TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Laukiant Nobelio premijos: ar taps prof. V. Šikšnys laureatu

2016 10 03 6:00
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys - pirmas Lietuvoje dirbantis mokslininkas, taip priartėjęs prie Nobelio premijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Spalio 5 dieną, trečiadienį, turėtų būti paskelbti 2016 metų Nobelio chemijos premijos laureatai. Šiemet ir Lietuva turi didelių vilčių, siejamų su Vilniaus universiteto (VU) profesoriumi Virginijumi Šikšniu.

Iš Lietuvos kilusių Nobelio premijos laureatų yra nemažai. Tačiau dar niekada Lietuvoje dirbantis mokslininkas nebuvo taip arti Nobelio premijos.

Jau anksčiau pranašauta, kad šiemet Nobelio chemijos premija gali būti paskirta už CRISPR technologijos sukūrimą. VU Biotechnologijos instituto mokslininkas prof. V. Šikšnys tyrinėja CRISPR sistemą, leidžiančią tiksliai perkirpti norimą DNR seką įvairiuose organizmuose ir taip ištaisyti dėl netinkamų genų atsiradusias klaidas.

Šiemet prof. V. Šikšnys – pirmasis Lietuvos mokslininkas – pakviestas tapti biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu. Į šią prestižinę organizaciją priimami tik ypač gyvybės mokslams nusipelnę Europos ir pasaulio mokslininkai.

Prof. V. Šikšnys kartu su keturiais kitų šalių mokslininkais, kuriančiais CRISPR technologiją, šiemet įvertintas ir prestižine Harvardo universiteto (JAV) įsteigta Warreno Alperto fondo premija. Ji bus įteikta spalio 6 dieną Harvardo universitete.

Trijų ketvirčių tikimybė

„Atradimas tikrai vertas Nobelio premijos. CRISPR technologija žinoma ne tik genetikų, bet ir kitų sričių mokslininkų visame pasaulyje. Tai – genų inžinerijos revoliucija, – „Lietuvos žinioms“ sakė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas. – Tačiau nesu tikras, ar šiemet skirs Nobelio premiją už šį atradimą, nors kada nors tikrai bus už jį skirta.“

Daug metų Nobelio chemijos premija skiriama biochemikams. Tradiciniai chemikai, pasak prof. A. Žukausko, reiškia nepasitenkinimą. Todėl gali būti, kad šiemet Nobelio premija bus skirta už tradicinės chemijos darbą. Antras dalykas, iškilo etinių problemų. Kinai pradėjo eksperimentus, dėl kurių etiškumo abejojama. Kol tos problemos nebus išspręstos, gali sutrukdyti Nobelio premijos skyrimui.

Tačiau jei Nobelio chemijos premija bus skiriama už šį atradimą, Lietuva, VU rektoriaus įsitikinimu, turi gerų galimybių. Prof. V. Šikšnys, patentavęs genų redagavimo technologiją, įvardijamas tarp keturių svarbiausių asmenų, o Nobelio premija gali būti skiriama trims. Trijų ketvirčių tikimybė.

Lietuvos mokslininko darbas pasaulyje vertinamas labai rimtai. Kitais metais ir tarptautinė konferencija, skirta šiam atradimui, bus rengiama Vilniuje. Šiemet vyko Izraelyje.

„Didelis pripažinimas – ir Warreno Alperto fondo premija, ir narystė EMBO. Šioje organizacijose – kone visi Nobelio premijos laureatai, – kalbėjo VU rektorius. – Vertinant konkrečius pretendentus, jų indėlį, daugiau ar mažiau pripažįstamas prof. V. Šikšnio prioritetas. Jis pirmas pateikė ir patentą, ir mokslinį straipsnį. Tačiau neaišku, kiek lemia viešieji ryšiai, kiti dalykai.“

Amerikiečiai yra nemažai investavę į viešuosius ryšius. Jiems Berklio universitetas, pasak prof. A. Žukausko, surinko apie 100 mln. dolerių. Lietuvos galimybės labai kuklios. Turi įtakos ir įvairūs akademinės bendruomenės judėjimai pasaulyje. Taip pat neaišku, kuo vadovausis Nobelio premijos komitetas, kam bus palankus.

Kandidatai ir jų atranka

Kaip skelbiama oficialioje Nobelio premijos svetainėje nobelprize.org, kandidatai į Nobelio premijos laureatus teikiami tik gavus kvietimą. Nobelio chemijos premijos komitetas siunčia slaptas anketas asmenims, kurie yra kompetentingi ir kvalifikuoti iškelti kandidatūrą.

Teisę teikti siūlymus dėl Nobelio chemijos premijos skyrimo turi: Švedijos karališkosios mokslų akademijos Švedijos ir užsienio nariai; Nobelio chemijos ir fizikos premijų komitetų nariai; Nobelio chemijos ir fizikos premijų laureatai; chemijos profesoriai iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos ir Norvegijos universitetų bei technologijos institutų, taip pat Karolinskos instituto Stokholme; tokias pareigas einantys mokslininkai bent iš šešių universitetų ar universitetų koledžų pasaulyje, Švedijos karališkosios mokslų akademijos pasirinktų siekiant užtikrinti tinkamą paskirstymą skirtingose šalyse ir jų mokslo centruose; kiti mokslininkai, akademijos manymu, tinkami būti pakviesti teikti siūlymus.

Už Nobelio chemijos premijos laureatų atranką iš kandidatų, kuriuos rekomenduoja Nobelio chemijos premijos komitetas, yra atsakinga Švedijos karališkoji mokslų akademija. Kandidatūras įvertina ir atrenka galutines Nobelio premijos komitetas. Kasmet rugsėjį jis pateikia savo ataskaitą su rekomendacijomis dėl galutinių kandidatų Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariams. Ataskaita aptariama dviejuose akademijos Chemijos skyriaus posėdžiuose.

Spalio pradžioje Švedijos karališkoji mokslų akademija balsų dauguma išrenka Nobelio chemijos premijos laureatus. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Tada paskelbiami Nobelio premijos laureatų vardai.

Buvusių kandidatų vardai ir kita informacija apie juos gali būti atskleista tik po 50 metų. Toks ribojimas įtvirtintas Nobelio fondo įstatuose.

Nobelio premijų teikimo ceremonija vyksta gruodžio 10 dieną Stokholme. Laureatams įteikiamas Nobelio medalis ir diplomas, taip pat dokumentas, patvirtinantis premijos sumą.

Šiek tiek faktų

* Švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas Alfredas Nobelis gimė 1833 metų spalio 21 dieną, mirė 1896 metų gruodžio 10 dieną. Šios datos pažymimos Nobelio premijos laureatų paskelbimo ir Nobelio premijų įteikimo ceremonijomis.

* A. Nobelis 1895 metų lapkričio 27 dieną pasirašytame testamente didžiausią savo palikimo dalį skyrė Nobelio premijai įsteigti. A. Nobelio valia tokia premija turi būti įvertinti garsūs mokslininkai ir kūrėjai chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse.

* Nuo 1901 iki 2015 metų buvo paskirtos 107 Nobelio chemijos premijos. Jos vertų laureatų nebuvo aštuonis kartus: 1916, 1917, 1919, 1924, 1933, 1940, 1941 ir 1942 metais.

* Nobelio chemijos premija 1901–2015 metais buvo apdovanoti 172 laureatai. Frederikas Sangeris ją įvertintas du kartus. Tarp dviejų laureatų pasidalytos 23 Nobelio chemijos premijos ir 21 – tarp trijų laureatų. Kitos skirtos vienam laureatui.

* Nobelio fondo įstatuose rašoma: „Premijos suma gali būti vienodai padalyta tarp dviejų darbų, iš kurių kiekvienas yra laikomas vertas premijos. Jei apdovanojamas darbas yra atliktas dviejų ar trijų asmenų, premija skiriama jiems kartu. Jokiu atveju premijos suma negali būti padalyta daugiau nei trims asmenims.“

* Nobelio chemijos premijos laureatų vidutinis amžius – 58 metai. Jauniausias jų iki šiol – Frédéricas Joliot. Jam buvo 35-eri, kai 1935 metais kartu su žmona Irene Joliot-Curiet buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija. 2002 metais ji buvo paskirta seniausiam iki šiol laureatui 85 metų Johnui B. Fennui.

* Dažniausia tyrimų sritis tarp Nobelio chemijos premijos laureatų – biochemija. Šioje srityje dirbo ar dirba net 50 laureatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"