TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Laniakea, Beribis dangus, ir kiti atradimai

2015 08 24 6:00
Laniakea superspiečius. Mūsų Paukščių Tako galaktikos vieta pažymėta raudonu tašku. Žurnalo „Nature“ iliustracija

Aptikti kontūrai milžiniško Visatos darinio, pavadinto havajietišku žodžiu Laniakea, reiškiančiu Beribį dangų, ir Visatos mįslės, kurias astronomams ir fizikams dar teks išnarplioti XXI amžiuje, superžybsniai žvaigždėse ir gyvybės pėdsakai planetose, galingiausias pasaulyje teleskopas Havajuose ir Australijos bei Afrikos žemynuose kuriama tarpkontinentinė radijo teleskopų sistema – tik dalis temų, nagrinėtų rugpjūčio 3–14 dienomis Havajų sostinėje Honolulu (JAV) vykusioje 29-ojoje Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) Generalinėje asamblėjoje.

Kaip sakė LŽ iš Honolulu grįžusi Vilniaus universiteto (VU) Astronomijos observatorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Stanislava Bartašiūtė, TAS Generalinėje asamblėjoje buvo pristatyti svarbiausi XXI amžiaus pradžios įvykiai ir atradimai astronomijos pasaulyje. Išrinkta nauja TAS prezidentė – Meksikos astronomė Silvia Torres-Peimbert. Ji pakeitė pastaruosius trejus metus TAS vadovavusį Nori Kaifu iš Japonijos.Tarp priimtų Generalinės asamblėjos rezoliucijų yra ir tokia – „Radijo astronominių stebėjimų apsauga nuo automobilių radarų trikdžių 76–81 GHz ruože“.

1919 metais įkurtos TAS misija – per tarptautinį bendradarbiavimą paremti ir užtikrinti astronomijos mokslą visais jo raidos aspektais. Šiuo metu TAS vienija 12 450 individualių narių, astronomų profesionalų, turinčių daktaro mokslinį laipsnį, iš 79 šalių. Tarp jų – apie 1 600 naujų narių, priimtų per Generalinę asamblėją Honolulu. 73 šalys yra nacionalinės TAS narės.

Būsimojo 30 m skersmens teleskopo maketas. / TMT tarptautinės observatorijos iliustracija

Lietuva į TAS buvo priimta du kartus – 1935 metais ir, atgavus nepriklausomybę, 1993 metais. Individualiais TAS nariais šiuo metu yra 20 Lietuvos astronomų. Latvija turi 16 astronomų TAS narių. Estija – daugiausia, net 30 narių. Ji astronomų profesionalų skaičiumi, tenkančiu 1 mln. gyventojų, net tris kartus lenkia Lietuvą ir Latviją.

29-ojoje TAS Generalinėje asamblėjoje dalyvavo 2 500 astronomų iš 63 šalių. Lietuvai atstovavo habil. dr. Gražina Tautvaišienė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) bei dr. S. Bartašiūtė. Pranešimą suvažiavime skaitė ir lietuvis Romas Smilgys, St. Andrews universiteto Škotijoje doktorantas, VU absolventas. VU TFAI direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams G. Tautvaišienė buvo išrinkta TAS komisijos „Žvaigždžių evoliucija“ organizacinio komiteto nare. Kita, 30-oji, Generalinė asamblėja vyks 2018 metais Europoje – Austrijos sostinėje Vienoje.

Pasitiko protestais

Havajų salyno Didžiojoje saloje ant užgesusio Mauna Kea (hav. Baltasis kalnas) ugnikalnio, 4.2 km aukštyje virš jūros lygio, įsikūrusi Mauna Kea observatorija. Kaip pasakojo dr. S. Bartašiūtė, čia idealios astroklimatinės sąlygos optiniams stebėjimams, taip pat stebėjimams infraraudonosios spinduliuotės ir submilimetrinių bangų ruožuose. Ant Mauna Kea kalno veikia 13 didžiausių pasaulyje teleskopų, visiškai ar iš dalies priklausančių 11 šalių. Kelios šalys – JAV, Japonija, Kinija, Kanada bei Indija – čia planuoja įrengti ir galingiausią pasaulyje 30 m skersmens teleskopą.

Žaisminga Havajų dangaus žvaigždynų nuotraukėlė, havajiečių kalba surašytais pavadinimais. Havajiečių abėcėlę sudaro tik 12 raidžių (5 balsės ir 7 priebalsės) ir skiemuo visuomet baigiasi balse. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Per TAS Generalinę asamblėją vietiniai havajiečiai tarptautinės astronomų bendruomenės planus ant švento jiems kalno įrengti gigantiškąjį teleskopą sutiko protesto akcijomis. Kaip kompensacija havajiečiams žadama, kad kai kurie kiti teleskopai ant Mauna Kea kalno bus nugriauti.

Kuriama ir Tarpkontinentinė kilometro ploto radijo teleskopų sistema (Intercontinental Square kilometer Array radio observatory) Australijoje ir Pietų Afrikoje, kur geriausiai matyti Paukščių Tako galaktika ir mažiausi radijo trukdžiai. Projektas turėtų būti pradėtas įgyvendinti 2018 metais.

Neįmintos mįslės

TAS Generalinėje asamblėjoje kalbėta ir apie Visatos mįsles, kurias astronomams ir fizikams teks, pasak dr. S. Bartašiūtės, išnarplioti XXI amžiuje. Kaip infliacijos hipoteze būtų galima paaiškinti Visatos plėtros pradžią. Kaip atskleisti nematomosios medžiagos ir tamsiosios energijos prigimtį.

Gruberių fondo kosmologijos premija įteikta trims JAV astrofizikams: Kolumbijos universiteto astrofizikos teoretikui, tamsiosios medžiagos ir kosmologinių teorijų autoriui prof. Jeremiah Ostrikeriui (jis, kaip pasakojo VU mokslininkė, lankėsi Lietuvoje netrukus po nepriklausomybės atkūrimo ir skaitė astronomams paskaitą apie tamsiąją medžiagą Galaktikoje) bei reliktinės kosminės spinduliuotės tyrėjams astrofizikams prof. Johnui Carstromui (Čikagos universitetas) ir prof. Lynamui Page'ui iš Prinstono uneversiteto.

Lietuvių astronomės Gražina Tautvaišienė (kairėje) ir Stanislava Bartašiūtė Tarptautinės astronomų sąjungos Generalinėje asamblėjoje Honolulu. / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Deja, ir po dešimtmečių intensyvių kosmologinės svarbos stebėjimų bei teorinių tyrimų vis dar nežinome, kas yra nematomoji medžiaga ir kas toji paslaptingoji tamsioji energija, be kurios kol kas neįmanoma paaiškinti Visatos greitėjančios plėtros, – kalbėjo dr. S. Bartašiūtė. – Pasak J. Ostrikerio, prieš porą dešimtmečių atgaivinta kadaise Alberto Einsteino įvesta kosmologinė konstanta neidealiai dera su stebėjimo duomenimis. Problema išlieka ir dėl tamsiosios (nematomosios) medžiagos, nes, nepaisant visų pastangų, kol kas nepavyko aptikti ją paaiškinančios fundamentinės dalelės. Tačiau Europos kosmoso agentūros (ESA) kosmologinio palydovo „Planck„ misija ir ypač kosmologinių teleskopų programos Pietų ašigalyje bei Atakamos dykumoje, Čilėje, reliktinės kosminės spinduliuotės stebėjimus kilstelėjo į naują lygmenį. Tikriausiai nebetoli ta diena, kai bus gauta elementariųjų dalelių fizikai ir kosmologijai ypač svarbi informacija. Dar daugiau vilčių kosmologams teikia kosminės foninės spinduliuotės poliarizacijos stebėjimai. Jei pagal dabar vyraujančią infliacinę kosmologinę teoriją kvantinės fliuktuacijos ankstyvojoje Visatoje sukėlė gravitacines bangas, jų pėdsakai turėtų būti aptikti pasitelkus bent viena eile jautresnius nei dabartiniai kosmologinius teleskopus.„

Ar rami mūsų Saulė

Kioto universiteto (Japonija) profesorius Kazunari Shibata ir jo vadovaujama tarptautinė tyrėjų grupė sutelkė dėmesį į Saulę. Nuo 2012 metų NASA kosminė observatorija „Kepler“ daugelyje Saulės tipo žvaigždžių aptiko superžybsnius, kurių energija 100 –1000 kartų viršija pačius galingiausius Saulėje stebėtus žybsnius. Iš „Kepler“ stebėjimų nustatyta, kad tokie superžybsniai žvaigždėse – Saulės analoguose – įvyksta kartą kas 800 – 5000 metų.

Ant Mauna Kea kalno veikia 13 didžiausių pasaulyje teleskopų. / CARA, NOAJ nuotrauka

„Šis atradimas buvo netikėtas ir kartu bauginantis, – sakė VU mokslininkė. – Iki šiol manyta, kad tokie energingi žybsniai Saulei nėra būdingi, nes mūsų gimtoji žvaigždė yra palyginti sena ir lėtokai besisukanti apie savo ašį. Saulės aktyvumo metais patys galingiausi žybsniai Žemėje sukelia geomagnetines audras, sutrikdo komunikacijų signalus ar elektros tiekimo linijas (pavyzdžiui, 1989 metų atvejis Kanados Kvebeko elektros perdavimo sistemoje), todėl galima tik įsivaizduoti, kokie būtų padariniai Žemėje įvykus 100 – 1000 kartų galingesniam Saulės žybsniui.„

Ieškant gyvybės pėdsakų

Aktuali tema, kaip užčiuopti gyvybės pėdsakus kitose planetose – ir Saulės sistemoje, ir planetose prie kitų žvaigždžių. Viena Generalinės asamblėjos konferencija buvo skirta vandens paieškai Visatoje, nes jis – būtina sąlyga gyvybei rastis: dalyvauja daugelyje biologinių cheminių reakcijų, taip pat lemia geologinių procesų vyksmą ir klimato kaitą uolėtose Žemės tipo planetose. Pasak astronomės, ir anapus Žemės tipo tipo planetų, t.y. išorinėje Saulės sistemoje, vanduo yra pagrindinė didžiųjų planetų palydovų sudėtinė dalis.

Čiurumovo-Gerasimenkos kometa, nufotografuota „Rosetta“ kamera šiemet liepos 29 dieną iš 186 km nuotolio. Iš kometos „kaklo“ 10 m/s greičiu trykštai kometos medžiagos čiurkšlė. / ESA/Rosetta/MPS nuotrauka

„Vandens ledas taip pat rodosi besąs visur kosmose. Jis dengia tarpžvaigždinių dulkių daleles, o mažieji Saulės sistemos kūnai – kometos ir Koiperio juostos kometoidai – taip pat pat turi nemažai vandens ledo ir net organinių darinių pėdsakų, – vardijo dr. S. Bartašiūtė. – Organiniai dariniai yra antra po vandens sąlyga gyvybei rastis. Todėl organinių molekulių evoliucija ir jų kelias iš tarpžvaigždinių molekulinių debesų iki planetinių sistemų užuomazgų aplink žvaigždes yra pagrindas siekiant atskleisti gyvybės kilmę Žemėje ir svetur. Ligi šiol tarpžvaigždiniuose debesyse ir žvaigždes supančioje terpėje astronomai jau yra aptikę per 180 molekulių.„

Gilyn į kosmosą

Prof. Willy Benzo iš Berno universiteto (Šveicarija) kviestinė paskaita buvo skirta ESA erdvėlaivio „Rosetta“ duomenims, susijusiems su Saulės sistemos formavimusi. „Rosetta“ skrieja paskui Čiurumovo-Gerasimenkos kometą jos orbita ir siunčia į Žemę gausybę duomenų bei detalių kometos nuotraukų. Jos turėtų padėti kartu su kitais pastarųjų metų atradimais, ypač egzoplanetų, atskleisti ištisą Saulės sistemos 4,5 mlrd. metų istoriją.

Amerikiečių astronomas BrentasTully iš Havajų universiteto Manoa, 2014 metų Gruberių fondo kosmologijos premijos laureatas, ir jo vadovaujama tarptautinė astronomų grupė nustatė galaktikų superspiečiaus, kuriam priklauso ir mūsų Paukščių Tako galaktika, kontūrus. Kaip pasakojo dr. S. Bartašiūtė, šis milžiniškas Visatos darinys pavadintas Laniakea (hav. Beribis dangus). Pusės milijardo šviesmečių dydžio, maždaug 100 tūkst. galaktikų spiečių sambūriui priklauso ir artimiausias mūsų galaktikai galaktikų spiečius Mergelės žvaigždyne, taip pat Hidros-Kentauro galaktikų superspiečius su Didžiuoju atraktoriumi. Laniakea nėra visai susieta gravitacine trauka – ją į šalis plėšia tamsioji energija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"