TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

L.Klimka. Balandis „kėpį“ iškepa

2013 04 02 14:36
L.Klimka /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kaime sakydavo, kad  trečioji  šv. Velykų diena  yra tinginiui skirta. Tai Ledų diena, paskutinė iš ilgosios šventinės savaitės. Jei kas imtųsi žemės darbų, vasarą pasėliai nuo ledų nukentėtų. Tad jaunimas pramogaudavo, o seniai susėdę papypkiuodami ir visus reikalus aptardavo. Žinia, pirma šnekta apie orus, juk netrukus prasidės pavasario darbymetis.

Senoviniuose kalendoriuose balandžio mėnuo vadinamas Velykų, sultekiu, karveliniu, mildviniu. O balandžio pavadinimas bus kilęs ne iš paukščio vardo, bet žolės, augančios patvoriais. Mat pirmieji žolynai, išdygę diendaržy, gelbėdavo baudžiavinio kaimo žmones nuo bado. Balandos, beje, dar ir labai vitaminingos; tinkančios barščiams virti.  Karvelinis todėl, kad uldukis – miško karvelis – pradeda burkuoti. Mįslingas yra mildvinio pavadinimas, sutinkamas Mažojoje Lietuvoje išleistuose lietuviškuose kalendoriuose. Gal tai pagal sulą, deivės Mildos vynu vadintą?

Vidutinė balandžio temperatūra yra 5-7 laipsniai šilumos, o mėnesio pabaigoje paros temperatūros vidurkis jau apie 10°C. Pasitaiko karštų dienų, kurių metu temperatūra pakyla iki 20-24 laipsnių, bet čia pat ištinka ir gilios šalnos, paryčiui numušančios temperatūrą net iki 2-7 laipsnių šalčio. Gilesnės būna miške, kur saulutė žemės neįšildo. Todėl ir vadinamos „papartinėmis“, mat virinte nuvirina iš žemės beišsivyniojančius paparčių ūglius. Dar apie jas taip būdavo sakoma: „Balandžio delčioje jaučio treigio ragas įšąla“. O dabar kaip tik mėnulis pradėjęs dilti ... Bet šalnos – tai giedrai stojus, o šiaip naktimis ir rytmečiais balandžio pradžioje dažnai tvyro rūkai, - mat žiemos įšalas eina iš žemės. Tad per parą temperatūra gali pasikeisti 20-22 laipsniais!  Vidutinis kritulių kiekis 33-50 mm; ir dažniau tai būna lietus, nuplaunantis žiemos apnašas.

Apskritai apie balandžio orus senolių išmintis taip byloja: „Viena diena motina, kita diena – močeka“. Saulutė pamalonins šiluma, o užslinks pilkas debesys ir pažers saujas sniego kruopų ar šlapdribos. Tokias balandžio išdaigas kaime vadindavo „kėpiu“. Sakydavo, „balandis kėpį iškepa“. Kita šio žodžio prasmė – tai toks varškės paplotis iš grikinių miltų, o jo pakraščiai – ruginės tešlos. Tikėtina, kad tai būta apeiginio valgio, skirto pavasarinės orės pradžiai pažymėti.

Apgaulingieji pavasario orai dar kartą įtikina, kad kiekviena žemdirbių tauta, ypač gyvenanti vidutinėse platumose, būtinai turėjo susidaryti kalendorių. Nuo balandžio pradžios, saulei tekant, kaimo žmonės stebėdavo pirmojo spindulėlio padėtį ant palangės, pasižymėdavo ją angliuku. Tarsi kokią saulės laikrodžio skalę nusibraižydavo.  Tada kas rytą galima pasidžiaugti vis toliau šešėlį nubėgant, - greiti pavasario žingsniai. Taigi buvo atmenama, kad kitados balandžio mėnesiu prasidėdavo metai.

Gamtininkai sako, kad pavasaris į mūsų kraštą ateinąs trimis bangomis: šviesos, vandenų ir žalumos. Šviesos – tai kai diena įveikia naktį, apie lygiadienį. Vandenų – tai polaidis, ištirpus sniegui ir ledams nuo ežerų. O netrukus ir žalumai bus laikas. Priežodis sako: „Balandžiui atėjus, Viešpats atidaro savo stoginę“. Ir nebepasislėps ta žaluma netgi šalnoms sugrįžus...

Vaiskus oras - žvaigždėtos naktys. Akį traukia jau kiti žvaigždynai nei žiemą. Iškilusis medžiotojas Orionas su jį lydinčiais šunimis Sirijumi ir Prokionu vakare nusileidęs iki žemės. Auksinėje vakaro žaroje ištirpsta Sietynas – padrikasis žvaigždžių spiečius Jaučio žvaigždyne.“. Dar kaimo senolių pastebėta, kad prapuolus Sietynui, netrukus užkukuoja ir gegutė. Tada tai darže, laukuose prasideda didysis darbymetis – pavasarinė sėja. Senovėje pagal šį astronominį reiškinį, mokslo kalba vadinamą heliakine Sietyno laida, būdavo tikslinamas žemdirbiškasis kalendorius ir nustatomas  orės pradžios laikas. Patarlė sako: „Sietynėlis pažare – jautelis vagoje Štai kodėl Sietynas minimas tautosakoje, dainose vadinamas „broleliu“.

Balandžio 4-oji yra šventojo Izidoriaus, vyskupo ir bažnyčios mokytojo, diena. Pagal senovinius papročius tądien artojai žagres paruošdavo pavasario orei. Kruopščiai nuvalydavo, pataisydavo, sutvirtindavo; o noragus patepdavo lašinių gabaliuku, pasiliktu nuo Užgavėnių stalo.  Arklą kitados darydavo iš perkūno trenkto ąžuolo. Buvo tikima, kad toks usnis iš dirvos išnaikina. Mat dygiosios usnys – velnio augalas. Šiame paprotyje slypi užuomina į prosenovišką mitą apie baltiškųjų dievybių Perkūno ir Velino nesantaiką. Jų tarpusavio kova sukanti gamtos ratą, nes šiltąjį pusmetį globojąs pirmasis, o šaltąjį – antrasis. Perkūno žaibu pašventintas arklas naikina velnio usnis. Naujai pagamintas arklas dar būdavo pertraukiamas per ugniakurą – ugnis jo galias dar labiau sustiprinanti. 

Šv.Izidoriaus vardadienis primena kitą šventąjį tuo pačiu vardu, kuris laikomas artojų globėju, nes ir pats vertėsi žemės ūkiu. Šiam pamaldžiam Ispanijos valstiečiui angelas padėjęs jaučiais lauką vagoti. Tačiau artojų globėjo vardadienis yra gegužės 15-ąją – pernelyg vėlu pirmajai vagai, tai jau sėjos metas.  Teko šiai reikšmingai apeigai ieškoti ankstesnės datos.

Per Izidorines šventintu vandeniu pašlakstydavo laukus, taip apsaugant būsimus pasėlius nuo sausros ir ledų krušos. Tam reikalui net specialų krapylą iš liepos karnos ūkininkai turėdavo pasidarę. Saugodavo jį ant kampinės lentynėlės krikštasuolėje kartu su kitais šventintais dalykais – velykine verba, šv.Agotos duonele. O liepos medis juk kitados laikytas deivės Laimos buveine...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"