TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kyla mokyklų pavadinimų keitimo banga

2013 12 10 6:00
Manoma, kad mokyklų pavadinimų keitimas pagerins psichologinį klimatą jose. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kai kurių pagrindinių mokyklų pedagogams jaučiant diskomfortą dėl pavadinimuose užfiksuoto ugdymo įstaigų statuso, leista juos pakeisti. Neatmetama galimybė, kad mokyklų pavadinimų keitimo banga nuvilnys per visą Lietuvą.

Nuo kitų metų pradžios trys Šakių rajono pagrindinės mokyklos - „Varpo“, Lekėčių ir Kriūkų - keičia pavadinimus. Juose neliks žodžio „pagrindinė“, nes šių ugdymo įstaigų pedagogai rajono valdžią įtikino, kad būtent dėl jo jaučia psichologinį diskomfortą.

Pasijuto antrarūšiai

Šakių „Varpo“ pagrindinė mokykla - didžiausia visame rajone. Šiemet sujungus dvi ugdymo įstaigas, joje mokosi 918 moksleivių, dirba daugiau kaip 100 pedagogų. Po šios pertvarkos dalis mokytojų pasijuto esantys tarsi žemesnio lygio.

„Dirbau su aukštesnių klasių mokiniais, o dabar tenka dirbti su žemesniųjų. Patikėkite, nemalonu, kai esi taip nuvertinamas“, - LŽ kalbėjo viena šios mokyklos pedagogių ir prašė neminėti jos pavardės. Be to, mokytojos teigimu, dirbti jai tenka su mažiau motyvuotais 9-10 klasių mokiniais, kuriems dažnai jau ne mokslai galvoje, nes gabesnieji būna perėję mokytis į gimnaziją. „Tad mokyklos pavadinimo keitimas tikrai pagerins psichologinį klimatą ugdymo įstaigoje“, - tvirtino pašnekovė.

„Varpo“ pagrindinės mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas LŽ patvirtino, kad kai kurie mokytojai iš tiesų jaučia psichologinį nepasitenkinimą dėl to, kad jų mokykla jau nebėra vidurinė. Tačiau jis tikino, kad tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios keičiamas ugdymo įstaigos pavadinimas. Anot jo, mokykla bendrąjį pagrindinį išsilavinimą teikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. O Siesartėnuose yra ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiantis šios mokyklos skyrius. Taip pat vykdoma plati kultūrinė, meninė projektinė veikla tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Todėl direktorius įsitikinęs, kad pavadinimas „pagrindinė mokykla“ netiksliai apibrėžia ugdymo įstaigos funkcijas.

„Norėjome trumpo pavadinimo, dėl jo tarėmės ir su mokytojais, ir su mokiniais, jų tėvais“, - teigė V.Daniliauskas. Pasak jo, pavasarį, kai vyko reorganizacija, dar nebuvo žinoma, ar bus leista rinktis trumpesnį pavadinimą. Tačiau rudeniop mokykla sulaukė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) išaiškinimo.

Pavyzdžiu pasekė kiti

Lekėčių pagrindinės mokyklos direktorius Linas Adomaitis LŽ neslėpė, kad šios ugdymo įstaigos kolektyvas pasekė „Varpo“ mokyklos pavyzdžiu. „Mokytojams maloniau sakyti, kad dirba Lekėčių mokykloje, bet ne Lekėčių pagrindinėje mokykloje. Taip pat dabar, kai pavadinime nebeliks žodžio "pagrindinė", gal pavyks pritraukti ir daugiau mokinių“, - aiškino jis. Tačiau L.Adomaitis sakė, jog nebėra vilčių, kad mokykla vėl taps vidurinė, kaip buvo iki šių mokslo metų, mat šiemet joje mokosi tik 145 vaikai.

Kriūkų pagrindinės mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė taip pat tikino, kad keisti mokyklos pavadinimą, jame nepaliekant žodžio „pagrindinė“, buvo mokyklos bendruomenės sprendimas. To norėjo ir mokytojai, ir mokiniai. Dar vasarą, kai tapo aišku, kad jų mokykla nebebus vidurinė, buvo pagaminta nauja atributika (be žodžio „pagrindinė“). „Mokyklų tipai taip dažnai keičiami, kad nusprendėme, jog pavadinime jo akcentuoti nereikėtų“, - aiškino L.Liutvinienė.

Šakių rajono mero Juozo Bertašiaus teigimu, savivaldybės taryba žinojo, kad pedagogų pageidavimas neprieštarauja teisės aktams, tad mokyklų pavadinimų keitimui nesipriešino. „Tačiau galutinį sprendimą priėmėme tik tuomet, kai dėl visų trijų mokyklų buvo parengti tarybos sprendimų projektai“, - aiškino jis.

Pasak mero, keturios iš septynių Šakių rajono pagrindinių mokyklų nepanoro keisti pavadinimų. „Jokio skirtumo, koks tas pavadinimas bus, vis vien ugdymo įstaigos tipas išlieka tas pat - tai pagrindinė mokykla“, - LŽ sakė ir Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos direktorius Romas Dumbliauskas. Jis įsitikinęs, kad ne pavadinimas lemia mokyklos patrauklumą, o jos mikroklimatas ir pedagogų kolektyvas.

Įstatymas nedraudžia

ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė LŽ informavo, kad pavadinimus pakeitusios mokyklos su teisės aktais neprasilenkė. Švietimo įstatyme numatyta, kad grupę ar tipą nusakantis žodis mokyklos pavadinime gali būti nevartojamas. „Bet nesame girdėję, kad tokia galimybe mokyklos labai naudotųsi“, - tikino ji.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys neatmetė galimybės, kad Šakių rajono mokyklų pavyzdžiu paseks ir kitos ugdymo įstaigos. „Pageidavimų keisti pavadinimus bendresniais esu girdėjęs ir kituose regionuose. Vis dėlto ne mokyklos pavadinimas nusako esmę, o jos teikiamos ugdymo programos“, - pabrėžė parlamentaras. Anot jo, kad ir kaip mokyklą vadinsi, ji vis vien išliks pradinė, pagrindinė, progimnazija ar gimnazija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"