TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Laimės reikia ieškoti Lietuvoje

2008 01 24 0:00
Profesorius Libertas Klimka prie Grinvičo meridiano - pradinio laiko zonų atskaitos taško.
Asmeninio albumo nuotrauka

Profesorius Libertas Klimka sako, kad žmogui geriausia yra gyventi ten, kur užaugo jo giminės kartų kartos, kur genais daug kas paveldėta. "Nostalgija - nepagydoma liga, nes ji genetiškai užprogramuota", - apie emigrantų dalią sako mokslininkas, tautos etninės kultūros tyrinėtojas.

Nors L.Klimka turi fiziko-radiofiziko specialybę, tačiau jis labiau žinomas kaip etnologas, istorikas, naujų mokslo šakų - paleoastronomijos ir etnokosmologijos - pradininkas.

- Kodėl jūs iš tiksliųjų mokslų pasukote į humanitarinius, ar tai savaime sudomino, ar matėte, kad tose mokslo srityse trūko nuveiktų darbų?

- Gerai pastebėjote - trūko. Tautos kultūra domėjausi nuo vaikystės, mėgau keliauti po Lietuvą. Buvau užsibrėžęs pėsčias visą apeiti.

- Ar apėjote?

- Jau antrą kartą einu su ekspedicijomis. Ir kai matai, kad yra sričių, kurių niekas netyrinėja, o jos visuminiam suvokimui yra be galo svarbios, imiesi to darbo iš savotiškos nevilties. Tiltas tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų man buvo mokslo istorija, kuria pradėjau domėtis. Susiklostė tokios sąlygos, kad galėjau šiek tiek pakeisti savo mokslinių darbų profilį, o su Atgimimu pakeičiau radikaliai. Pasijutau visiškai laisvu žmogumi, o mano vardas - Libertas - ir įpareigoja jaustis laisvam. Net sovietmečiu turėjau vidinę laisvę keliaudamas po Lietuvą ir dirbdamas Puslaidininkių fizikos institute. Kūrybos čia buvo daug, o kūryba - tai tikroji žmogaus gyvenimo prasmė. Tačiau pastebėjau, kad daug tautos kultūros sričių yra apleista. Tada pamaniau: puslaidininkių fizikos srityje darbuojasi keletas šimtų labai talentingų, už mane kur kas daugiau galinčių pasiekti žmonių, o etnologijos, mitologijos - vienas kitas. Man tai buvo labai įdomios sritys, tad kodėl tuo neužsiėmus. Ir palengva pasirengiau tokiam darbui, gilindamasis į mokslo istoriją. Iki šiol negaliu suprasti, kodėl senasis Vilniaus universitetas, didžiuodamasis savo senumu, nėra įkūręs katedros, kuri tyrinėtų jo paties istoriją. Mes norime pažinti visą pasaulį nepažindami savęs. Prioritetus tauta turėtų kitaip rikiuoti.

Yra sričių, kur man kraujas užverda, kad jose tiek nedaug padaryta. Taip ir atsitiko, kad ėmiausi ne savo pagrindinės profesijos darbų. Svarbu nebūti diletantu, nesijausti pernelyg reikšmingam. Tikram mokslininkui turi būti būdingas skepticizmas, į savo darbus reikia žvelgti kritiškai ir labai atsargiai.

Kas arčiau mūsų

- Kodėl, jūsų nuomone, Rytų horoskopai taip prigijo pasaulyje, o mūsų, baltiški, žmogaus ir kosmoso santykių stebėjimai tokio populiarumo neįgauna?

- Tai, manau, mažos tautos kompleksai. Mums atrodo, kad tai, kas yra kitur, daug vertingiau. Antra vertus, pas mus etnokosmologija, mūsų tautos kultūros gelmės buvo mažai tyrinėtos. Be to, tyrinėjimai visuomenei turi būti pateikiami populiariai, tada žmonės jais susidomi, perpranta juos, kai ką pradeda taikyti kasdienybėje, sakysim, kaip kad dabar taikomos Tibeto medicinos paslaptys, joga, būsto planavimas pagal feng šuj principus. Kiekviena kultūra, ypač jei ji turėjo senas tradicijas, tuos dalykus buvo susikūrusi.

Svarbiausia, tokie kultūros dariniai atitiko vietos sąlygas, klimatą, gyvenimo būdą, gamtos ritmus.

- Ar kitų kraštų stebėjimai mums tinka? Ar tai nėra žalinga?

- Jei kitų tautų patirtį perkeliame aklai, neatsižvelgiame, kad toje šalyje, kur šios sistemos atsirado, kitoks yra dangaus vaizdas, kitoks poliaus aukštis, kitaip vyksta gamtos ciklai, gal ir nežalinga, bet mažai naudinga.

Ar nenuostabu, kad baudžiavos laikais Lietuvoje labai sunkiai dirbdami žmonės išgyvendavo iki šimto metų. Dabar miesto žmogus, gaudamas medicinos pagalbą, gyvendamas daug patogiau, iki šimto metų neišgyvena. Priežastys, manau, - neteisingi gyvensenos principai. Kaimo žmonės jėgų pasisemdavo iš gamtos, tas artumas juos turbūt ir gelbėdavo.

- Jei mes esame taip susieti su savo kraštu, kaip mus veikia dažnos kelionės, emigracija?

- Dažna klimato, laiko juostų kaita išbalansuoja, nes organizmas labai inertiškas. Kad ir kaip dangstytumeisi civilizacijos skydais, iš tikrųjų mes esame gamtos vaikai. Todėl laužymas organizmo įpročių, susidariusių per ilgesnį laiką, kenkia.

- Tie įpročiai turbūt ne per vieno žmogaus gyvenimą susiformuoja?

- Taip, tai genetiškai paveldimi dalykai iš kitų kartų. Dabar net yra nauja mokslo sritis - sociobiologija, kuri bando įrodinėti, kad kai kurie socialiniai dalykai yra paveldimi genetiškai, įgimti. Mokslininkai genuose ieško kultūrinės patirties. Manau, kad šiam mokslui pavyks daug ką įrodyti. Pavyzdžiui, lietuviams įprastos tam tikros spalvų, muzikos garsų dermės. Laikinai galime susižavėti užsieniniais blizgučiais, tačiau palengva vis tiek širdis linksta prie tautos kultūros paveldo. Kai kas sako, kad mes gyvename pilkoje padangėje. Labai norėčiau tam paprieštarauti. Pas mus klimato kaita tokia sparti - čia žiema, čia vasara - ir visa spalvų paletė taip išsilieja, kad pastabesnis žmogus randa begalę džiaugsmo akims, sielai. Tik reikia pripažinti, kad mūsų gamtos spalvos nėra labai kontrastingos, rėžiančios akį. Tačiau atspalvių niuansai labai turtingi. Vien tautinį drabužį palyginę su pietesnių kraštų drabužiu matysime skirtumą. Kitaip sakant, žmogus, kurdamas savo kultūrinę aplinką, daug ką nusižiūri iš gamtos. Žmogaus fantazija negali pranokti gamtos fantazijos, nes pats žmogus yra gamtos dalis.

Globalizacija - be perspektyvos

- O kaip paveldėtas mūsų tautos sėslumas gali pasireikšti emigruojantiems iš savo krašto?

- Aš manau, kad taip darydami žmonės parduoda savo sielą. Pateisinu tik laikiną emigraciją, kai reikia žinių, galų gale - pinigų. Laikina emigracija net naudinga - atsiveži pasaulio patirties. Keliauti, pažinti yra puiku, tačiau aš norėčiau, kad laimės ieškotume Lietuvoje.

Pažvelkime į istoriją, į archeologiją. Europoje labai mažai tokių tautų, kurios nuo pat savo atsiradimo gyventų vienoje vietoje. Tai gal tik baskai Ispanijoje, keltų palikuonys Britų salose, Airijoje ir Baltijos šalių pakraščiai, kur gyvenama nuo akmens amžiaus. Tačiau genetikų tyrimai byloja, kad baltai čia gyvena dar seniau - nuo ledynmečio, taigi baltai labai sėslūs.

Kataklizminiai, katastrofiniai tautų kraustymosi reiškiniai žmonių sąmonėje sukeldavo didelių lūžių, žmonės keisdavo savo tėvynę, gyvenimo būdą, religiją. Tai išgyvena emigrantai ir dabar. O žinote, kuo emigrantai baigia savo kartais ir labai gerą, turtingą, patogų gyvenimą? Ogi testamente dažniausiai paprašo pelenėlius atvežti į Lietuvą. Nostalgija yra nepagydoma liga, nes ji genetiškai užprogramuota, ir anksčiau ar vėliau, bet žmogų vis tiek ima graužti. Aš savo studentams sakau, kad tikrąją laimę galima rasti tik savo tėvynėje, toje kultūrinėje aplinkoje, kur kartų kartos yra užaugusios, kūrusios. Laimę sudaro daugybė dalykų - tai ir mėgstamas darbas, mylimas žmogus, supanti kultūrinė aplinka. Šie komponentai būtini norint jaustis laimingam. To emigracijoje nerasi. Jei turėsi mylimą žmogų, patogų būstą, gerą darbą, tai neturėsi artimos kultūrinės aplinkos, kuri susiformavo per tūkstantmečius. Nostalgija neišvengiama, todėl tautos ir kuria nacionalines valstybes. Net XX a. prasidėjusi globalizacija, pasirodo, neturi perspektyvos. Vis tiek tautos gyvens savo nacionalinėse valstybėse. Štai JAV, kurios susikūrė kaip tautų katilas, dabar labai stiprus vadinamasis giminės šaknų paieškos judėjimas. Net visiškai giminės kalbą užmiršę žmonės buriasi į tam tikras draugijas, klubus, kurie prisimena savo buvusią tėvynę.

Neseniai grįžau iš Londono, kur skaičiau paskaitas lietuviškų mokyklėlių mokytojams etnokultūros temomis. Kada jiems prireikė etnokultūros? Kai neteko tėvynės. Čia gyvenant nereikėjo, išvažiavo, tradicijų neišsivežė, dabar patys šaukiasi.

Baltiškas kalendorius

- Kokia tema etnokultūroje dabar jus labiausiai domina?

- Viena labiausiai dominančių sričių - baltiškasis kalendorius. Jei jo raidą sugebėtume gerai atskleisti, mums paaiškėtų daugelis reiškinių. Užrašyti tikėjimai, žemdirbystės papročiai sugultų į sistemą ir galėtume suprasti giluminę žmonių poelgių prasmę.

Mūsų klimatas žemdirbystei nebuvo ir nėra labai palankus. Tai dabar mums sako ir Europos Sąjunga, pataria mums mesti žemdirbystę, užsiimti kitais verslais. Na, žinoma, jie teisūs Europos mastu, bet mūsų protėviai, apsigyvenę šiame krašte, kitaip negalėjo. Siekiant, kad augalų vegetacija sutaptų su palankiu augimui klimatu, būdavo privalu visus darbus surikiuoti labai tiksliai. Todėl reikėjo tikslaus gamtos stebėjimų kalendoriaus. Ir jie jį turėjo.

Mes nesam ištyrinėję savo kalendoriaus. Be to, keitėsi istorinės sąlygos. Akmens amžiuje augintos vienos kultūros, paskui klimatas keitėsi, vėl kitos kultūros prigijo. Paskui karai su kryžiuočiais prasidėjo, jie visą derlių sudegindavo, tada miškas gelbėdavo, medžioklė. Paskui baudžiava atėjo, reikėjo sėti tai, ką ponas liepdavo, nuo jo suvokimo priklausydavo. Paskui "kolchozų" baudžiava buvo, CK nurodymus reikėjo vykdyti. Taip ir rutuliojosi mūsų gyvenimas. Dabar turime tik aidus to žinojimo, kuris buvo prieš keletą kartų. Detaliai iki galo nesam atkūrę gamtos stebėjimų kalendoriaus raidos.

Džiugu, kad vieninteliai iš Europos šalių esame įkūrę Etnokosmologijos muziejų. Idėja pasirodė įdomi Europai. ES pinigais muziejus dabar rekonstruojamas, įgaus labai šiuolaikinę išvaizdą, galėsim drąsiau atverti duris Europai. Turėsime puikias sąlygas ekspozicijoms - parodysime mūsų tautos ryšius su kosmosu.

- O su kuo galima sieti visur skelbiamas majų pranašystes, kad pasaulio pabaiga bus 2012 metais?

- Su žiniasklaidos sensacijų paieška. Tokių pasaulio pabaigos pranašysčių pasirodo periodiškai. Tik nei Nostradamas, nei majai nepasakė, pagal kokį kalendorių reikia skaičiuot - pagal budistų, kinų, pagal Grigaliaus reformuotą, o gal pagal Cezario nereformuotą? Apie metafizinius dalykus sunku mokslininkui kalbėti, jie neįrodomi, nepavaldūs logikai.

Žmogus ir kosmosas

- Tačiau pastaruoju metu žmogaus veikla taip pakeitė klimatą, kad vargu ar galima remtis daugiamečiais stebėjimais, liaudies išmintimi?

- Dėl klimato kaitos mokslininkai nesutaria, vieni mano, kad žmogus dar menkai paveikė gamtą, kad klimato atšilimą lėmė kosmoso procesai. Juk Žemės rutulio istorijoje labai drastiškų klimato pakitimų yra buvę ir be žmogaus veiklos. Jau nekalbant apie dinozaurų žūtį, būta ir didžiųjų apledėjimų. Lietuva kaip tik iš tų ledynmečių paveldėjo savo kraštovaizdį. Aplink Vilnių gerai matyti antrojo ir trečiojo apledėjimo pėdsakai.

Suprantama, pavojaus varpais reikia mušti, tarša akivaizdi, tačiau mokslininkai dar negali pasakyti, ar kaip tik ši tarša sukelia tokių didelių negrįžtamų pokyčių. Galbūt visa tai vyksta dėl kosminių priežasčių. Spėjama, kad klimato pokyčiai susiję su Saulės sistemos kelione galaktikoje, kur tarp žvaigždžių yra kosminių dulkių. Kai Žemė su savo planetom įskrieja į tokį tarpsnį, kur tų dulkių daugiau, Saulės radiacija sumažėja, tada gali prasidėti atšalimas. O kai Žemė išskrieja ten, kur tų dulkių mažiau, turėtų prasidėti atšilimas. Jeigu mes gerai žinotume galaktikos struktūrą, tada galėtume prognozuoti tuos procesus, žinoti, kiek jie truks. Šiaip ar taip, kosmose laikas skaičiuojamas tūkstantmečiais, žmogaus gyvenimas per trumpas, kad galėtume savo kailiu išbandyti tuos didžiuosius ritmus. Mums pakanka ir mažųjų ritmų, metinio Saulės kelio, Mėnulio mėnesio kelio. Ir tai jaučia organizmas.

- Kaip tas poveikis pasireiškia?

- Žmogus yra ne tik gamtos, bet ir kosmoso kūdikis, ir bent jau artimojo kosmoso reiškiniai jį veikia. Seniai yra pastebėta, kad žmogui turi įtakos minėtosios Saulės dėmės. Kai padidėja Saulės aktyvumas, sutrikdomas Žemės magnetinis laukas, sutrinka tam tikri kiekvieno gyvo organizmo procesai.

Žinome Saulės 11 metų ciklą. Tačiau jų dar yra ir ilgalaikių, kai vienas ciklas "dengia" kitą, tada poveikis gali būti ypač didelis. Prieš keletą metų Saulė turėjo nemažai dėmių, šiuo metu ji rami. Saulės aktyvumas turėtų pasireikšti po penkerių metų.

Dar XIX a. pabaigoje medikai pastebėjo, kad kas 11 metų padaugėja insultų, infarktų, psichofizinių krizių. Tačiau kas 11 metų padaugėja ir kultūros įvykių, meno pasiekimų, Saulės aktyvumas juos sustiprina. Pavyzdžiui, Lietuva savo nepriklausomybę atkūrė aktyvios Saulės metais. Be to, tokiais metais dangų papuošia Šiaurės pašvaistė. Prieš keletą metų net Vilniuje, kur, atrodo, labai trukdytų miesto šviesos, esu matęs nuostabių pašvaisčių. Miestiečiai retai kada pakelia akis į dangų.

- Mėnulio poveikis žmogui turbūt suprantamesnis nei Saulės dėmių?

- Taip. Saulės dėmės buvo pradėtos tyrinėti tik XIX a. viduryje. Ir tai Vilniaus astronomų nuopelnas. Nedaugelyje sričių moksle mes buvom pirmieji, tačiau Vilniuje Saulės dėmės nufotografuotos pirmąkart, pas mus pradėta tirti jų dinamika, atsiradimas. To ėmėsi talentingi Vilniaus astronomai Matvejus Gusevas ir Piotras Myslovas, pasitelkę vietinius fotografus.

Mėnulio įtaką Žemei senosios kultūros jau nuo seno buvo pastebėjusios. Kas iš mūsų nežino, kad per Mėnulio pilnatį sapnai ryškesni, dažnesni. Žemės ir Saulės tarpusavio trauką moduliuoja Mėnulis. Kai jis būna tarp šių planetų, trauką sustiprina, kai nusisuka, susilpnina. Sustiprėjus traukai per Žemę ritasi potvynių bangos. Ypač tai juntama prie krantų, pavyzdžiui, Norvegijos fiorduose vandens lygis svyruoja 12 metrų. Mikropotvyniai vyksta ir visose biologinėse sistemose, taip pat ir žmogaus organizme. Kaimo gyventojai seniai yra pastebėję, kad kai Mėnulio jaunatis, oda pasidaro jautri, kapiliarai labiau pritvinkę kraujo. Jie ir sakydavę, kad tokiu metu pirties kurti nepatartina, tačiau plaukus kirpti galima. Visa žemdirbystė būdavo grindžiama Mėnulio ciklais. Pagrindinė taisyklė: kas dera ant žemės, sodinama, kai Mėnulis jaunas, o tai, kas bręs po žeme, sodinama Mėnuliui dylant.

- Spaudoje gausu rytietiškų horoskopų. Ar įmanoma turėti savąjį, baltiškąjį?

- Tokį buvo sukūrusi Eugenija Šimkūnaitė. Tačiau ji, būdama nepaprastai kūrybingas žmogus, pažinusi etnokultūrą, tą horoskopą buvo sudariusi tik iš dalies iš etnožinių. Ko nežinojo, užpildė savo fantazija. Nepaisant to, jis daug vertingesnis nei dabar spausdinami horoskopai.

Vertinant rimčiau, kertinis astrologijos akmuo yra nepajudinamas. Jis byloja, kad žmogus yra gamtos vaikas, viskas, kas vyksta gamtoje ir kosmose, jį veikia. Ir su tuo negalima nesutikti. Mokslininkai yra bandę įvertinti astrologijos reikšmę. Enciklopedijose išrinko duomenis apie žymius žmones ir bandė patikrinti, ar jų likimas sutampa su astrologiniais spėjimais. Pasirodė, kad ne. Ir suprantama kodėl. Todėl, kad Dievas mums davė laisvą valią, mes galime klausyti gamtos ritmo, bet galime ir visiškai nepaisyti. Jei gyventume pagal gamtos liepimą, gal ir daugiau gyvenime pasiektume. Aš neabejoju, jei iš pradžių būčiau pasirinkęs etnologiją, būčiau šioje srityje daugiau nuveikęs. Baigiant mokyklą fizika tikrai nebuvo mano svajonė.

- Tai kodėl tada rinkotės?

- Tais laikais teisingai patarė tėvas, kad pasirinkęs tiksliuosius mokslus būsiu laisvesnis.

- Nuo cenzūros?

- Taip. Ir nuo pasirinkimo laisvės. Iš tikrųjų tiksliuosiuose moksluose tada buvo daug akademinės laisvės, ko stokojo socialiniai ir humanitariniai mokslai.

- Vis dėlto nesigailite studijavęs fiziką? Tiksliųjų mokslų pagrindas suteikė teigiamą postūmį?

- Taip, pastebėjau, kad mąstau kitaip nei daugelis humanitarų ir akcentuoju kitokius dalykus. Man svarbu sistema, aš galiu klysti smulkmenose, man neįdomu atskiro reiškinio atspalviai, modifikacijos, man įdomu, kaip tas reiškinys gula į sistemą. O sistema buvo. Matau, jei sukursime sistemos griaučius, kiekvieno atskiro reiškinio niuansai, ypatybės bus lengvai suprantamos. To mane išmokė tiksliųjų mokslų metodologija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"