip padrąsinti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“ dalyvis Keith Evans, vyresnysis dėstytojas iš Grinvičo universiteto (University of Greenwich), Jungtinė Karalystė, pristatė pedagogų rengimo programą „PGCE Musicians in Education initial teacher training programme“, kuri siūlo kūrybiškesnį požiūrį į muzikos mokymą(si). Monticelli d‘Ongina vidurinės mokyklos (Istituto Comprensivo di Monticelli d‘Ongina) vadovė Manuela Bruschini pasidalijo patirtimi apie pilietiškumo ir atsakomybės mokymo(si) projektą „Learning citizenship and responsibility“, skirtą pagrindinės mokyklos 11–14 m. amžiaus moksleiviams. Projektu siekiama stiprinti moksleivių socialinius ir pilietiškumo įgūdžius, didinant moksleivių aktyvų vaidmenį mokyklos, asmeniniame ir bendruomenės gyvenime. Aktyvaus pilietiškumo ugdymo programos įgyvendinamos bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis, įtraukiant moksleivių atstovus į sprendimų priėmimo procesus tarybose ir kt. Pažintinio vizito dalyvis Paschalis Theotokidis iš Graikijos, 4-o Verija licėjaus (4th Lyceum of Veria) vadovas, aptarė edukacinį projektą Tukidido aktualumo tema „The timeliness and actuality of Thucydides“, skirtą 14–16 m. amžiaus moksleiviams. Pagrindinė šio projekto idėja yra kritinio mąstymo ir metakognityvinių gebėjimų ugdymas, reflektuojant visuomenės informavimo priemonių skleidžiamas naujienas ir identifikuojant panašumus su praeities įvykiais. Šis projektas įgyvendinamas naudojant mišraus mokymo(si) modelį, kuriame dera tradicinis mokymas(is) klasėje, asinchroninis nuotolinis mokymas(sis) ir bendruomenės tyrimo praktikos. Padraig Bannon, Ballark bendruomenės mokymo centro (Ballark Community Training centre) Dubline (Airijoje) vadybininkas ir mokytojas, pasidalijo patirtimi įgyvendinant „Common awards“ projektą, skirtą anksti mokyklą palikusiems 16–21 metų jaunuoliams. Tai yra alternatyva įprastiems baigiamiesiems valstybiniams egzaminams. Moksleiviai gali pasiekti atitinkamus mokymo(si) rezultatus kitokioje mokymo(si) aplinkoje, kurioje mokymas(sis) yra labiau individualizuotas. Pažintinio vizito „Kaip padrąsinti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“ dalyvis iš Prancūzijos Cédric Mouyen, André Chénier koledžo (Collège André Chénier) vadovas, pristatė skaitmeninio raštingumo projektą „Artist Residency in school“, kuriam vadovauja menininkas ir du prancūzų kalbos ir menų mokytojai. Projektas skirtas moksleiviams iš užsienio šalių mokytis prancūzų kalbos. Moksleiviai ir mokytojai gali padidinti kūrybiškumą, rašydami ir skaitydami tekstus Pecha Kucha būdu. Pecha Kucha yra įtrauktas į vaizdo žaidimą. Karin Modert, pažintinio vizito dalyvė iš Liuksenburgo Švietimo ministerijos (Ministère de l`Éducation nationale et de la Formation professionnelle), pristatė projektą apie kūrybišką mokslo naudojimą vidurinėse mokyklose „Creative use of science in secondary schools“. Projektas skirtas vidurinių mokyklų moksleiviams nuo 11 iki 18 metų amžiaus. Mokslo klubai steigiami muziejuose ir kitose institucijose, kuriuos finansuoja Nacionalinis tyrimo fondas (FNR-Fonds National de la Recherche). Moksleiviai gali tobulinti kūrybinius mokslo žinių taikymo gebėjimus, lankydami mokslo klubų teikiamas programas. Nacionalinis tyrimo fondas Liuksenburge tapo pagrindine organizacija, kuriančia aukštos kokybės tyrimų sistemą šalyje. Moksleiviai mokosi, kaip sudarinėti tyrimų klausimynus, kaip dirbti laboratorijose, įgyja patirties, kaip rašyti mokslinių projektų veiklos ataskaitas, moksleiviai turi galimybę dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose forumuose. Frydbergo vidurinės mokyklos (Mittelschule Friedberg) mokytoja Edith Wagner, pažintinio vizito dalyvė iš Vokietijos, pasidalijo projekto-moksleivių varžybų, kurias laimi kūrybiškiausias „Creativity wins – Pupils‘ competitions“, įgyvendinimo patirtimi. Šių moksleivių varžybų tikslas yra paskatinti mokytojus ir moksleivius naudoti praktikoje kūrybiško mokymo(si) metodus. Švietimo ministerija siūlo įvairias varžybas mokykloms ir klasėms skirtingose mokslo srityse, t. y. kalba ir literatūra, menai ir muzika, politika ir visuomenė, mokslas ir aplinka ir t. t. Moksleiviams suteikiama teisė dirbti savarankiškai ir atrasti tinkamiausius mokymo(si) būdus. Reiškiasi moksleivių kūrybiškumas ir savarankiška mokymosi kontrolė. Mokytojai šiame procese atlieka konsultanto ir įkvėpėjo vaidmenį. Silvia Jintra iš Vienos aukštosios pedagoginės mokyklos (Pädagogische Hochschule Wien), Austrija, pristatė kultūrinių kompetencijų tobulinimo projektą „Learning in, with, and through culture“. Mokyklos, kultūros institucijos (teatrai, muziejai ir kt.), tyrinėtojai ir praktikai nagrinėja kultūrines kompetencijas tarpdalykinio ugdymo aspektu. Projekte nagrinėjamas klausimas, kaip kultūrinės kompetencijos gali būti apibrėžtos, tobulinamos, apmąstytos ir įvertintos.

Kokie ryškėja panašumai ir skirtumai, nagrinėjant kūrybiško mokymo(si) temą Europos kontekste?

Pažintinio vizito metu vykusios diskusijos parodė, kad kūrybiškumas yra minimas daugelio Europos šalių švietimo dokumentuose, pripažįstama kūrybiškumo ugdymo vertė. Yra sutariama, kad kūrybiškas mokymas(is) apima patirtimi grįstą mokymą(si), veikimą, įgyvendinant atviras užduotis, leidžiant moksleiviams patiems atrasti dalykus, minimaliai naudojant direktyvų instrukcinį ir transliacinį mokymo(si) modelius. Kūrybiškumas gali (ir tikriausiai turėtų) būti ugdomas mokantis skirtingų mokomųjų dalykų, tačiau įvairiose Europos šalyse gali skirtis (kiek kūrybiškai yra mokoma(si) vieno ar kito dalyko). Mokytojai Europoje, kurie vadovaujasi ugdymo programomis, turtingomis mokomuoju turiniu, dažnai baiminasi, kad kūrybiško mokymo(si) taikymas praktikoje pareikalaus ilgesnio laiko, kol moksleiviai įgis fundamentalių dalyko žinių. Taip pat iki šiol egzistuoja tam tikras nesusipratimas dėl kūrybiškumo sampratos, manant, kad kūrybiškumas taikytinas ir būdingas tik tokiems mokomiesiems dalykams kaip muzika, šokis, drama ir kt.

Pažintinio vizito dalyviai turėjo galimybę pristatyti „namų darbą“ apie tai, kaip supranta kūrybiškumą, kaip kūrybiškumas reiškiasi jų praktinėje veikloje. Renginio dalyviai pristatymuose pateikė įvairias kūrybiškumo interpretacijas ir praktinius pavyzdžius, susijusius su inovatyviu požiūriu į mokyklos organizaciją ir administravimą (mokyklų vadovai ir mokytojai iš Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos), inovatyviomis kūrybiško mokymo(si) praktikomis (Rumunija, Vokietija, Graikija).

Pažintinio vizito dalyviai nacionalinį projektą „Kūrybinės partnerystės“ Lietuvoje įvertino kaip stiprią iniciatyvą, kuri formalizuoja mokyklų ir kūrybinio sektoriaus bendradarbiavimą. Tokiose šalyse kaip Austrija ir Vokietija kūrybinio sektoriaus atstovų veikla, įgyvendinant kūrybiško mokymo(si) projektus mokyklose, yra finansuojama per tokias programas kaip „Kulturkontakt“ (Austrija) ir „Schule und Kultur programme“ (Vokietija). Austrijoje per metus įvyksta apie 3000 „dialogo renginių“, kurie atveda į mokyklas įvairaus žanro menininkus, vėliau dirbančius su jaunuoliais ir rengiančius platesnes kultūrinio ugdymo programas. Tokie jaunimo susitikimai su menininkais suteikia galimybių aktyviai dalyvauti meniniuose procesuose ir stiprinti jaunimo domėjimąsi šiuolaikinėmis technikomis ir požiūriais. Panašios iniciatyvos praktikuojamos Liuksenburge, kur menininkai gali atvykti į mokyklas, jų veiklą mokyklose finansuoja vyriausybė iš specialių projektinės veiklos fondų. Prancūzijoje mokyklos kreipiasi į Kultūros ministeriją, jei nori sukurti trumpalaikius ar ilgalaikius ryšius su meno organizacijomis. Prancūzijoje mokyklų ir menininkų partnerystė įgyja tokias formas kaip meno, mokslinės ir techninės dirbtuvės, kultūrinis projektas ir kt. Graikijoje kūrybiniai menai dažniausiai taikomi projektinėse pamokose, į kurias kviečiami vienos ar kitos srities ekspertai. Tokiose šalyse kaip Airija ir Kroatija kūrybiškumas yra svarbus aspektas, ugdant įvairius moksleivių gebėjimus. Visose šalyse mokytojo kūrybiškumas yra labai svarbus aspektas, vertinant ugdymo procesą. Diskusijos pažintinio vizito metu išryškino skirtingus kūrybiškumo supratimus Europoje ir tai, kaip geriausiai gali būti ugdomas jaunimo kūrybiškumas.

Kokie ryškėja iššūkiai, įgyvendinant kūrybiško mokymo(si) praktikas Europoje?

Gali susidaryti įspūdis, kad kūrybiškumas ugdomas tik pakvietus kūrybiškus asmenis iš šalies į mokyklą. Tai gali sukelti priešingus rezultatus, nes mokytojai gali neprisiimti atsakomybės už kūrybiškumą, perduodami šią atsakomybę „kūrybiškumo ekspertams“, kurie susitinka su moksleiviais kūrybinių sesijų metu. Panašiai mokytojai gali nepriimti tų mokyklos kultūros pasikeitimų, kurie reikalingi, siekiant sukurti sąlygas kūrybiškam mokymui(si). Įgyvendinant šį pedagoginį (ir vadybine prasme reikšmingą) pokytį, reikia labai rūpestingai dirbti įvadinėje dalyje, kurioje mokyklos bendruomenė būtų supažindinama su kūrybiško mokymosi idėjomis, gerosiomis praktikomis ir kt. Vienas iš esminių klausimų kūrybiško mokymosi praktikoje yra tai, kam priklauso naujos idėjos ir veiklos planai, kas dalyvauja generuojant kūrybiško mokymo(si) idėjas ir rengiant veiklos planus. Taip pat labai svarbus yra kūrybiško mokymo(si) dalyvių įsitikinimas, kad atsakomybė už kūrybišką mokymą(si), idėjų generavimas ir veiklos planų kūrimas patiems (dirbti pagal bendradarbiavimo principą yra sėkmingiau) yra galimybė pasiekti aukštesnių rezultatų. Kitas labai svarbus aspektas, lemiantis kūrybiško mokymo(si) sėkmę, yra mokyklos vadovybės parama. Tai reiškia, kad vadovų įsitraukimas ir domėjimasis, parama kūrybiško mokymo(si) praktikoms daro įtaką tam, kad didesnė mokyklos bendruomenės dalis įsitrauktų į kūrybiško mokymo(si) iniciatyvas, dalytųsi idėjomis ir kurtų kūrybiško mokymo(si) kultūrą mokykloje. Įgyvendinant projektą „Kūrybinės partnerystės“, Lietuvoje pokyčių mokyklose susibūrė dešimties mokytojų branduoliai, kurie drauge su kūrybos agentais planuoja ir su kūrybos praktikais įgyvendina kūrybiško mokymo(si) veiklas. Atrodo, kad tokiu būdu galima pasiekti realią ir pastebimą kaitą mokykloje ir daryti poveikį mokyklos kultūrai.

Pasipriešinimas kaitai gali būti kitas aktualus klausimas. Suprantama, kad mokytojai gali nenorėti rizikuoti ir taikyti mažiau direktyvias ir kontroliuojamas mokymo(si) metodikas. Ypač tokiose Europos šalyse, kuriose švietimo politika greitai keičiasi; jei naudojamos varžymosi pagrindu grindžiamos atskaitomybės priemonės. Taip pat kelia susirūpinimą kūrybiškumo ugdymo tęstinumas ir stabilus įgyvendinimas ugdymo programoje, kuri gali tapti serija įtraukiančių, patrauklių, bet atskirų projektų. Kūrybiškas mokymasis yra kūrybiško mokymo rezultatas, todėl tam, kad būtų tobulinimas moksleivių kūrybiškumas, taip pat yra svarbu koncentruotis į mokytojų kūrybinių gebėjimų ugdymą.

Kitas aktualus klausimas, kurį kėlė pažintinio vizito dalyviai, buvo tai, ar pirmiausia yra būtina tobulinti moksleivių dalyko techninius gebėjimus tam, kad vėliau dirbtų kūrybiškai, ar kūrybiškumą ir dalyko techninius gebėjimus tobulinti tuo pačiu metu. Dauguma pažintinio vizito dalyvių teigė, kad besimokančiųjų grupės dydis yra svarbus veiksnys, siekiant sukurti daugiau kūrybiškumo apimančią ugdymo programą, kūrybiškumą ugdančią aplinką ir metodus, mokymo(si) šaltinius. Daugumoje Europos šalių nėra numatytas tikslinis biudžetas kūrybiškumui ugdyti.

Pažintinio vizito dalyviai diskutavo apie sudėtingumą nustatant kūrybiškumo ribas, taip pat apie motyvaciją, dalyvavimą ir įsitraukimą, įvertinimą. Įvairiose Europos šalyse tradiciniai egzaminai buvo taip pertvarkyti, kad atliekant užduotis egzamino metu moksleiviai spręstų daugybę problemų ir kūrybiškai taikytų dalykines žinias. Taip pat Europos šalyse skiriasi amžius, kuriame kūrybiniai menai yra privaloma ugdymo programos dalis.

Kokie efektyvūs ir inovatyvūs iššūkių sprendimo būdai taikomi Europos šalyse?

Kai kurios problemos, susijusios su kūrybiško mokymo(si) nepakankamu finansavimu, gali būti sprendžiamos keičiant mokyklinės dienos struktūrą ir taikant daugiau lankstumo mokytojų užimtumo grafikuose. Skiriant daugiau dėmesio kūrybiškumo temai mokytojų rengimo programose ir mokytojų rengimo institucijose, eksperimentuojant su tarpdalykiniu mokymu, taikant daugiau bendradarbiavimo gebėjimus ugdančius metodus, galime išugdyti mokytojus, turinčius būtinus gebėjimus ir požiūrį kūrybiškumui ugdyti. Plėtoti studentų kūrybinius gebėjimus buvo vienas iš svarbių tikslų Jungtinės Karalystės universitetuose, taip pat ir priimančios organizacijos – Lietuvos edukologijos universiteto – prioritetas.

Pažintinio vizito dalyvių nuomone, nacionalinė „Kūrybinių partnerysčių“ programa yra ambicinga ir struktūruota programa, plėtojanti kūrybišką mokymą(si) mokyklose. Viena iš jos stiprybių yra tai, kad ši programa yra nacionalinė. Dalyvauti ir teikti paraiškas gali visos bendrojo lavinimo mokyklos. Projekto finansavimas suteikia galimybių sukurti ilgalaikius ryšius tarp kūrybinio sektoriaus ir mokyklų, turi potencialą plėtoti kūrybiškumą įgyvendinant ugdymo programą, mokantis visų ugdomųjų dalykų. Svarbu pažymėti tai, kad „Kūrybinių partnerysčių“ programa nekeičia ugdymo turinio, tačiau didelis dėmesys skiriamas mokymo(si) metodų ir praktikos kaitai, dažniau taikant mokymą(si) bendradarbiaujant, problemų sprendimą, į mokinį orientuotą mokymą(si) ir kt. „Kūrybinių partnerysčių“ programa siekia ugdyti ir moksleivių, ir mokytojų kūrybiškumą, į švietimo sistemą pakviečiant asmenis iš kūrybinio sektoriaus. Pažintinio vizito dalyviai teigiamai įvertino „5 kūrybiško mąstymo įpročius“, kuriais remiasi „Kūrybinių partnerysčių“ programa.

Ar „Kūrybinių partnerysčių“ modelis, apie kurį sužinojo pažintinio vizito dalyviai, gali būti perkeltas į kitas Europos šalis?

Pažintinio vizito „Kaip padrąsinti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“ dalyviai įvertino, kad „Kūrybinių partnerysčių“ modelis gali būti perkeltas į kitus nacionalinius kontekstus, kūrybiško mokymo(si) modelį pritaikant prie konkrečios šalies švietimo sistemos. Pažintinio vizito dalyviai pabrėžė, kad ypač svarbu perimti kūrybiško mokymo(si) principus ir nusiteikimą, siekį būti kūrybišku ir ugdyti moksleivių kūrybiškumą. Pažintinio vizito dalyviai pabrėžė, kad kūrybiškumas yra labai vertinga jaunimo, augančio šiuolaikiniame pasaulyje, savybė. Kūrybiškumas padeda jaunimui prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje ir taikyti žinias, sprendžiant naujai iškilusias problemas. Tuo pačiu kūrybiškumas gali pagelbėti ugdant pasitikėjimą savimi, asmens atsparumą ir motyvaciją. Pažintinio vizito dalyviai mano, kad mes turėtume mesti iššūkį klaidingam žinių ir gebėjimų atskyrimui. Taip pat pripažinti, jog sėkmingas besimokantysis geba kūrybiškai naudoti egzistuojančias žinias ir kurti naują supratimą. Pažintinio vizito dalyviai mano, kad ši žinia turėtų būti perduota visiems pedagogams profesinio tobulinimo(si) mokymuose, taip pat įgyvendinant mokytojų rengimo programas. Kūrybiškumas turėtų tapti vienu svarbiausių principų, reformuojant ugdymo programas nacionaliniu ir vietos lygiu.

Kokie partnerystės ir bendradarbiavimo tinklai galimi kaip pažintinio vizito rezultatas?

Pažintinio vizito dalyviai teigė, kad didžiulis kūrybinis partnerystės ryšių potencialas galimas kuriant ir plėtojant bendradarbiavimą tarp Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Airijos, Islandijos ir Lietuvos mokyklų vadovų ir mokytojų, taip pat tarp mokytojų rengimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų Austrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje.

Dalyviai pažintinį vizitą „Kaip padrąsinti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“ įvertino kaip labai sėkmingą, gerai organizuotą ir stipriai įkvepiantį renginį. Už puikų priėmimą pažintinio vizito dalyviai dėkoja priimančiai organizacijai (Lietuvos edukologijos universitetui), renginio kuratoriams (LEU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutui), mokykloms (Lentvario M. Šimelionio gimnazijai, Kalvelių „Aušros“ gimnazijai, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinei mokyklai, Vilniaus r. Pagirių gimnazijai, Vilniaus licėjui), UPC „Kūrybinių partnerysčių“ komandai ir Švietimo mainų paramos fondui, European Centre for the Development of Vocational Training.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"